Panašiai apie tokį pasiūlymą, kuriam anksčiau nepritarė Seimo Žmogaus teisių komitetas, atsiliepia ir šio komiteto pirmininkas Arminas Lydeka.
„Neįmanoma sutaikyti, jeigu žmonės konfliktuoja ir mušasi. Tai duot už tai įspėjimą ir palikti krūvoje, tai nieko nesprendžiantis dalykas. Panašūs argumentai buvo išsakyti ir kitų išvadų rengėjų bei komiteto narių, todėl visi vieningai balsavome „prieš“, - DELFI pasakojo A. Lydeka.
Su smurtu nori kovoti įvairesniais būdais
Pirminį įstatymo projekto variantą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tačiau teisės aktui atkakus į Seimą, jo turinys kiek pakito. Jame nebeliko ir minimos nuostatos, kad pirmą kartą sučiuptam smurtautojui būtų galima surašyti oficialų įspėjimą, jei nekyla grėsmė aukos gyvybei, sveikatai ar laisvei. Bet imtis priemonių iškart, net jei smurtautojas sučiumpamas pirmą kartą, būtų leidžiama, kai smurtą patiria nėščia ar neseniai gimdžiusi moteris, senyvo amžiaus asmuo ar neįgalusis.
Šią nuostatą iš įstatymo projekto išbraukus, ją iš naujo įregistravo socialinės apsaugos ir darbo ministras, konservatorius D. Jankauskas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, taip pat konservatorius Rimantas Jonas Dagys, valstietė liaudininkė Rima Baškienė ir konservatorė Vincė Vaidevutė Margevičienė.
„Nekalbame apie smūgį – pirmą, antrą ar trečią. Iš tiesų mes įregistravome tokį pasiūlymą kartu su dar keletu užregistravę, nes buvo ministerijos parengtas projektas, po to pagrindinis Žmogaus teisių komitetas sudarė darbo grupę, kuri sausio viduryje parengė tokią redakciją. Žinau, kad komitetas didžiajai daliai mūsų pasiūlymų yra pritaręs, dėl įspėjimo nėra pritarta, matyt, toks ir liks projektas. Šito konkretaus siūlymo idėja buvo ta, kad policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į realią padėtį, turi įvertinti visas aplinkybes ir jeigu yra bent kokia grėsmė, tai tokio įspėjimo taikymo galimybė būtų apskritai atimta“, - pasakojo ministras D. Jankauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad įspėjimas būtų netaikytinas, kai smurtaujama prieš nėščią, neseniai gimdžiusią moterį, senyvo amžiaus žmogų ar neįgalųjį. Tačiau kūdikiai ar maži vaikai į šią kategoriją neįtraukti.
„Lygiai taip pat, jei po įspėjimo pasikartoja toks atvejis, tai vėlgi be jokių išlygų būtų taikomos tos priemonės, kurios įstatyme numatytos“, - pasakojo ministras, bet pridūrė šiuo klausimu nesąs nusiteikęs kategoriškai.
Klausiamas, kodėl nenorima smurtautojo bausti iškart, D. Jankauskas teigia manąs, kad su smurtu būtų kovojama įvairesniais būdais. „Reikia įvertinti visas aplinkybes, dabar mes linkę matyti tik juoda ar balta, neretai būna taip, kad net iškvietus policijos pareigūnus, kol jis atvažiuoja iki įvykio vietos, jau sako: „Mes pasikarščiavome, nieko panašaus nėra“. Kitaip sakant, nesinori, kad įvardintume tik kraštutinumus“, - teigė D. Jankauskas.
R.J.Dagys: reikia bandyti išspręsti nesugriaunant
Klausiamas, kodėl remia pataisą, kuri iš esmės sudaro sąlygas smurtautojui likti nenubaustam už pirmąjį smurto protrūkį, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas R. J. Dagys teigia, kad parlamentarai nori realiai veikiančio įstatymo, todėl įspėjimas būtų pravarti priemonė, mat „negalima iš karto priimti sprendimą – kažkas pasiskundė ir iš karto neišsiaiškinus būtų galima priimti sprendimą“.
„Kitas aspektas, mes turėtume kuo stipriau vystyti mediacijos funkciją. Nes esminis įspėjimo klausimas, o problemos sprendimas. Tokie būtų mano motyvai“, - pasakojo politikas.
„Aš laikausi nuostatos, kad jeigu galima ką nors išspręsti nesugriaunant, net ir tokiu atveju reikėtų išnaudoti visas galimybes ir galimas priemones“,- pridūrė R. J. Dagys ir pabrėžė, kad tokiu atveju pareigūnai galėtų lanksčiai reaguoti į situaciją.
Tuo tarpu Kauno moterų draugijos direktorė D. Baranauskienė teigia, jog jei jau šeimoje pasitaiko smurto atvejis, tai taikyti nebėra ką.
„Griežtai mes prieš, todėl kad mediacijos galimos, kai yra paprasčiausi konfliktai, nesutarimai, nebrandūs santykiai ar dar kažkas, Tai žinoma, galima būti taikoma ir mediacija, psichologo konsultacija. Bet kai yra smurtas, nebėra ką derinti. Aukai net pavojinga dar kartą susodinti ją su smurtautoju ir prieš svetimą žmogų vėl pradėti tuos dalykus aiškintis. Amerikiečių pavyzdžiai yra, kad po tokių mediacijų aukos net žūsta“, - teigė D. Baranauskienė.
„Be to, tai labai uždelstų laiką ir užkrautų papildomus įsipareigojimus policininkams, kurie turėtų žiūrėti, yra grėsmė sveikatai ir gyvybei ar jos nėra? Mes manome, kad bet kokiu atveju smurto faktas jau yra savaime grėsmė“, - pridūrė pašnekovė.
Jos nuomone, šis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymas, pastaruoju metu įregistruotas kaip kelių parlamentarų pataisa, atskleidžia, jog teisės akto kūrėjai tik teoriškai įsivaizduoja problemą ir nesuvokia, kuo smurtas skiriasi nuo konflikto.
Kliūva 24 valandos
Pasak D. Baranauskienės, nevyriausybininkams, dirbantiems su smurto šeimoje aukomis, ypač kliūva ir teisės akto projekte numatytos 24 valandos, per kurias smurtautojas turi būti pristatytas teisėjui.
Pašnekovės nuomone, šiuo atveju bus gaištamas laikas ir neaišku, kas užtikrins moters ar vaiko saugumą būtent per šias 24 valandas.
Panašią poziciją ketvirtadienį svarstant įstatymo projektą išsakė ir Seimo narė Agnė Zuokienė, kuri pasiūlė įtvirtinti policijai galimybę orderiu įpareigoti smurtautoją negrįžti namo bei neieškoti ryšių su auka.
„Mes siūlėme apskritai to netaikyti ir keldinti iš karto. Keldinti lauk, o kur, tai jau yra smurtautojo problema. Kai auka bėga, niekas neklausia, ar ji turi, kur bėgti. Tai turintys pinigų žmonės gali gyventi viešbutyje, neturintys – gali eiti į nakvynės namus, turintys mamas, žmonės gyvena pas mamas, turintys meilužes – gyvena pas meilužes. Žodžiu, pasirinkimas yra labai platus. Bet čia ne valstybės ir ne aukos užduotis galvoti, kur jį padėti, svarbu, kad jis nebūtų vienoje gyvenamoje patalpoje su auka ir nedarytų jai spaudimo“, - pasakojo D. Baranauskienė.
A.Lydeka: policijos „nu, nu, nu“ smurtautojams nė motais
Skeptiškai siūlymą pirmą kartą sučiuptam smurtautojui taikyti oficialų įspėjimą, o tik vėliau iškeldinimą vertina ir Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, liberalas A. Lydeka. Pasak jo, ši nuostata iš įstatymo buvo išbraukta bendru visų partijų atstovų sutarimu, tam esą pritarė ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.
„Neįmanoma sutaikyti, jeigu žmonės konfliktuoja ir mušasi. Tai duot už tai įspėjimą ir palikti krūvoje, tai nieko nesprendžiantis dalykas. Panašūs argumentai buvo išsakyti ir kitų išvadų rengėjų bei komiteto narių, todėl visi vieningai balsavome „prieš“, - pasakojo A. Lydeka.
Pasak politiko, įstatymas apima ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą ar finansinį spaudimą.
„Įstatymas yra kur kas platesnis, jis apima ne tik fizinį smurtą, kaip dažnai bandoma subanalinti situaciją, bet ir psichologinį, finansinį išnaudojimą ir spaudimą bei aibę kitų aspektų, kurie dažnai būna šeimoje bei artimoje aplinkoje. Bet jei koks asmuo yra spaudžiamas psichologiškai, tai duoti įspėjimą ir palikti vienas kitą skriausti toliau įspėjus, yra juokinga. Vien tai, kad policija atvažiavo ir pasakė „nu, nu, nu, daugiau taip nedarykit“, nepadės“, - pridūrė A. Lydeka.
Pasipiktino E.Vareikio kalbomis
Kauno moterų draugijos direktorė D. Baranauskienė DELFI taip pat pasakojo pasipiktinusi parlamentaro Egidijaus Vareikio teiginiais, kad mušasi rečiau tie, kurie vaikšto į bažnyčią, gyvena susituokę ir tradiciškai pasiskirsto pareigas šeimoje.
Tokį savo požiūrį E. Vareikis išdėstė Seime pradėjus Apsaugos nuo smurto artimoje erdvėje įstatymo projektą.
„Mūsų statistika tokia, kad pas mus kreipiasi labiau iš šeimų, kurios gyvena susituokusios, ne sugyventiniai, o susituokę. Aš čia kalbu tik apie mūsų organizaciją. Žinoma, statistikos apie mišių lankymą sekmadieniais, aš tikrai nežinau, bet politikas tikriausiai interpretuoja“, - pasakojo D. Baranauskienė.
Pašnekovė taip pat atkreipė dėmesį, jog E. Vareikis traktuoja vyrą kaip pagrindinį šeimos išlaikymo šaltinį, nors visuotinai sutariama, kad tradicinis pareigų pasiskirstymas, kai vyras išlaiko šeimą, o moteris rūpinasi namais ir vaikais, lemia finansinę moters priklausomybę ir sudaro sąlygas sutuoktiniui ją izoliuoti nuo išorės pasaulio.
„Tai veda prie dar gilesnės lyčių nelygybės nei yra iki šiol ir tai viena iš smurto priežasčių, mūsų nuomone. Kai moteris yra be savo pajamų, be profesijos, be gyvenimo šalia šeimos, tai jos darosi labiau priklausomos ir labiau kontroliuojamos ir taip sudaromos sąlygos psichologiniam smurtui“ - teigė D. Baranauskienė.