Prireikė beveik pusantrų metų, kad šis tarp pirkėjos ir pardavėjo kilęs ginčas būtų išspręstas – Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad nutraukia tarp šalių sudarytą sutartį ir taiko restituciją, todėl pardavėjas pirkėjai privalo sugrąžinti už transporto priemonę sumokėtus pinigus, o ši – per septynias dienas nuo teismo sprendimo paskelbimo grąžinti automobilį.
Pirkėją apgavusiam pardavėjui tai turėtų būti skaudi pamoka, nes teismas taip pat papildomai iš jo pirkėjai priteisė daugiau kaip 2 tūkstančius eurų patirtų nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų.
„Pirkėja įsigyta transporto priemone naudotis tiek dėl savo, tiek dėl kitų eismo dalyvių saugumo negali, jos neįsigijo tikslu laikyti nenaudojamą garaže“, – paskelbė teisėjos Ingos Staknienės pirmininkaujama kolegija.
Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo iš karto nuo paskelbimo ir privalo būti vykdomas nedelsiant. Tuo metu anksčiau šią bylą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas buvo priėmęs visiškai priešingą sprendimą – teismas pirkėjos statuso nevertino kaip vartotojos, taip pat pažymėjo, kad moteris žinojo, jog perka 15 metų senumo automobilį, kurio mechanizmai yra ir natūraliai nusidėvėję, be to, pirkėja tinkamai nepatikrino automobilio, nors tokia galimybę turėjo, ir skubėjo iš Vilniaus grįžti į Klaipėdą.
„Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo automobilio trūkumų vertinti kaip esminio pirkimo ir pardavimo sutarties pažeidimo ir automobilio pirkimo ir pardavimo sutartį nutraukti bei taikyti restituciją“, – paskelbė pirmosios instancijos teismas, kurio sprendimą panaikino apeliacine tvarka išnagrinėjęs aukštesnysis teismas.
Teisme bylą automobilio pardavėjui iškėlusi moteris savo ieškinyje nurodė, kad dar 2019 m. gruodį internetinėje svetainėje rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Volvo XC90“.
„Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis važiuoja gerai, yra smulkių neesminių defektų, 4wd, dujos“, – moteris su pardavėju sutarė, kad atvažiuos į Vilnių apžiūrėti transporto priemonės.
Pasak ieškovės, automobilio pardavėjas jai neatskleidė „Volvo XC90“ trūkumų, tik pateikė techninės apžiūros rezultatų kortelę, iš kurios buvo matyti, jog automobilis atitinka keliamus reikalavimus ir gali dalyvauti eisme.
Tą pačią dieną ji su pardavėju pasirašė automobilio pirkimo ir pardavimo sutartį, kuria automobilis buvo parduotas už 2 tūkst. 450 Eur.
„Sutartyje pardavėjas nurodė, kad automobilis turi smulkius kėbulo defektus ir smulkius elektronikos defektus, – teigė moteris. – Tą patį vakarą grįžtant į Klaipėdą pastebėjau, kad automobilis trūkčioja, iš karto paskambinau pardavėjui, bet šis mane nuramino ir liepė važiuoti toliau.“
Kitą dieną naudotą automobilį nusipirkusi nuvežė patikrinti į autoservisą, – čia ji sužinojo, kad nusipirko „metalo laužą“.
„Meistrai nurodė, kad automobilis yra prastos būklės – smarkiai pažeistas ir kiauras dugnas, nustatyti ir kiti trūkumai, trukdantys jį eksploatuoti“, – ieškinyje teismui moteris nurodė, kad serviso darbuotojai nustatė 21 didelį ir 9 nedidelius automobilio trūkumus.
Apie tai ji iš karto pranešė pardavėjui, bet šis jau nesileido į kalbas, galop pasiūlė pateikti pretenziją raštu.
Pirkėja kreipėsi ir į „Volvo“ autorizuotą servisą, kuriame išgirdo dar blogesnių naujienų – automobilis dėl nustatytų trūkumų negali būti eksploatuojamas, o trūkumų šalinimo vertė yra beveik 8 tūkst. Eur.
„Įvertinusi automobilio įsigijimo sumą bei tai, jog pasiūlymas šalinti defektus yra nuostolingas ir nepriimtinas, su pretenzija kreipiausi į pardavėją ir pranešiau, kad vienašališkai nutraukiu sutartį, prašiau grąžinti už automobilį sumokėtus 2 tūkst. 450 Eur ir pasiimti savo automobilį, taip pat man atlyginti jos patirtus nuostolius (326,65 Eur – tiek kainavo apžiūra autoservisuose), nes parduoto automobilio eksploatavimas eisme yra draudžiamas“, – nurodė į nepavydėtiną situaciją patekusi moteris.
„Pasitikėjau pirkėjo teigimu, kad „Volvo XC90“ yra techniškai tvarkingas“, – moteris tikino, kad jai parduota transporto priemonė buvo su dideliais paslėptais trūkumais, kurie negalėjo atsirasti per parą po automobilio įsigijimo.
„Turėjau tikslą įsigyti tinkamą dalyvauti viešajame eisme automobilį, tačiau servisams nustačius priešingai, o pardavėjui neatlikus savo pareigos suteikti pirkėjui teisės aktų reikalavimus atitinkančią informaciją, t. y. neaptarus automobilio trūkumų, aš įgijau teisę atsisakyti sutarties dėl esminio sutarties pažeidimo“, – kreipdamasi į teismą nurodė ji.
Tuo metu „Volvo XC90“ pardavęs vilnietis teigė, kad pirkėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi įsigydama automobilį.
„Automobilis buvo 2004 m. gamybos, todėl iš 15 metų senumo automobilio ji negalėjo tikėtis nepriekaištingo veikimo, kadangi eksploatuojamo automobilio mechanizmai natūraliai dėvisi, – pažymėjo atsakovas. – Mano parduoto automobilio kaina buvo beveik dvigubai mažesnė nei kitų tokio modelio rinkoje parduodamų automobilių, pirkėja tai žinojo, todėl motyvuodama, kad į automobilio remontą reikės investuoti papildomas išlaidas, prašė sumažinti automobilio kainą 150 Eur – ji suvokė, jog nepriekaištingos techninės būklės automobilio neįsigis.“
Pardavėjas taip pat pažymėjo, kad prieš pasirašant sutartį pirkėjai pasiūlė vykti į autoservisą ir išsamiai patikrinti automobilio techninę būklę, bet ši šios paslaugos atsisakė, nes esą papildomai teks sumokėti 30 Eur.
Vis dėlto, pardavėjas pripažino, kad automobilis turėjo defektų, bet apie juos pirkėja žinojo, – esą apžiūros metu automobilio prietaisų skydelyje degė indikatoriai dėl greičio dėžės, elektronikos ir saugos, taip pat buvo atliktas bandomasis važiavimas (10-15 km), buvo važiuota ir nelygiu keliu.
„Pardavimo dieną automobilis buvo techniškai tvarkingas, eksploatuojamas kiekvieną dieną ir atitiko jam keliamus lūkesčius“, – pardavėjas tikino, kad automobilį buvo nusipirkęs vos daugiau kaip prieš metus. Jis nesutiko, kad automobilis buvo parduotas su nuslėptais trūkumais, nes visi žinomi automobilio trūkumai buvo atskleisti jo apžiūros metu.
Tačiau, kaip nustatė autoserviso darbuotojai, trūkumų buvo daugiau: vairo kolonėlės laisvumas; šarnyrai; amortizatoriai; reaktyvinės traukės. Kitas servisas nustatė 20 didelių ir 6 nedidelius automobilio trūkumus.
„Byloje nustatyta, kad ieškovė automobilį pirko sau naudoti jį pagal tiesioginę paskirtį, todėl pagrįstai tikėjosi, kad jis bus tinkamas; automobilį pirko už 2450 Eur sumą, nusiderėjusi 150 Eur, nors panašių automobilių kainos prasideda nuo 5 500 Eur, – vadinasi, automobilio kaina buvo gerokai sumažinta“, – pažymėjo teisėjų kolegija.
Įvertinę byloje įrodymus, teisėjai nurodė, kad negali pripažinti pardavėjo argumento kaip įrodyto, jog automobilio pardavimo kaina buvo sumažinta būtent dėl jo trūkumų, nustatytų specializuotuose automobilių servisuose.
„Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė žinojo, jog ji apžiūri automobilį, kurio stabdžių sistemos vamzdeliai įrengti netinkamai ir dėl to kyla pažeidimo pavojus; kad stabdžių stabdymo efektyvumas mažesnis kaip 16 proc.; kad per didelis vairo traukių ir svirčių lankstų ar jungčių susidėvėjimas; akumuliatoriaus baterija netinkamai pritvirtinta ir gali sukelti trumpąjį jungimą; kad pakabos sudedamoji dalis prie važiuoklės arba ašies pritvirtinta nesaugiai ir nepatikimai; kad išmetimo sistema yra nesaugi; kad iš variklio bėga alyva, vairo skysčių vamzdeliai apvynioti medžiaga ir dėl to gali būti padaryta žala aplinkai ar sudarytas pavojus kitiems eismo dalyviams; kad dugnas nesaugus, netvirtas ir labai apgadintas ir kt.“, – teismo teigimu, šie automobilio trūkumai nebuvo nurodyti pirkimo ir pardavimo sutartyje, jie vizualiai apžiūrint transporto priemonę nesimatė, apie juos pardavėjas pirkėjos neinformavo.
Pasak teisėjų, vertinant techninės apžiūros įmonės atliktą parduoto automobilio techninį įvertinimą, akivaizdu, jog tokio automobilio eksploatuoti negalima.
Teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, jog transporto priemonės trūkumai atsirado iki automobilio perdavimo, todėl nutarė, jog pardavėjas privalo atsiimti savo automobilį ir pirkėjai sugrąžinti už jį sumokėtus pinigus.
„Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad būtent pardavėjas, norėdamas išvengti atsakomybės dėl parduoto automobilio trūkumų, yra suinteresuotas nurodyti transporto priemonės pirkimo irpardavimo sutartyje visas sąlygas, reikšmingas sutarties vykdymui, – nurodoma teismo sprendime. – Nepasinaudojęs šia galimybe, jis negali remtis trūkumų atskleidimo ir aptarimo išlyga. (...) Jei atsakovas raštu sudarytoje transporto priemonės perleidimo sutartyje būtų fiksavęs visas transporto priemonės patikrinimo metu specialios įrangos nurodytas klaidas ir aptaręs jų poveikį kainos sumažinimui, tuomet atsirastų pagrindas pripažinti atsakovo argumentus dėl pernelyg mažos automobilio kainos, ieškovės netinkamai pasirinkto, neproporcingo teisių gynimo būdo pagristais.“
Pasak teismo, Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu.
„Būtent atsakovas turėjo pirkimo ir pardavimo sutartyje aptarti parduodamos transporto priemonės trūkumus, o to nepadarydamas, privalo prisiimti iš to kylančias teisines pasekmes“, – nusprendė teisėjai.
