Bendrovės „Lietuvos draudimas“ tyrimas atskleidė, kad pirmosios pagalbos įgūdžių trūksta daugeliui šalies gyventojų. Ryžtą gelbėti gyvybę neretai atima klaidingi įsitikinimai ir mitai.

„Mitai apie pirmąją pagalbą yra labai gajūs. Su klaidingais įsitikinimais ir nuostatomis susiduriame kiekvieną dieną, kai mokome žmones gyvybę gelbstinčių įgūdžių. Manau, kad būtent dėl mitų visuomenės nariai vengia padėti kitam arba priima klaidingus sprendimus“, - sako Raudonojo Kryžiaus pirmosios pagalbos instruktorė Irma Bukotienė.

Anot specialistės, gelbstint gyvybę svarbi yra kiekviena minutė, todėl būtina ne tik iškviesti greitąją pagalbą, bet ir ryžtingai veikti patiems.

Pasak instruktorės I. Bukotienės, žmonės vengia suteikti pirmąją pagalbą kitam, nes bijo pakenkti. Iš tiesų net ir ne visai teisingai atliktas širdies masažas, dirbtinis kvėpavimas ar sustabdytas kraujavimas gali padėti išsaugoti žmogaus gyvybę. Todėl svarbu ne tik kuo greičiau iškviesti greitąją medicinos pagalbą, bet ir imtis aktyvių veiksmų.

Visuomenėje taip pat vyrauja defibriliatoriaus baimė, žmonės bijo pakenkti sau ir nukentėjusiam.

Pasak ekspertės, naudoti defibriliatorių labai paprasta, nes garso įrašas gelbėtojui aiškiai pasako, ką daryti. Užtenka atlikti kelis nesudėtingus veiksmus, ir šeimos nario, kolegos ar visiškai nepažįstamo asmens gyvybė bus išgelbėta.

Instruktorė pateikia ir daugiau pavyzdžių. Vienas jų, tai, kad išsigandę tėvai užspringusį vaiką ima kratyti už kojų galva žemyn.

,,Toks veiksmas vaiką gali smarkiai traumuoti. Užspringusį mažylį reikia apversti ant pilvo ir paguldyti ant savo šlaunies išilgai galva žemyn, 5 kartus stuktelėti kauline delno dalimi tarp menčių, tada apversti vaiką ant nugaros galva žemyn ir 5 kartus spustelėti pirštais krūtinkaulį“, - teigia I. Bukotienė

Kita pirmosios pagalbos metu daroma klaida, tai kad patyrus lūžio traumą kaulą atstato į įprastą poziciją.

Ekspertė sako, kad tai yra veiksmo filmų įskiepytas mitas. Pastangos pagelbėti traumą patyrusiam žmogui atstatant jo lūžusią ranką ar koją į kaului įprastą poziciją gali tik dar labiau pakenkti ir kaului, ir sužaloti aplink lūžio vietą esančius audinius.

,,Nukentėjusiojo negalima judinti, reikia palikti jį tokioje padėtyje, kokioje jį radote. Įmobilizuoti lūžusį kaulą reikia tik tada, kai nukentėjusįjį būtina transportuoti, t. y. vežti į gydymo įstaigą. Svarbiausia lūžusį kaulą įmobilizuoti (įtvirtinti) - uždedant įtvarą ir pritvirtinant jį ties sąnariu (taip, kad sąnarys nejudėtų) - aukščiau ir žemiau sužalojimo vietos“, - sako instruktorė.

Pirmosios pagalbos instruktoriai taip pat teigia, kad nudegimus žmonės linkę tempti aliejais. Tepdami nudegimo vietą riebalais žmonės tik dar labiau pakenkia odai - nudegimai gali tapti dar gilesni. Geriausia nudegintą vietą pakišti po šaltu tekančiu vandeniu ir palaikyti apie pusvalandį.

Didžiausia ne gyvybės draudimo bendrovė šalyje „Lietuvos draudimas“ pasitelkė kvalifikuotų pirmosios pagalbos specialistų komandą, kad įgyvendintų kiekvienam gyventojui naudingą pirmosios pagalbos mokymų programą.

Mokymų dalyviai įgyja gyvybę gelbstinčių įgūdžių ir žino, kaip iškilus pavojui apsaugoti artimą žmogų. „Lietuvos draudimo“ programa apima daugiau negu 150 nemokamų pirmosios pagalbos mokymų visoje Lietuvoje.

„Lietuvos draudimo“ atstovė A. Kazlauskienė teigia, kad kiekvienas bendrovės klientas, nusprendęs dalyvauti mokymuose, ima savarankiškai griauti mitus apie pirmąją pagalbą ir įgyja daugiau pasitikėjimo savimi.

„Visuomenė bus saugesnė, kai daugiau piliečių Lietuvoje žinos, ką tiksliai daryti, jeigu šeimos narį, bendradarbį ar visiškai nepažįstamą asmenį ištinka nelaimė. Išgelbėti kito žmogaus gyvybę gali kiekvienas iš mūsų“, - įsitikinusi „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė A. Kazlauskienė.

Bendrovė savo klientams visoje šalyje dovanoja daugiau negu 150 nemokamų pamokų - skatina visus gyventojus išmokti pirmosios pagalbos įgūdžių.