aA
2021–2017 m. daugiametė finansinė programa (MFF), arba paprasčiau ES biudžetas, o dar paprasčiau – kiek Lietuva sumokės ir kiek gaus iš ES. Tai ne vienintelis, bet, tikriausiai, didžiausias derybų iššūkis Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai, kuris pirmąjį kartą dalyvauja Europos Vadovų Taryboje.
Gitanas Nausėda Europos Vadovų Tarybos posėdyje
© Robertas Dačkus

„Brexit“, „Brexit“ – visų lūpose

Žinoma, aktualiausias Europai klausimas – „Brexit“. Kelios valandos iki prasidedant ES vadovų susitikimui Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas pranešė, kad po iki išnaktų trukusių derybų susitarimas pasiektas.

Pasak Europos Komisijos, visi pasitraukimo susitarimo elementai išliko nepakeisti, kokie buvo sutarti 2018 m. lapkričio 14 d. Reguliavimo srityje Jungtinei Karalystei priklausanti Šiaurės Airija lieka susijusi tam tikromis taisyklėmis su ES bendra rinka, kad būtų išvengta „kietos“ sienos.

„Aš optimistiškas vien dėl to, kad pasirodžiau pirmą kartą ES vadovų taryboje ir „Brexit“ susitarimas pasiektas, – geros nuotaikos į Briuselį atvykęs teigė prezidentas G. Nausėda. – Neabejoju, kad bus labai pozityvi diskusija dėl to, ką pavyko pasiekti, nes tai didelis žingsnis į priekį, bet kaip jūs puikiai suprantate – tai ne pabaiga.“

Liko „smulkmenos“ – susitarimą turi patvirtinti ES vadovai, Europos Parlamentas ir žinoma, Jungtinės Karalystės parlamentas, kuris atmetė ankstesnį susitarimą.

„Šiandien mes nei vienas negalime pasakyti, koks bus Jungtinės Karalystės parlamento sprendimas“, – kalbėjo prezidentas ir pridūrė, kad jei britų sprendimas bus neigiamas, tai netrukus teks vėl grįžti į Briuselį.

Gitanas Nausėda Europos Vadovų Tarybos posėdyje
Gitanas Nausėda Europos Vadovų Tarybos posėdyje
© Robertas Dačkus


Prancūzija nusileis?

Vakarop per vakarienę ES valstybių vadovai planavo aptarti Turkijos veiksmus Sirijoje ir šalia Kipro. Vis dėlto svarbiausias vakarienės klausimas, neleisiantis kai kam pasimėgauti Briuselio virtuve – ES plėtra. Prancūzija principingai stojo prieš Albanijos ir Šiaurės Makedonijos pakvietimą derėtis dėl prisijungimo prie ES. Jei dėl pasipriešinimo Albanijos narystei ES, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas galbūt nesijaučia vienišas, tai dėl Šiaurės Makedonijos – „priešiška tyla“.

„Įlįskite į Vladimiro Putino batus akimirkai. Atsidarykite gerą butelį tai, ko panorėsite, nes Europos šalys padarė jūsų juodą darbą už jus. Nereikia jokios propagandos ar dezinformacijos Vakarų Balkanuose – ES nusiuntė pati žinią: ji melavo šio regiono šalims“, – taip Prancūzijos užsispyrimą nenoro pradėti narystės derybas su Šiaurės Makedoniją ir Albaniją komentavo įtakingiausias Briuselio burbule „Politico.eu“ naujienlaiškis „Brussels Playbook“.

Lietuvai daug svarbiau principinis klausimas – ar ES durys atviros. T. y. jei dabar, net ir per ilgiausius vargus Šiaurės Makedonijai pakeitus pavadinimą ir sutarus su Graikiją, ši nebus pakviesta derėtis, tuomet kas laukia mūsų partnerių Rytuose – Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos. Tai bus aiškus signalas šioms ir šių valstybių politikams, kad ES pažadais negalima pasitikėti ir ką, jos be darytų, Briuselis suras priežastį užtrenkti duris.

Pinigai – svarbiausia

Bet kad ir kiek būtų svarbios Ukrainos ar Gruzijos eurointegracijos perspektyvos, Lietuvai šiame ES viršūnių susitikime aktualiausias klausimas: ar ES parama per sanglaudą sumažės 24 proc.? T. y. nuo 7,4 mlrd. eurų iki 5,6 mlrd. eurų arba beveik 2 mlrd. eurų.

Daug priklauso nuo principo, kaip bus formuojamas ES biudžetas – ar tai bus 1,114 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų, kaip siūlo Europos Komisija, ar 1,3 proc., kaip siūlo Europos Parlamentas. Dar daugiau kai kurios šalys, tarkime, Olandija, Švedija ar Vokietija, pavargo būti melžiamomis karvėmis (duoti daugiau, gauti mažiau) ir siūlo sumažinti šį rodiklį iki 1 proc. O kuo mažesnės įmokos, tuo mažesnės išlaidos, t. y. parama. Be to, reikia nepamiršti „Brexit“, t. y. britų įnašo nebeliks.

Gitanas Nausėda Europos Vadovų Tarybos posėdyje
Gitanas Nausėda Europos Vadovų Tarybos posėdyje
© Robertas Dačkus


„Donorai nori mokėti mažiau, paramos gavėjai nori gauti daugiau, o visi nori leisti pinigus, kaip jiems patinka. Kaip tai padaryti?“ – retorinį klausimą prieš kelias savaites Briuselyje vykusioje konferencijoje „Europos ateities forumas“ uždavė profesorius iš Londono ekonomikos mokyklos Iainas Beggas. ES viršūnių susitikime šis klausimas – toli gražu ne retorinis.

„MFF – ilgalaikė finansinė perspektyva ir šiuo klausimu tikrai norėsis pasisakyti, įvertinti tuos pasiūlymus, kurie šiuo metu yra pateikti Europos Komisijos ir šiuo metu prezidentaujančios ES Suomijos“, – ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Viena vertus, skirtumai tarp ES senųjų ir naujųjų narių sumažėjo, kita vertus išmokos, tarkim, senųjų ir naujųjų narių ūkininkams gerokai skiriasi. Pastarasis skirtumas dar vienas iššūkis G. Nausėdai.

„Tai moraliniai-loginiai argumentai, – į klausimą, kokius svertus šiais klausimais turi Lietuva, atsakė prezidentas. – Prisiminkime, kad 2013 m. Europos Taryboje buvo kalbama, kad pradėsime 2020 m. nuo 196 eurų vienam hektarui. Šiandien kalbame apie daugiau nei 20 eurų mažesnę sumą. Na ir labai sunku rasti mūsų žemdirbiams argumentą, kad viena ranka siūlome mažinti išmokas, o kitoje vietoje jie mato, kad kitos ES valstybės naudojasi didesne tiesioginių išmokų parama.“

Pasak G. Nausėdos, Lietuva supranta Didžiosios Britanijos pasitraukimo pasekmes – mažesnius ES išteklius, bet „negali tiesioginių išmokų sulyginimas vykti amžinai.“

„Suskaičiavome, kad jeigu remtumėmės dabartiniu pasiūlymu, tai visiškos konvergencijos su ES vidurkiu, pabrėžiu tik „vidurkiu“ (kai kurios valstybės turi tris kartus didesnes tiesiogines išmokas), tai tas procesas užtruktų iki 2040 m. Visi mes būsime jau gana seni, aš ypatingai“, – teigė prezidentas.

Tiesa, šiais visais klausimais aršiausi mūšiai laukia ateityje. Dabar tik „žvalgyba mūšiu“.

Daug vilčių sieja su V. Sinkevičiumi

Be kita ko, ES viršūnių susitikime planuojama aptarti naujosios Europos Komisijos prioritetus ir žinoma, net trijų nominuotų komisarų pašalinimą. Taip pat tikslą ES tapti klimatui neutraliu regionu.

„Lietuva tikrai nėra tarp tų valstybių, kurios turi didžiausią iššūkį įgyvendinti aplinkai neutralią politiką (...). Lietuva, aš manau, kaip tik yra pažangesniųjų valstybių grupėje. Ir mane labai teigiamai nuteikė, kad galimai turėsime komisarą, kuris bus atsakingas už šiuos reikalus (Virginijus Sinkevičius – red. past.). Tai bus dar vienas papildomas stimulas“, – kalbėjo G.Nausėda, bet pridūrė, kad įgyvendinant pasipriešinimo prieš klimato kaitą politiką reikia atsižvelgti, kad skirtingos šalys yra skirtingose pozicijose ir pagal tai reikia pritaikyti finansinius instrumentus, finansinę paramą, kad „prisitaikymas būtų geresnis, nesukeltų ryškių konkurencijos iškraipymų ir šalys galėtų jaustis šito proceso dalimi.“

Pirmasis Nausėdos išbandymas tarp ES vilkų: kaip nenublankti prieš Grybauskaitę ir laimėti svarbiausią kovą
© AFP / Scanpix


D. Grybauskaitės šešėlis

Tai pirmasis liepos mėnesį prisiekusio Lietuvos prezidento G. Nausėdos apsilankymas Europos vadovų taryboje. Jo pirmtakė Dalia Grybauskaitė yra užsitarnavusi tiek stiprios derybininkės tokiose susitikimuose, tiek tiesmukiškai bendraujančios su žiniasklaida reputaciją. Pasirodyti ne ką blogesniu – užsitarnauti kitų ES šalių vadovų pagarbą, Briuselio žiniasklaidos palankumą – ne ką lengvesnis iššūkis G. Nausėdai.

„Galima pasidžiaugti, kad pirmieji dvišaliai vizitai lėmė ne tik turiningų klausimų svarstymą, bet ir susipažinau su dalimi Europos vadovų tarybos narių“, – teigė prezidentas.

Įdomus sutapimas, būtent šiuo metu Briuselyje lankosi ir kadenciją baigusi D. Grybauskaitė. Ji dalyvavo konferencijoje „Europos padėtis 2019: inovacijų vizija Europai“.

„Jei pažiūrėsime į mūsų žmonių lūkesčius, tai jie nutolę nuo europinių susitarimų ir jei pažodžiui vadovausimės europiniais susitarimais, tai suprasime, kad jie jau pasenę. Jei žiūrėsime į europinius susitarimus, kaip į turinį, o ne pažodžiui, tuo atveju viskas atsiremia į politinę valią priimti sprendimus ir nesvarbu, kokia yra tema. Ar tai žalesnė, saugesnė, labiau išsivysčiusi, integruota ar skirtinga Europa – viskas priklauso nuo valstybių politinių lyderių sprendimų“, – konferencijoje teigė D. Grybauskaitė.

Pasak jos, jei ES šalių lyderiai galvoja ne tik vien apie savo šalies interesus, o ir Europos lygiu, dar geriau – per globalią perspektyvą, tada ES gali pasiekti viską be jokių sutarčių, specialių susitarimų, „nes tai priklauso nuo politinės valios“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(20 žmonių įvertino)
3.5000

Top naujienos

Diana Nausėdienė: kodėl mes išskiriame moteris – pakalbėkime, ką patiria vyrai (168)

Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė sakė, kad svarbiausia užduotis jai dabar yra...

Lietuviai nori visai kitokio automobilių mokesčio: ministras sako, kad tokį svarstė (183)

Apmokestinti pirmą kartą šalyje registruojamus automobilius – toks įstatymo projektas pastaruoju...

Šiltieji orai džiugins nebeilgai – iš rytų artinasi šalčiai (10)

Slenka ko gero paskutinės švelnios vėlyvo rudens dienos. Antroje savaitės pusėje tikimasi, kad...

Buvęs prokuroras sudėliojo svarbiausius akcentus Kauno žudynių byloje: Venckienė ir Venckus buvo pasirūpinę alibi (773)

Prieš dešimtmetį Lietuvą sukrėtusią Kauno žudynių bylą sekė Drąsiaus Kedžio ir Andriaus...

Galingai žaidusio Sabonio sąskaitoje – naujas rekordas, „Pacers“ – triuškinama pergalė (18)

NBA čempionate dviejų pralaimėjimų paeiliui seriją nutraukė Indianos „Pacers“ (8/6) ekipa...

Norite pagaliau puikiai pailsėti: kokių miego taisyklių geriau nelaužyti? (6)

Ne vienas esame bent kartą pagalvojęs, kaip būtų gerai, jei paroje būtų daugiau nei 24 valandos....

Tragiška tiesa apie paskutines Amy Winehouse dienas: spektaklis baigėsi mirtimi su 4,16 prom. alkoholio kraujyje (6)

Amy Winehouse save, ko gero, laikė labiau ne žvaigžde, o rusenančia žvake, blankiai...

Paskui mokytojus vienijasi ir universitetai: ruošiasi protestams dėl nevykdomų pažadų

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinei sąjungai pranešus apie lapkričio 28 d. vyksiantį...

Žurnalas „Top“: turtingiausiųjų lietuvių dešimtuke – vienas milijardierius ir viena moteris (22)

Turtingiausi lietuviai yra „Vilniaus prekybos“ įkūrėjas Nerijus Numavičius , įmonių grupės...

Dončičiaus karjeros mačas: 42 taškai, įtvirtinta pergalė ir pakartotas LeBrono pasiekimas (3)

Luka Dončičius pasiekė naują asmeninį rezultatyvumo rekordą NBA lygoje, o jo atstovaujama...