Pilietybės referendumo kampanijai – 230 tūkst. eurų

„Vyriausybės kanceliarija valstybės biudžeto lėšomis (planuojama apie 230 tūkst. eurų) įpareigota informuoti visuomenę apie referendumo dėl pilietybės išsaugojimo tikslus, esmę, svarbą ir pasekmes“, – rašoma kanceliarijos BNS pateiktame atsakyme.

Seimas prieš kelias savaites pavedė Vyriausybei skelbti informaciją apie šį referendumą.

Ministrų kabinetas šią savaitę nusprendė, kad pinigai tam bus paimti iš Vyriausiosios rinkimų komisijos asignavimų.

Vyriausybė nurodė, kad planuoja sudaryti darbo grupę Seimo pavedimui įgyvendinti ir užtikrinti veiklos koordinacijai. Planuojama parengti tarpžinybinį komunikacijos planą, viešinimo projektus, suformuoti tarpinstitucinį koordinatorių tinklą.

Anot kanceliarijos, tam bus vykdomi viešieji pirkimai ir naudojami institucijų esami ištekliai.

Seimas spalį priėmė sprendimą skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, keičiant Konstitucijos 12 straipsnį, tačiau jo galiojimas sustabdytas, kol nutarimą įvertins Konstitucinis Teismas (KT).

Teismas turėtų pasisakyti, ar galima referendumo balsavimą rengti su dviejų savaičių pertrauka – Seimo sprendimu referendumas vyktų kitų metų gegužės 12 dieną ir gegužės 26 dieną su numatomu prezidento rinkimų pirmuoju ir antruoju turu.

Piliečiams privalomajame referendume būtų teikiama balsuoti dėl tokio Konstitucijos pakeitimo teksto: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“

Valstybių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai būtų nustatyti konstituciniame Pilietybės įstatyme.

Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Dvigubos pilietybės instituto išplėtimo siekia užsienio lietuviai, tačiau jie nuogąstauja, kad referendumas gali neįvykti dėl mažo aktyvumo.

Referendumu priimti Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 metų sausio 1 dieną.