aA
Kai 2015-aisiais ligos išmokos grįžo į prieškrizinį lygį, išduodamų biuletenių skaičius šoktelėjo ir augo iki pat 2017-ųjų. Nors 2018-aisiais nedarbingumo pažymėjimų išduota jau šiek tiek mažiau, pacientai namuose praleido daugiau laiko, todėl pinigų ligos išmokoms kasmet reikia vis daugiau. Ką tokia situacija rodo - kad turime galimybę pagaliau sergant neiti į darbą ar naujus piktnaudžiavimo mastus?
© DELFI / Andrius Ufartas

Per krizę biuletenių išduota mažiau

Laisvosios rinkos institutas įspėja – darbuotojai biuletenius gauna piktnaudžiaudami, o vis augančios išlaidos šiai sričiai esą dengiamos iš pensininkų kišenės. Instituto ekspertas Vytautas Mitalas savo komentare siūlo keisti visą draudimo principą. „Dabartinėje sistemoje būti sąžiningu tiesiog ne itin apsimoka“, – teigia jis.

O dabartinė sistema veikia taip – pirmas dvi nedarbingumo dėl ligos dienas darbuotojui moka darbdavys. Nuo trečios nedarbingumo dienos jūsų išmokos – jau „Sodros“ reikalas. Iki 2019-ųjų ji mokėdavo 80 proc. atlyginimo, nuo Naujųjų suma proporciškai liko tokia pati, tik dėl mokesčių reformos pasikeitė išmokos procentinė išraiška (dabar ji siekia 62,02 proc.) O štai nuo 2009-ųjų vidurio iki 2015-ųjų susirgęs darbuotojas 3–7 ligos dieną iš „Sodros“ gaudavo vos 40 proc. savo atlyginimo dydžio išmoką.

Kai 2009-aisiais išmokos taip drastiškai sumažėjo, drastiškai sumažėjo ir norinčių jas gauti – biuletenių išduota ketvirtadaliu mažiau. Kaip LRT.lt sako Lietuvos socialinių tyrimų centro vadovas prof. dr. Boguslavas Gruževskis, tai tikrai nereiškia, kad žmonės anuomet ėmė mažiau sirgti.

„Jeigu dabar, pavyzdžiui, į darbą eina kas antras [sergantysis], tuomet faktiškai eidavo tik 10–15 procentų, kai jau tikrai negalėdavo išeiti iš namų. [...] Krizė – buvo didesnė rizika prarasti darbą, gauti mažesnes pajamas ir žmonės dar labiau aukojo savo sveikatą dėl darbo ir galimybės uždirbti daugiau“, – prisimena jis.

Profesorius sutinka, kad išaugusioje biuletenių išdavimo statistikoje piktnaudžiavimo atvejų pasitaiko, bet pabrėžia, kad generalizuotai apie tai kalbėti galima tik atlikus tyrimus ir sukčiavimo mastą įrodžius.

„Jei nuostatos dėl sukčiavimo yra neapibrėžtos ir konkrečiai nepatvirtintos, tai jų negalima naudoti jokioje argumentacijoje. Čia reikia tikrai rimtų stebėjimų, jie pasaulyje yra daromi nuo Skandinavijos šalių iki Lenkijos ir tai tikrai galima patikrinti“, – sako B. Gruževskis.

Kvietimas pasirodyti komisijai skatina „sveikimą“

„Sodra“ analizuoja biuletenių išdavimo sistemas ir vos tik kyla pagrįsta abejonė dėl konkretaus nedarbingumo pažymėjimo, pacientas kviečiamas pasirodyti Gydytojų konsultacinei komisijai. Kaip „Sodra“ informavo LRT.lt, pirmą 2018-ųjų pusmetį į komisiją iškviesta 16 tūkst. asmenų (per metus biuletenių išduodama apie 3 mln.) 80 proc. iškviestųjų „pasveiko“ labai greitai – arba per 3 dienas po posėdžio, arba per jį, arba – dar iki posėdžio.

Kvietimą pasirodyti komisijai galima gauti ir tada, kai „Sodra“ paraginama ne informacinių sistemų, o darbdavių, įvairių institucijų ar asmenų.

Dėl įvairių pažeidimų per 2018 m. pirmą pusmetį neišmokėta ligos išmokų už beveik 56 tūkst. Eur (apie 2,5 tūkst. darbo dienų arba 800 ligos išmokų). Tiesa, palyginus su bendromis išmokomis, tai – tik lašas jūroje. Per 2018-ųjų sausį–lapkritį išmokos sergantiesiems sudarė 277,8 mln. Eur – tad sukčiautojams neišmokėtos lėšos nesudaro nė vieno procento.

Tokie veiksmai – ne vienintelis įrankis, kuriuo skatinama nepiktnaudžiauti ligos išmokomis. Egzistuoja taisyklės, pagal kurias gydytojai pacientą, kurio nedarbingumo pažymėjimas tęsiasi jau ilgai (122–153 dienas) privalomai siunčiami pasirodyti jau minėtai gydytojų komisijai. Joje dalyvauja ir „Sodros“ specialistas.

2017-aisiais naudojantis elektroninių pažymėjimų tvarkymo sistema į gydytojų komisiją iškviesti beveik 23 tūkst. žmonių ir beveik 8 tūkst. – pagal rizikingų atvejų sąrašą. Tad iš viso 2017 m. patikrinta 32,5 tūkst. pacientų, kai biuletenių tais metais išduota 3,1 mln. Iš tų 32 tūkst. pacientų po tokių patikrinimų net 85 proc. netrukus grįžo į darbą.

„Manau, kad kažkokių ypatingų piktnaudžiavimų Lietuvoje nėra, o kad jis pasireiškia, tai tikrai natūralu, nes tokia žmogaus prigimtis“, – LRT.lt kalba Lietuvos socialinių tyrimų centro vadovas. Siekiant, kad sistemoje būtų kuo mažiau erdvės elgtis nedorai, pasak jo, reikia informuoti žmones, kas už tai gresia.

„Būtina labai aiškiai apibrėžti žmogaus atsakomybę, būtina apibrėžti piktnaudžiavimo pasekmes ir nuobaudas. Aukščiausia nuobauda turėtų būti gydytojui, kuris nepagrįstai paskiria atleidimą nuo darbo – 3–4 kartus didesnė nei žmogui, kuris kreipėsi“, – aiškina B. Gruževskis.

Kitas jo patarimas – darbe tiesiog atkreipti dėmesį į kolegas.

„Tam, kad būtų daugiau pasitikėjimo ir pagarbos sergančio žmogaus orumui ir darbdaviui, tiesiausias kelias – socialinio dialogo plėtra. Čia tikrai turėtų daugiau rūpintis kolektyvas, pavyzdžiui, žinoti, kokia žmogaus padėtis, kaip jis elgiasi, kokio rimtumo ligos“, – kalba Lietuvos socialinių tyrimų centro vadovas.

Iš kur pinigai?

LLRI skelbia, kad ligos draudimui kiekvienais metais išleidžiamai gerokai daugiau pinigų, nei suplanuota. O tam „trūkumui padengti panaudojamos pensijoms surinktos lėšos“.

„Iš pensijų draudimo daugiausiai yra dengiamos ligos ir nedarbo išmokos, o ta sistema taip pat yra nelabai tvari. Ji neatlaikytų artimiausios ekonominės recesijos ir tada reikėtų ieškoti, iš kur paimti reikalingus pinigus“, – LRT TELEVIZIJAI sakė LLRI ekspertas V. Mitalas.

Kaip LRT.lt informavo „Sodra“, preliminariais duomenimis, 2018 m. sausio–lapkričio mėnesį išlaidos ligos socialiniam draudimui buvo 277,8 mln. Eur – 9,5 mln. Eur arba 3,5 proc. didesnės negu planuotos. Tais pačiais mėnesiais „Sodrą“ pasiekė puse procento daugiau įplaukų, o tai sudaro 20,4 mln. Eur.

Nors 2018-aisiais biuletenių lietuviams išdalinta mažiau nei 2017-aisiais, pinigų ligos išmokoms pernai sausį–lapkritį prireikė 41 mln. Eur arba 17 proc. daugiau nei per 2017-ųjų tą patį laikotarpį. „Išlaidos ligos socialiniam draudimui padidėjo dėl didesnio nei planuota apmokėtų ligos dienų skaičiaus“, – LRT.lt informavo „Sodra“.

Ir pensijos, ir ligos išmokos, ir motinystės išmokos mokamos iš to paties katilo, t. y. „Sodros“ biudžeto. Didžiausią jo dalį sudaro gyventojų sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Po mokesčių reformos jos sudaro 12,52 proc. nuo atlyginimo (darbdavys dar moka dar 1,45 proc.).

B. Gruževskis sako, kad, remiantis tokia logika, lygiai taip pat galima sakyti, kad ligos išmokoms reikalingos lėšos imamos iš mamų, nes pagrindinės „Sodros“ biudžeto išlaidos – ne tik pensijoms ir ligos išmokoms, bet ir motinystės, nedarbo socialiniam draudimui, aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms ir pan.

„Toks palyginimas, kad jeigu daugiau išmokų yra vienoje draudimo rūšyje, tai nukenčia kita draudimo rūšis, yra nelabai pagrįstas. – sako profesorius. – Tam ir yra socialinis draudimas – žmonės draudžiasi bendrai nuo skirtingų socialinių rizikų.“

Tokią tvarką jis apibūdino kaip neatsiejamą nuo demokratijos.

„Mes mokame neįgaliems žmonėms, kurie neįgalūs nuo vaikystės, kurie išvis nemokėjo socialinio draudimo įmokų ir neturėjo darbo. Tam ir yra socialinis draudimas: gyvename demokratinėje valstybėje – gelbėjame šalia esančio piliečio gyvybę ir orumą“, – pabrėžia Lietuvos socialinių tyrimų centro vadovas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
4.0000

Top naujienos

Lietuvio gyvenimas – deimantais klotas: jaunas vyras sukasi klestinčiuose versluose per du žemynus (16)

Jaunas Lietuvos žydas Patrikas Ribas šiandien gali džiaugtis itin sėkmingu šeimos verslu. Nuo...

Nesuvokiamos skerdynės: dėl 10 km plyno lauko galvas padėjo per milijoną karių (60)

Somos mūšis , buvo vienas didžiausių Pirmojo pasaulinio karo mūšių. Jis vyko nuo 1916-ųjų...

Princesės Dianos žūties liudininkais tapusi amerikiečių pora bijo dėl savo gyvybių: parodymai atskleidė netikėtas detales (75)

Kaip sako 1997 metų rugpjūčio 31 dieną princesės Dianos žūties Paryžiuje liudininkais...

Paaugliai žaislus keičia į ginklus: buriasi į grupes, smurtauja, vagia ir nieko nebijo (132)

Vagia automobilius, peilius naudoja kaip grasinamuosius įrankius, apiplėšinėja, spardo, muša ir...

Patikrinę iš JAV į Lietuvą atvežtą „Volvo“ visureigį konstatavo: gerai, kad ne dyzelinis (124)

Vieša paslaptis, sako autoservisų specialistai, kad dažniausiai benzininiai automobiliai genda...

Nemaloni tiesa: šie baisuokliai gyvena ant jūsų veido ir kasnakt rengia puotas (25)

Nepulkite į paniką, bet ant jūsų veido veikiausiai yra kelios dešimtys voragyvių, gyvenančių...

Į kovą dėl Davieso parašo jungiasi „Barcelona“: pasiūlymas gerokai pelningesnis nei kitų (8)

Kauno „Žalgirio“ lyderis Brandonas Daviesas – dar vieno Eurolygos grando radare. Pasak...

Kodėl daliai žmonių sunkiau pajusti orgazmą ir ką jiems daryti (12)

Žmonės nepatiria orgazmo taip dažnai, kaip rodoma Holivudo filmuose ar kalbama prie savaitgalio...

Grilio mylėtojų šventėje – nuodėmingo maisto lavina: kepimo virtuozai pranoko patys save (8)

Saulėtą šeštadienio popietę būrys žmonių rinkosi į didžiausios Baltijos šalyse grilio...

Norėdami išvengti odos vėžio, privalote apsižiūrėti: gydytoja įvardijo, kam rizika susirgti didžiausia (5)

Anot gydytojos dermatovenerologės Astos Dumbliauskienės , odos vėžio prevencija Lietuvoje...