Gydymo įstaigų ir pacientų organizacijų atstovus į Seimą pasikvietė opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija. Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė Vida Augustinienė pasakoja, kad dažniausiai pacientai skundžiasi dėl to, kad jau anksčiau buvo užsiregistravę konsultacijai, per karantiną buvo nepriimti, ir neaišku, kada priims.
„Tuo pačiu metu atsiranda nauji pacientai, kuriems galbūt liga yra labai užleista. Buvo nusiskundimų, kad žmogui buvo sudėtinga išsikviesti greitąją pagalbą. Buvo liepta pačiam važiuoti į priėmimą, o ten ne visada priimdavo. Klausinėdavo, kokie simptomai, kai žmogus vos nemiršta dėl širdies“, – pasakojo V. Augustinienė.
Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė sakė, kad labiausiai nerimauja žmonės iš rajonų.
„Jie sunerimę vien girdėdami ministro nurodymus, kad yra darbas ciklais, kad jiems nebeįmanoma patekti pas specialistus“, – sakė V. Augustinienė.
Sergančiuosius diabetu atstovaujančios organizacijos vadovė pasakojo, kad iki šiol poliklinikose neatliekami tyrimai, pailgėjo eilės pas gydytojus specialistus.
Pacientai bandė ir liaudies medicinos receptus
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas kalbėjo, kad onkologiniai pacientai šioje srityje buvo tarsi privilegijuoti. Pagalba jiems buvo teikiama skubiosios pagalbos principu.
„Bet visa tai buvo vėlgi – po to, kai jau tampa tragedija, tada po dviejų savaičių yra sprendimas, kaip tą dalyką daryti. (…) Jeigu kovo 16 d. buvo paskelbtas karantinas, tai pirmą savaitę onkologiniai pacientai pagalbos irgi negavo, nes toks buvo sprendimas. Tada prasidėjo daug problemų, kitą savaitę sprendimą pakeitė.
Tada pacientai pradėjo eiti, bet pacientai nenueina iki onkologo, kol negauna, tarkime, radiologinio atsakymo. Eilės ilgos. Privačiame sektoriuje liepė visiems nedirbti. Tada sakome: „žiūrėkite, pas onkologą nueis po trijų mėnesių, nes tik tada tyrimas yra“. Tada leido ir privatiems teikti radiologinius tyrimus. Tai – jau mėnuo praėjo.
Kai atsirado testavimai, tada jie sako: „visus testuojame, onkologiniams pacientams ypač didelė problema, rizikinga, ir net ateinantiems į dienos stacionarą gauti chemoterapiją arba radioterapiją taikome COVID testą iš nosiaryklės“. Pacientai sakė: „žiūrėkite, man gleivinė išopėjusi“. Žiūrint pagal ministro įsakymus, visos įstaigos, kurios to nedarė, pažeidinėjo taisykles“, – pasakojo Š. Narbutas.
Pacientų organizacijos atstovas pasakojo, kad tada prireikė dar trijų savaičių, kad pripažintų, kad dienos stacionare galima nedaryti testų dėl koronaviruso.
„Aš negaliu skųstis, kad mūsų organizacijai būdavo sunku kalbėtis su ministerija arba ligonių kasomis. Dabar neliko iš viso jokio formato jokiai komunikacijai“, – pasakojo, kad nuo pat pradžių teko bendrauti su gydymo įstaigomis, kaip joms sekasi tvarkytis su situacija.
Pasak pacientų organizacijos atstovo, tai, kad įstaigos sako, kad jos teikia paslaugas 75 proc., reiškia, kad jos jau iš vidinių resursų optimizavosi, ir teikia daugiau paslaugų.
„Tačiau tai reiškia, kad ta dalis pacientų, kuriems nesuteikė paslaugų, jie stoja į eilę. Taip tos eilės per tris mėnesius mums ir užaugo – trys, keturi, penki mėnesiai. Todėl nesinori žiūrėti, kas ką padarė, visi pridarė klaidų, ir pacientai visokių nesąmonių prisigalvojo eidami pas žolininkus, gerdami benziną. Žinokite, čia Jums ne pasakas pasakoju: „privatus sektorius med. paslaugos neteikia, konsultacija – po šešių mėnesių, ką daryti? Kaimynė sakė: „varlę gerk“. Gerai, einu ieškoti varlių“. Tai nėra pasakos, taip deja liaudis daro“, – pasakojo Š. Narbutas.
POLA vadovas įsitikinęs, kad didžiosios gydymo įstaigos suvaldė COVID-19 krizę, bet rajoninėms ir privačioms gydymo įstaigoms dirbti neleido. Pacientų vadovas teigė, kad didžiosiose gydymo įstaigose „butelio kaklelis“, kuris stabdo srautą, yra tyrimai – ypač radiologiniai.
Š. Narbutas paragino pagalvoti, kaip turimą infrastruktūrą išnaudoti situacijai spręsti.
Pasvalio ligoninės vadovas: karantinas eina į pabaigą, o įsakymai dar griežtinami
Pasvalio ligoninės vadovas Rolandas Rastauskas dėstė, kad būtinoji pagalba visą laiką buvo teikiama, o planinė pagalba yra ribota.
„Ją riboja ir ministro įsakymai, kurie teigia, kad galima teikti ne daugiau 50 proc. paslaugų. Ministro įsakymai dažnai būna prieštaraujantys sau“, – sakė R. Rastauskas.
Ligoninės vadovas pasakojo sulaukęs Valstybinės ligonių kasos užklausos, kiek paslaugų planuojama suteikti liepą, rugpjūtį, rugsėjį.
„Mes parašėme, kad „su sąlyga, kad bus nuimti apribojimai“, bet neaišku, ar nuims apribojimus“, – kalbėjo R. Rastauskas.
Pasak ligoninės vadovo, labiausiai stabdo nustatymas, kad galima teikti ne daugiau kaip 50 proc. paslaugų, ir reikalavimas dėl gydytojų darbo ciklais.
„Pasvalyje pas mus atvažiuodavo šeši konsultantai iš Panevėžio. Dabar jie atvažiuoti negali, reiškia didelis kiekis pacientų negali gauti paslaugų. Gydymo įstaigos neleidžia gydytojams važiuoti į kitas įstaigas, tai yra ir Kauno klinikos, Lazdynų ligoninė“, – pasakojo R. Rastauskas.
Kartu ligoninės vadovas nusistebėjo, kad karantinas eina į pabaigą, tačiau praeitą savaitę įsakymai dar buvo griežtinami.
„Tarp tokių – dabar išėjo įsakymas, kad gastroskopijas galima daryti tik COVID-19 testu. Pas stomatologą testo nereikia, o norint gauti gastroskopiją reikia“, – sakė R. Rastauskas.
Jam atrodo nesuprantamas reikalavimas, kad prie kabineto gali laukti tik vienas žmogus.
„Kodėl negali kas du metrus sėdėti?“, – retoriškai klausė R. Rastauskas.
Pasak ligoninės vadovo, darbą apsunkina reikalavimas dėl srautų skirstymo – kai iki tam tikros valandos gali atvykti tik rizikos grupių asmenys.
„Jeigu ir toliau vyks darbas ciklais, tai atsiranda įstaigų, kad ir būtinoji pagalba negali būti užtikrinta, nes negali atvažiuoti gydytojai į budėjimus, nes neišleidžia“, – sakė R. Rastauskas.
Komplikuota padėtis psichikos sveikatos centre
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Eigėlis pasakojo apie jų sektorių užgriuvusias problemas.
„Kada per kelias savaites buvo iškelti reikalavimai iš paprastos senos statybos ligoninės padaryti šiuolaikines infekcines ligonines, užtikrinti, kad nesimaišytų srautai, tai jau buvo misija neįmanoma“, – pasakojo V. Eigėlis.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas buvo atviras, kad jiems net esant būtinosios pagalbos atvejui yra tekę sakyti: „vežkite į kitą ligoninę“.
„Nors mes COVID-19 testą pasidarome priėmime, kol negauname atsakymo, turime laikyti pacient1 vienvietėje. Reiškia visą skyrių paskyrėme izoliavimui. Kai anksčiau priimdavome penkiolika septyniolika pacientų, galėjome priimti keturis“, – pasakojo V. Eigėlis.
Ligoninės vadovas pasakojo, kad dėl tokių reikalavimų, kad reikia išlaikyti dviejų metrų atstumą tarp lovų, skirti septynis kvadratinius metrus ploto pacientui, teko net lovas išnešinėti.
„Mūsų ūmimiame skyriuje iš 35 lovų, palikome 25 lovas“, – sakė V. Eigėlis.
Ligoninių vadovai neslėpė, kad ir jų personalas patyrė streso.
„Matome , kad jei kas įvyko, ir nesi ministerijos pavaldumo, tai vadovas važiuoja į prokuratūrą aiškintis, kodėl susirgo“, – pasakojo V. Eigėlis.
Kartu Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus pavaduotojas pasidalino ir pozityvia patirtimi. Per karantiną buvo sutarta Vilniaus greitoji pagalba, esant poreikiui, sujungs konsultacijai su centro psichologais.
„Per tą mėnesį buvo suicidinis atvejis. Tol telefonu ramino, kol atvažiavo greitoji pagalba“, – sakė V. Eigėlis teikdamas, kad greičiausiai šita praktika liks ir toliau.
NVI pastebi, kad pacientai bijo kreiptis
Nacionalinio vėžio instituto vadovė Sonata Jarmalaitė pasakojo, kad jų įstaiga per šį laikotarpį turėjo daug investicijų, perorganizavo darbą. NVI darbo apimtys siekia 80 procentų, chirurgai buvo pasirengę priimti tiek pacientų, kiek reikia.
Tačiau įstaigos vadovė pastebėjo, kad maždaug karantino viduryje pacientai pradėjo nebevažiuoti.
„Ir dabar nevažiuoja, atvažiuoja užleisti atvejai“, – pasakojo S. Jarmalaitė.
Įstaigos vadovė taip pat teigė girdinti pacientų skundus, kad jiems nepavyksta prisiskambinti. Ji pripažįsta, kad problema yra, nes įstaigoje dirba tik septynios registratorės, o skambučių srautas didelis.
„Vokietijoje buvo padarytas skambučių centras. Pacientai panikoje, (…) suprantu, kad atsiliepti reikia, bet nesame skambučių centras, esame gydymo įstaiga“, – pasakojo S. Jarmalaitė.
NVI vadovė pasigedo iš SAM pagalbos ir dėl rekomendacijų.
„Patys parengėme rekomendacijas onkologines, nusiuntėme, gavome atsakymą atgal, kad maždaug darykite, kaip norite. Ir pacientams raminančius lankstinukus pagaminome. (…) Patys įsisteigėme COVID tyrimo laboratoriją, pagaliau atėjo signalas, kad galbūt aparato nupirkimo išlaidas kompensuos“, – pasakojo S. Jarmalaitė.
NVI vadovė pasakojo, kad jų įstaiga susiduria su problema, radioterapijos paslaugos teikiamos dideliam regionui, pacientai lieka mėnesiui. Per tą laiką jie lauke susitinka ir su artimaisiais.
„Šitoje vietoje norisi pagalbos . Mums būti viešbučiu sudėtinga“, – pasakojo S. Jarmalaitė.
NVI vadovei didelį nerimą kelia tai, kad jau ilgą laiką nevyksta prevencinė veikla.
„Įsivaizduokite pusę metų nesitikrina žmonės“, – sakė S. Jarmalaitė.
Santaros klinikos užsimerkė dėl rekomendacijos organizuoti darbą ciklais
Santaros klinikų direktoriaus medicinai pavaduotoja ambulatoriniam ir diagnostiniam darbui Jolita Jakutienė pasakojo, kad tai tebėra viena iš vadinamų COVID'inių ligoninių, kur gydomi ir koronavirusu sergantys žmonės.
„Komandų sudarymas kainavo daug žmogiškųjų resursų. Lietuvoje nėra pakankamai infektologų, ką turėjome infekcinių ligų skyriuje, jie vos padengdavo paros postą. Savanoriškumo principų ėjo dirbti medikai iš kitų padalinių“, – pasakojo J. Jakutienė.
Pasak ligoninės atstovės, nors paslaugos buvo teikiamos visą laiką, tokioje situacijoje nukentėjo ir kitų padalinių darbas.
„Aš tai siečiau su pacientų baime, ir su personalo trūkumu. (…) Darbuotojų tarpe buvo įtampa ir nerimas, psichologinės pagalbos reikėjo ir reikia ne tik pacientams, bet ir darbuotojams“, – sakė J. Jakutienė.
Ligoninės atstovė buvo atvira, tokiomis sąlygomis jie niekada negalės dirbti 100 proc. apimčių.
„Virusas išlieka. Perorganizuotas darbas, bet mūsų ligoninės nepritaikytos atskiriems srautams – bendri koridoriai, bendras laukiamasis, maksimaliai stengiamės visa tai išskirstyti, bet tai yra labai sudėtinga. Lietuva buvo pamiršusi pavojingas epidemijas“, – sakė J. Jakutienė.
Santaros klinikų atstovė buvo atvira, kad jie nedraudė savo darbuotojams vykti dirbti kitur – nebent išskirtiniais atvejais, jeigu toje kitoje ligoninėje buvo koronaviruso židinys.
Ligoninės atstovė pasakojo, kad įgyvendinti visus reikalavimus kainuoja daug žmogiškųjų resursų. Jie taip pat savo nuožiūra perėjo prie kito žingsnio ir ėmė tiesiogiai registruoti kontaktinėms kai kurių specialybių gydytojų konsultacijoms.
Pasidalijo patarimais pacientams
Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas konstatavo, kad visame šitame jovale, kuris vyksta jau keli mėnesiai, labiausiai nukenčia pacientai.
„Norėčiau ministro paklausti paprasto dalyko, tegul galbūt premjeras liepia finansų ministrui staigiai jungti visą ekonomiką, kad ji po mėnesio pasiektų savo 100 proc. visų apsukų, kurios buvo iki pandemijos. Nelogiška. (…) Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tą sistemą reikia įjungti ir peržiūrėti visas grandis nuo pačios žemiausios. Pradėkime nuo pirminės grandies. Kalbant apie nuotolines konsultacijas – iš savo specialybės galiu paklausti: kaip pažiūrėti hemarojų, padaryti echoskopiją ir įkišti endoskopą nuotoliniu būdu, aš neįsivaizduoju“, – kalbėjo V. Grigas.
Ligoninės vadovas buvo atviras, kai kam tokia nauja realybė gali atrodyti labai patogi.
„Čia – jau akmuo į „pirminukų“ grandį, labai patogu neturėti pacientų, atsiliepti į skambutį, užregistruoti, paskirti antibiotikus, ir taip daryti dvi savaites, kol jis galų gale atsiduria pas mus priėmime, ir, kai jam jau padėti nebegali.
Elementariausias pavyzdys – šio ryto: 9.10 val. atvažiavo žmogus į priėmimą su širdies skausmais. Jaučiasi blogai jau savaitę, šiandien – ypatingai. Paskambinai greitajai, greitoji pasakė: „tai važiuokite į priėmimą“. Priėmime jis tik įėjęs suklupo. Mes jį reanimavome 40 minučių. Užvedėme širdies veiklą, pasiguldėme į reanimaciją. Vėl – asistolija, reanimavome, neišgelbėjome“, – pasakojo V. Grigas.
Ligoninės vadovas įsitikinęs, kad tokių atvejų daugės. Jam taip pat, kaip ir NVI vadovei nerimą kelia tai, kad sustojo prevencinės programos.
„Įsivažiuoti svarbu nuo pirminės grandies, kaip ten sugebės žmones prišaukti. (…) Kaip antrinis lygis sugebės dirbti, įgyvendinant visus šituos absurdiškus reikalavimus – tiek cikliškumo prasme, su pertekliniais tyrimais (…)? Keista, kai mes viską atlaisviname, o mums uždedamas toks apynasris, kad pacientas ir bijo, ir nebežino, kur ir nuo ko jam pradėti.
Pacientams patarimas būtų žvelgti plačiau, pasidomėti, kokios paslaugos greičiau prieinamos rajonuose. Ten irgi yra pakankamai kompetentingų žmonių, kurie bent jau bazines žinias turi. Siūlyčiau komunikuoti tarpusavyje pacientų organizacijoms, ligonių vadovams. Šiuo metu visi esame vienoje barikadų pusėje, nesame priešai. Mūsų misija yra padėti ligoniams,esame tam pasirengę“, – sakė V. Grigas.