„Apie šią galimybę sužinojau tik vasarą būdama Laisvės piknike. Tai yra galimybė, kuri absoliučiai neviešinama ir tie, kam tai aktualu, nežino. Kalbu apie savo būsto neturinčias dideles šeimas, kurios nuomai Vilniuje išleidžia didžiulius pinigus.
Pasirodo, kad jei turi pakankamai daug išlaikomų žmonių, vaikai gauna nemokamą maitinimą, automatiškai turi galimybę į kompensaciją būsto nuomai. Kompensacija didelė – vienam žmogui 78 eurai, kadangi pas mus šeimoje 8 žmonės, padengiama beveik visa nuoma“, – DELFI kalbėjo J. Pocienė. Dabar šeimai kompensuojama 650 eurų iš mokamos 850 eurų būsto nuomos kainos.
Pasak J. Pocienės, tai didžiulė pagalba šeimoms, tačiau ši galimybė absoliučiai neviešinama – tai esą netgi slepiama. Jos manymu, siekiama, kad niekas neitų, neprašytų ir nežinotų.
Daugiavaikė mama sako apie tai sužinojusi Laisvės piknike, diskusijos metu. „Sėdėjome šalia R. Šimašiaus, Rasa Žemaitė iš Aktyvių mamų sambūrio R. Šimašiui patarė šią informaciją paviešinti, kad šeimos žinotų. Jis numykė, pasišaipė, palinksėjo ir viso gero, ir toliau niekas nežino“, – dėstė pašnekovė.
Ji skundžiasi, kad kompensacijos dokumentų tvarkymas užtruko ilgai. Žygius pradėjusi rugsėjo mėnesį, raštą dėl gautos kompensacijos gavo tik spalio 30 d.
„Du mėnesius vyko tąsymasis – dokumentų tvarkymas – viskam reikalauja popierinių pažymų su antspaudais, nors turi visas galimybes prisijungti ir matyti gaunamas pajamas. Manau, daroma kuo nepatogiau, kad žmonės nusispjautų ir sakytų, kad nereikia. Socialinės paramos centre jie mato visas mano pajamas, jiems pažymų nereikia nešioti, o čia nemato nieko“, – stebisi pašnekovė.
Kad pateiktų šeimos pajamų deklaraciją, moteris kartu su vyru turėjo eiti į mokesčių inspekciją. Be to, teko pateikti visų šeimos narių popierinius gimimo liudijimus bei santuokos liudijimą.
Kad gautų kompensaciją, J. Pocienei teko stoti į eilę socialiniam būstui gauti. Iki šiol ji į minėtą eilę nestojo, nes netenkino siūlomos sąlygos. Kompensacija bus taikoma tol, kol gautos pajamos neviršys numatytų lubų.
G. Paluckas: neslepiame, o aktyviai siūlome
„Pirma, nėra prasmės slėpti, nes tie sutaupomi pinigai grįžta į valstybės biudžetą, tai yra dotacijos ir negali likti savivaldybei. Antra, mes ne tik neslepiame – mes intensyviai ir aktyviai siūlome tą kompensaciją, nes eilė socialiniam būstui gauti didelė, kada ji prieis, kada ne, mes, tiesą sakant, buvome tie iniciatoriai, kurie, nors įstatyme parašyta šiek tiek kitaip, ėmėmės interpretuoti taip, kad žmonėms būtų geriau“, – išsakytais priekaištais stebisi Vilniaus vicemeras, Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.
Įstatyme numatyta, kad kompensaciją galima siūlyti kaip alternatyvą būstui tuomet, kai sulauki eilės socialiniam būstui gauti. Tačiau, aiškina G. Paluckas, tokiu atveju ši galimybė būtų pasiūlyta ribotam žmonių skaičiui – 60-80 asmenų per metus. Savivaldybė priėmė tvarką, kada visi eilėje esantys žmonės turi teisę į kompensaciją būsto nuomai.
„Jei eilėje nestovi, tau niekas nieko nesiūlo ir negali skirti“, – teigė G. Paluckas. Akivaizdu, kad taip nutiko ir J. Pocienės atveju, kuri eilėje socialiniam būstui gauti nestovėjo.
Vicemeras pateikė jo žodžius patvirtinančią statistiką. Šių metų lapkričio mėnesio duomenis, būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija Vilniaus mieste naudojosi 261 šeima (646 asmenys), iš jų 16 – romų tautybės šeimų. Planuojama, kad šįmet kompensacijoms bus panaudota 488 tūkst. eurų.
G. Paluckas pripažino, kad „Vilniaus miesto būste“, priešingai nei Socialinės paramos centre, reikia popierinių pažymų. Taip susiklostė, nes Socialinės paramos centre veikia speciali programinė įranga, į kurią integruotos kai kurios duomenų bazės. Tuo metu kompensacijas už būsto nuomos procedūras reguliuoja kitas įstatymas, kuriame numatyta, ką reikia pristatyti.
„Tai nemodernus požiūris, atsiradęs tiek dėl teisinio reguliavimo, tiek dėl tarnautojų darbo krūvio ir specifikos. Tačiau tai nėra nei pateisinimas, nei pasiteisinimas – mes priimame kritiką ir tuos dalykus reikia tvarkyti“, – sakė G. Paluckas. Jo aiškinimu, darbuotojai, nepaisant kartais sudėtingo besikreipiančiųjų kontingento, darbą turi atlikti gerai ir maloniai.
R. Žemaitė: daromi įvairiausi trukdžiai
Tačiau Daugiavaikių šeimų asociaciją linkusi palaikyti ir Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė. Sambūris aktyviai dalyvavo priimant minėtą įstatymo pataisą.
„Iš tiesų buvo galima numatyti, kad savivaldybės vengs informavimo funkcijos ir tai dabar akivaizdžiai matyti. Mūsų asociacija karts nuo karto užklausia savo narių, kiek žinančių apie egzistuojančią tokią galimybę. Žinančių procentas labai nedidelis, tie žmonės, kurie stovi socialinio būsto eilėse, taip pat nėra visiškai informuoti. Netgi tais atvejais, jeigu nuomojasi būstą, stovėdami eilėse nežino, kad iš biudžeto gali gauti pakankamai solidžias sumas, jie nežino, kad tos sumos gali būti pervedamos tiesiogiai būsto nuomotojui, kas iš principo labai patrauklu“, – kalbėjo R. Žemaitė.
Iš tiesų tai yra melas. Nes didžioji dauguma šeimų tiesiog nežino, kad gali pasinaudoti tokia galimybe, o savivaldybė apie tai nutyli“, – tvirtina Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė.
Pašnekovė sako žinanti, kad net tais atvejais, kai šeimos ateina prašyti kompensacijų, į jas žiūrima netgi smerktinai, šeimos patiria spaudimą, traktuojamos kaip paramos prašantys bėdžiai. „Daromi įvairiausi trukdžiai, kad žmonės kompensacijos negautų“, – kalbėjo R. Žemaitė.