Prezidentė: čia beveik atostogos
Juos aplankė ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Svarbiausia, pirmosiomis savaitėmis saugokite save, nepersitempkite, paskirstykite jėgas, kad jų užtektų visiems devyniems mėnesiams“, – šauktiniams, kurie visi į tarnybą atvyko savanoriškai, linkėjo šalies vadovė.
Ji prisipažino, kad jaunystėje, jei būtų buvusi tokia galimybė, ir pati savanoriški būtų tarnavusi kariuomenėje. „Manau, jog tai yra puiki gyvenimo mokykla ir joje išmoktos pamokos pravers visose srityse“, – teigė šalies vadovė.
Ji pasidžiaugė, jog visi į pradinę karo tarnybą atvykę jauni žmonės ją pasirinko savanoriškai, todėl jie yra labiau motyvuoti mokytis tarnauti tėvynei.
Skeptikams, kurie tvirtina, jog vieno savanorio išlaikymas, per metus kainuojantis 10 tūkst. eurų, yra per brangus, ji argumentavo, jog profesionalus karys kainuoja dvigubai brangiau.
„Visi suprantame situaciją, žinome, kad reikia išnaudoti visus kariuomenės rezervus. Karinė tarnyba ir yra ta vieta, kur buvo neužpildyta. Tikiuosi, kad ir kitais metais, kaip šiemet, ją jaunuoliai rinksis savanorišku principu“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.
Ji apžiūrėjo kareivines, kur devynis mėnesius jaunuoliai gyvens, mokysis ir juokavo, kad tai – beveik atostogos.
Maistas pradžiugino
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione Klaipėdoje pradinę privalomąją karo tarnybą pradėjo 495 iš 3 tūkst. ją atliksiančių Lietuvos piliečių.
Devynių mėnesių trukmės tarnybą batalione pradėjo 20-30 metų amžiaus 476 vaikinai ir 19 merginų.
Į batalioną šauktiniai savanoriai nuo pat pirmadienio ryto buvo vežami iš visų šešių Regioninių karo prievolės ir komplektavimo skyrių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje.
Pirmąją atvykimo dieną jaunuoliams buvo išduodamos uniformos ir ekipuotė. Kariai susipažino su daliniu ir tą pačią dieną įsikūrė kareivinėse.
Šauktiniams savanoriams bene sunkiausiai sekėsi pasikloti lovas, nes tai reikia daryti itin kruopščiai.
Jie jau išbandė ir bataliono valgyklą ir maistu liko patenkinti, nes pietums gavo ne tik sriubos, mėsos kepsnį, bet ir po bananą. „Panašu, jog valgysime čia tikrai sočiai, negalime skųstis“, – tikino šauktiniai savanoriai.
Rodo pavyzdį sūnui
Viena jų – 30-metė Viktorija Kivilienė iš Šiaulių tikino jog savanoriškai į karo tarnybą atvyko, nes nori būti pavyzdžiu savo aštuonerių metų sūnui.
„Auginu jį viena, esu išsituokusi. Noriu jam parodyti, kad nereikia bijoti, kad visada reikia eiti į priekį, mokėti ginti savo šalį, siekti tikslų“ – kalbėjo V. Kivilienė.
Kol ji tarnaus, sūnų prižiūrės jos mama. Tačiau savaitgaliais šauktiniams bus leista išvykti namo, todėl ji vylėsi, jog sūnus ją pakankamai dažnai matys.
„Esu pasirengusi ir fiziškai, ir psichologiškai. Dirbau tokioje įmonėje, kur gaminome tinklus gaudyti dideles žuvis, Darbas buvo fiziškai sunkus. Beje, darbo vieta man bus saugoma“, – pasakojo savanorė.
Paklausta, ar mama ją noriai išleido į kariuomenę, pašnekovė patikino, kad artimieji ją labai palaikė ir linkėjo sveikatos. „Sūnus taip pat mane suprato, nes jei mama pasakė vadinasi, taip turi būti. Kol kas savo ateities su profesionalia karo tarnyba nesieju, bet ateitis parodys“, – teigė V. Kivilienė.
Mama nenorėjo išleisti
23 metų mažeikiškis Darius Grigužauskas tikino jog savanoriu šauktiniu tapo, nes, anot jo, kiekvieno lietuvio pareiga yra mokėti ginti savo šalį. „Be to, savo gyvenimą dar tik pradėjau kurti, tad nieko nepalikau, kas galėtų labai nukentėti per tuos devynis mėnesius. Dirbau statybų įmonėje, darbo vieta turėtų būti išsaugota. Namie nelaukia nei žmona, nei mergina, nei banko paskola“, – kalbėjo D. Grigužauskas.
Jis prisipažino, jog mama nelabai norėjo jį išleisti tarnauti. „Matyt, vyresniems žmonėms dar yra likę prisiminimų apie sovietinę kariuomenę, todėl mama ir buvo taip skeptiškai nusiteikusi. Aš ir noriu įrodyti, kad viskas yra pasikeitę, kad kariuomenė dabar yra šiuolaikinė“, – pabrėžė pašnekovas.
Pirmą kartą kario uniformą apsivilkęs vaikinas prasitarė, jog su ja šiek tiek karšta. „Bet nieko, priprasiu. Sunkumai manęs nebaugina, nes manau, jog kiekvienas vyras turi būti fiziškai stiprus“, – tvirtino D. Grigužauskas.
18 metų klaipėdiečiui Pauliui Puidokui karo tarnyba, į kurią jis atvyko savanoriškai, tapo savotišku išsigelbėjimu. „Šiemet baigiau mokyklą ir tikrai net nežinojau, kur noriu studijuoti. Todėl džiaugiuosi, jog atsirado galimybė devynis mėnesius praleisti kariuomenėje. Ji mane visada traukė, nes nuo mažens priklausau šauliams. Tikiuosi, kad čia pavyks susivokti, ko noriu iš gyvenimo. Ar kas nors mane gąsdina? Ne, tik pirmą dieną buvo sunkoka lovą pasikloti, nes namie jos beveik niekada neklodavau“, – prisipažino P. Puidokas.
Prisieks viešai
Pagal mokymų planą, pirmąsias aštuonias savaites šauktiniai dalyvaus baziniame kario kurse, kurio metu lankys teorines paskaitas, mokysis rikiuotės ir karinio statuto, karinės taktikos, inžinerijos, topografijos, ryšių ir medicinos, susipažins su ginklais ir ryšio priemonėmis.
Po bazinio kario kurso kariams prasidės specialisto rengimo etapas. Kolektyvinio rengimo metu šauktiniai bus mokomi veikti savo padalinio sudėtyje, atlikti jiems paskirtas užduotis. Kaip ir kituose kariniuose mokymuose, šauktiniai priesaiką Lietuvai duos po kelių savaičių nuo mokymų pradžios.
Suplanuota, kad priesaikos žodžius jie tars rugsėjo 11 dieną kažkurioje uostamiesčio viešoje vietoje.
