Pirmojo vizito D.Grybauskaitė vyks į Švediją ir Latviją

Numatyti Lietuvos vadovės susitikimai su pastarąjį pusmetį Europos Sąjungai pirmininkaujančios Švedijos premjeru Frederiku Reinfeldtu, su Lietuvoje veikiančių Švedijos bankų atstovais, Švedijos parlamento vadovais.

Tą pačią dieną - ketvirtadienį - D.Grybauskaitė iš Stokholmo skris į Rygą. Čia ji susitiks su Latvijos prezidentu Valdžiu Zatleru, premjeru Valdžiu Dombrovskiu ir Latvijos parlamento pirmininku Gundarsu Daudze.

Į Vilnių D.Grybauskaitė grįš penktadienį.

L.Kasčiūnas: signalizuoja orientaciją į Šiaurės šalis

Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirinkimais pirmojo savo oficialaus vizito vykti į Švediją gali signalizuoti, kad Lietuva ims labiau orientuotis į Šiaurės šalių bendruomenę, Eltai teigė politologas Laurynas Kasčiūnas.

Prezidentės D. Grybauskaitės pirmųjų darbo vizitų į užsienį maršrutai ves į Švediją ir Latviją.

Neoficialiais Eltos duomenimis, naujoji valstybės vadovė į savo pirmąjį vizitą užsienyje rengiasi išvykti jau ketvirtadienį. Vizitų metu D. Grybauskaitė ketina susitikti su valstybių vadovais, asmenimis iš finansų, verslo sluoksnių.

Pasak politologo, šalis, į kurias vyksta naujoji valstybės vadovė, neabejotinai jungia Lietuvai strategiškai svarbus elektros jungties projektas „Swedlink", vizitų kryptis padiktavo ir ekonominiai motyvai. Mūsų šalyje veikia Švedijos kapitalo bankai, kurių didžiausi - SEB ir „Swedbank".

"Latvija mums yra kaimyninė šalis. Šių šalių aplankymas yra tam tikra tradicija. O pasirinkimas pirmojo vizito vykti į Švediją gali reikšti tam tikrą mūsų orientaciją į Šiaurės šalis. Pas mus užsienio politikoje jau gal dešimtmetį diskutuojama, į kur Lietuva turi orientuotis: ar į Šiaurės šalis, ar vis dėlto į Lenkiją, Vidurio Europą. Gali būti, kad Prezidentė taip duoda signalą, kad iš esmės Šiaurės šalys yra ta bendruomenė, į kurią Lietuvai reikės labiau orientuotis", - sakė L. Kasčiūnas.

Pasak politikos mokslų eksperto, iki šiol buvo labiau išreikšta strateginė partnerystė su Lenkija nei su Šiaurės šalimis, nors su jomis Lietuva taip pat nemažai bendravo. Šios šalys Europos Sąjungoje Lietuvai yra labiau draugės nei oponentės.

"Tiesiog tam tikri objektyvūs kriterijai rodė, kad Šiaurės šalių bendruomenė nėra visiškai atvira tokioms šalims kaip Baltijos valstybės. Jos taip lengvai į savo bendruomenę neįsileidžia, kadangi ten yra šiek tiek kitokia saugumo samprata ir pan.", - aiškino L. Kasčiūnas.

Politologas teigė nemanantis, kad dėl įsiliejimo į Šiaurės šalių bendruomenę reikėtų mesti veikimą per Lenkiją, Rytų erdvėje. "Bet veikimas per Šiaurės šalis tai gali tikrai papildyti", - sakė L. Kasčiūnas.

ELTA primena, jog D. Grybauskaitė prezidentės pareigas pradėjo eiti sekmadienį prisiekusi Seime. Dar prieš tai dabartinė valstybės vadovė yra sakiusi, kad vyks į užsienį tik ten, kur Lietuvai bus naudinga.