Ministrų kabinetas trečiadienio pasitarime atidėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą pirmą kartą po devynerių metų pertraukos kelti bazinį dydį, nuo kurio priklauso politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų algos.
© DELFI / Andrius Ufartas

Kaip informuoja Vyriausybės Spaudos ir komunikacijos skyrius, projektas nukeltas finansų ministro Viliaus Šapokos prašymu, siekiant pateikti kuo geresnius sprendimus. Tuo atveju, jei ministrai kitame posėdyje pritartų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės bei savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2018 metais, įstatymo projektui, jį dar turėtų palaiminti Vyriausybė ir Seimas.

Apsisprendus įgyvendinti šį projektą, pareiginės algos bazinis dydis, dabar siekiantis 130,5 euro, ateinančiais 2018 metais kiltų iki 132 eurų. Tai yra bazinis dydis pagal šiuo metu teikiamą siūlymą augtų 1,5 euro – nuo jo priklausančių kategorijų atlyginimai didėtų maždaug 1,12 proc.

Nors bazinis dydis atlyginimus augintų procentiškai lygiai, tai nereiškia, kad visų politikų, teisėjų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų kišenės papilnėtų vienoda suma eurų.

Kadangi kiekvienos pareigybės apmokėjimo pokytis priklausys nuo jai taikomo atitinkamo koeficiento, kuris dauginamas iš bazinio dydžio, tampa akivaizdu, kad labiausiai būsimasis padidėjimas paliestų aukščiausių kategorijų politikus ir biurokratus, o ant žemiausios pakopos stovintiems „biudžetininkams“ tektų tenkintis vos kelių eurų pokyčiu.

„Kalbant apie šią problemą, nuolat tenka apsispręsti: iš vienos pusės, visada gaila tų, kurie mažai uždirba, iš kitos – keliamas klausimas, kodėl didesnės kvalifikacijos, aukštesnes pareigas užimantis asmuo turėtų stengtis, jeigu pajamos nebus proporcingai didinamos. Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad didinimo procentais ir pinigine išraiška pasekmės yra skirtingos“, – DELFI sakė Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.

Vyriausybės posėdis
Vyriausybės posėdis
© DELFI / Andrius Ufartas

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, paklaustas, ar svarstomas sprendimas nesukels pasipiktinimo, kad ir vėl labiau pilnėja politikų bei aukščiausios grandies valdininkų kišenės, teigė, kad tai – normali pasaulinė praktika.

„Juk negali Seimo narys gauti mažiau už valytoją. Politiką renka, tam turi būti ir įvertinimas. Jei norime geros politikos, tai turi būti ir atitinkami žmonės. Politika, kaip ir bet koks darbas, turi būti profesionali“, – tvirtino jis.

Kam dešimtys, kam – keli eurai

Iki šių metų bazinio dydžio pokyčiai lietė apie 50 tūkst. politikos, teismų sistemos bei valstybės tarnybos srityse dirbančių asmenų. Pastaruoju metu šis skaičius yra padidėjęs iki maždaug 200 tūkst., mat šių metų pradžioje priimtame Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme buvo įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams, tiek dirbantiems pagal darbo sutartis, tiek valstybės tarnautojams, bus taikomas vienodas bazinis algos dydis.

Taigi, siūlymui dėl bazinio dydžio įgyvendinti prireiktų apie 30 mln. eurų iš valstybės biudžeto per metus.

DELFI skaičiavimais, siūlymas dėl bazinio dydžio kėlimo pirmiausia atsilieptų aukščiausiems politikams ir pareigūnams. Štai premjeras ir Seimo pirmininkas, kurių pareigybėms taikomas 25,8 dydžio koeficientas, pakėlus bazinį dydį, papildomai uždirbtų 38,7 euro. Ministrams šis pokytis siektų 35,7 euro, eiliniams Seimo nariams – 29 eurus.

Didesnių miestų ir rajonų merų kišenės pilnėtų kiek daugiau nei 28 eurais. O aukštąjį išsilavinimą įgijusių mokytojų, turinčių didesnį kaip 15 metų darbo stažą, atlyginimas dėl bazinio dydžio pokyčio kiltų maždaug 5 eurais, valstybės ir savivaldybių įstaigų specialistų, priklausomai nuo darbo stažo ir patirties, – nuo kelių iki keliolikos eurų.

Algirdas Sysas
Algirdas Sysas
© DELFI / Andrius Ufartas

A. Syso teigimu, net kelių eurų atlyginimo augimas vis tiek yra daugiau nei nieko. „Žinoma, pakelti atlyginimus keliais eurais yra per mažai, todėl, mano galva, atsižvelgiant į tai, kad pastaruosius devynerius metus infliacijos koeficientas buvo didesnis, tas dydis turėtų būti keliamas labiau. Dabar net neatkuriamas toks lygis, koks buvo prieš bazinio dydžio mažinimą“, – tvirtino jis.

Ikikrizinio lygio nesiveja

Politikų, teisėjų bei valstybės tarnautojų atlyginimų bazinis dydis buvo sumažintas 2009 metais. Prasidėjus ekonominei krizei, jis krito nuo 490 Lt (141,9 euro) iki 450 Lt (130,5 euro) ir toks išliko iki šiol.

Siūlymai vėl didinti bazinį dydį buvo teikiami kelerius pastaruosius metus, tačiau to padaryti nebuvo pasiryžta. Praėjusių metų gruodžio 1-ąją kadenciją baigiantis Seimas atmetė partijos „Tvarka ir teisingumas“ siūlomą įstatymo pataisą, kuria pareiginės algos bazinį dydį siūlyta kelti beveik 12 eurų, o tai iš biudžeto būtų pareikalavę ne mažiau kaip 80 mln. eurų.

Didinti pareiginės algos bazinį dydį pernai siūlė ir Vidaus reikalų ministerija, Valstybės tarnybos departamentas, Teisėjų taryba, o Valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga reikalavo jį padidinti iki 138 eurų.

Tuometinis laikinasis premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad valstybė neturi finansinių galimybių didinti politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir tarnautojų bazinio atlyginimo, tačiau žadėjo, kad šis klausimas bus sprendžiamas ateityje.

Kaip DELFI sakė A. Sysas, tai, kad bazinis dydis nekeistas jau 8 metus, yra neteisinga viešajame sektoriuje dirbančių žmonių atžvilgiu.

„Tie žmonės dirba valstybei. Jeigu jau kurį laiką kalbame apie ekonomikos augimą, o darbo užmokestis nekinta, piliečiai pradeda netikėti, kad valstybė gali ką nors padaryti. Mūsų produktyvumas, našumas ikikrizinį laikotarpį pasiekė dar 2014 metais, vidutinis darbo užmokestis jį pasivijo 2016 metų pradžioje, o baziniai dydžiai neatkurti. Mes tokiu būdu ir nuteikiame piliečius prieš valstybę. Jeigu turime sistemą, viešąjį sektorių, kuriame dirba daug žmonių, tai už darbą turime atlyginti. Jeigu to nedarome, visa sistema tampa parodija“, – kalbėjo politikas.

Šalies augimo argumentus projektą lydinčiame rašte dėsto ir jį parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

„Remiantis 2017–2020 metų ekonominės raidos scenarijumi, suderintas vartotojų kainų indeksas (vidutinis metinis) 2016 m. sudarė 0,7 procento, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2016 m., palyginti su 2015 m., padidėjo 7,9 procento, bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis 2016 m. išaugo 3,5 procento. Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis 2017 m. padidės 6,7 procento, 2018 m. – 6,1 procento, BVP to meto kainomis 2017 m. išaugs 5,1 procento, 2018 m. – 4,4 procento, suderintas vartotojų kainų indeksas 2017 m. sieks 3,4 procento, 2018 m. – 2,7 procento“, – teigiama šiame dokumente.

Darbuotojai bėga nuo neadekvataus atlygio

Pastarasis siūlymas dėl bazinio dydžio kėlimo tenkina ne visas suinteresuotas puses. Štai Nacionalinės teismų administracijos direktorės Redos Molienės pasirašytose suinteresuotos institucijos pastabose nurodoma, kad siūlomas nustatyti 2018 metų pareiginės algos bazinis dydis iš esmės yra ne pareiginės algos bazinio dydžio didinimas, o tik dešimtosios jo dalies atkūrimas palyginti su buvusiu prieš 9–10 metų.

Reda Molienė
Reda Molienė
© NTA

„Toks pareiginės algos bazinio dydžio atkūrimas yra neproporcingas, neadekvatus esamai pasikeitusiai ekonominei, finansinei situacijai ir pažeidžiantis konstitucinį teisingo atlyginimo už darbą principą, nes savo skaitine išraiška bus visiškai simboliškas, realaus atlyginimo padidėjimo nereiškiantis pokytis. Pavyzdžiui, kalbant apie teismų valstybės tarnautojus, mažiausiai uždirbantiesiems B5 kategorijos posėdžių sekretoriams dabar gaunamas darbo užmokestis padidės 5,7 euro (turintiesiems stažo Lietuvos valstybėje ir kvalifikacines klases – maždaug iki 8 eurų), aukščiausiuose teismuose dirbantiesiems A15 kategorijos teisėjų padėjėjams darbo užmokesčio atkūrimas sudarys 11,7 euro (turintiesiems kvalifikacines klases ir stažo Lietuvos valstybėje – iki 15-16 eurų)“, – teigiama šiame dokumente.

Jame nurodoma, kad dėl nebeadekvačių reikalaujamai kvalifikacijai, darbo pobūdžiui, atsakomybėms, darbo krūviui atlyginimų valstybės tarnautojų ir darbuotojų kaita viršija visus normalios ar bent jau artimos normaliai darbuotojų kaitos, dėl kurios dar galima būtų užtikrinti tinkamą darbo organizavimą, rodiklius.

„Pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teisme nuolat trūksta 15–20 teismo posėdžių sekretorių, o apmokius dirbti naujus darbuotojus, jie labai greitai išeina į geriau mokamą, dažnai net nekvalifikuotą, darbą – 2016 metais Vilniaus apylinkės teisme iš darbo išėjo 41 teismo posėdžių sekretorė, t. y. 40 procentų šio korpuso, per pirmuosius 2017 metų mėnesius darbą paliko jau 11 teismo posėdžių sekretorių. Dėl per mažo atlyginimo per 2016 m. iš darbo išėjo 35 Kauno apylinkės teismo darbuotojai, per 2017 m. – 14 darbuotojų“, – dėstė R. Molienė.

Panašūs argumentai pateikiami ir Teisėjų tarybos pirmininko Rimvydo Norkaus pateiktoje pozicijoje. Finansų ministerija, išnagrinėjusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą, jį kritikavo, ragino atsižvelgti į valstybės prisiimtus ilgalaikius įsipareigojimus didinti finansavimą krašto apsaugai, vykdyti struktūrinę socialinės srities reformą („Socialinį modelį“) bei mažinti socialinę atskirtį didinant neapmokestinamąsias pajamas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Feisbuke – Karbauskio karas su Jakilaičiu papildyta Jakilaičio komentaru  (757)

Valdančiųjų valstiečių žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis pirmadienį feisbuke pareiškė,...

Po mįslingo paauglio nužudymo Panevėžyje ėmė sklisti dramatiška versija (79)

Sekmadienio vakarą Panevėžyje nužudyto nepilnamečio netektis sukrėtė gimnazijos, kur vaikinas...

Feisbukas ūžia dėl kainos: už naujuosius Nidoje – 4 000 eurų (35)

Žinomas visuomenės veikėjas Saugirdas Vaitulionis feisbuke pratrūko pasipiktinimu – dvi...

Universitetuose žmonės traukiasi iš aukštojo mokslo: atlyginimai prastesni nei vairuotojų (156)

Dėstytojai ir mokslininkai pirmadienį surengė gedulo akciją, kurio prašė antradienį...

Iš Trumpo – dar vienas smūgis Rusijai (278)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino naujas sankcijas Rusijai už Šaltojo karo pabaigoje...

Paaiškėjo, kam skiriamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos papildyta 13.02 (13)

Šiųmetinės Nacionalinės kultūros ir meno premijos skirtos aktorei Eglei Gabrėnaitei, rašytojai...

Putinas įsakė iš Sirijos išvesti dalį rusų pajėgų atnaujinta 12.33 (15)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pirmą kartą atvyko į Siriją, į rusų...

Pirmą kartą vyksiančioje konferencijoje bus paskelbtos trys proveržio idėjos Lietuvai (20)

2018 m. vasario 1 d. Vilniuje pirmą kartą įvyks „Didžioji idėjų ir pokyčių konferencija“,...

12 kg Mariui padėjo atsikratyti... meilė maisto gaminimui

Prieš 15 m. iš Lietuvos į Angliją emigravęs 35 m. Marius ryžosi kardinaliems kūno pokyčiams....