Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis sako manantis, kad NDJ veikiausiai vengs konkrečių sąsajų su egzistuojančiomis politinėmis partijomis – anksčiau tokių sąsajų vengė ir buvęs NDJ pirmininkas a.a. Kęstutis Čilinskas. Politologo nuomone, tuo atveju jei NDJ rinktųsi remti nepagrindinių partijų kandidatus, Seime galbūt padidėtų partinė fragmentacija.
Tuo tarpu Alvidas Lukošaitis teigia, kad NDJ svoris kol kas yra pernelyg mažas, kad parama vienam ar kitam kandidatui turėtų kokios nors įtakos visai partinei sistemai. Anot A. Lukošaičio, NDJ yra tiesiog gražus bandymas dalyvauti visuomenės gyvenime ne tik renkantis už ką balsuoti arba su kuo eiti į rinkimus.
P.Gylys: norime sudrumsti vandenį opozicijai
Dabartinis NDJ pirmininkas P. Gylys taip pat teigia, kad judėjimas bent jau šiuo metu neketina saistytis su kuria nors politine jėga, tačiau artėjančiuose Seimo rinkimuose savo poziciją ketina išreikšti paremdamas patinkančius kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose.
„Opozicinės partijos laukia, kad valdžia nukris į jų sterblę automatiškai. Tai mes norime šiek tiek sudrumsti vandenį, kad užsnūdusi opozicija snaudulingai nepatektų į valdžią. Todėl taip, mes dalyvausime rinkimuose. O kokia forma? Tai aš esu jau klabėjęs, kad pasitarę tarpusavyje remsime žmones vienmandatėse apygardose. Be jokių išankstinių nuteikimų partiškumo atžvilgiu. Tai gali būti bet kurios partijos žmogus. Jeigu mes matysime, kad yra patriotiškų demokratų, kurie jaudinasi dėl šalies ateities, juos ir remsime“, - DELFI pasakojo P. Gylys.
Paklaustas, ar kels savo kandidatus tose apygardose, kuriose kandidatai, jų galva, pasirodys neverti paramos, P. Gylys buvo nekonkretus – jo teigimu, apie tai kol kas nekalbėta, nors teoriškai, pasak P. Gylio, tai įmanoma.
„Matote, jeigu žmogus nori, tai nepartiniai juk gali dalyvauti. Ir mes jį paremsime, kodėl gi ne? Jeigu mes piliečiai, mes jaudinamės, mes norime būti aktyvūs, tai savo valią galime reikšti visokiomis formomis, taip pat ir dalyvavimu rinkimuose“, - aiškino ekonomistas.
Tačiau jis pridūrė, kad NDJ kol kas nemato partijos, kurią galėtų paremti rinkimuose.
„Kol kas nematome partijos – kol kas nematome, galbūt ji atsiras arba kažkuri pasikeis iki rinkimų – kurią galėtume remti“, - sakė P. Gylys.
DELFI primena, kad buvęs užsienio reikalų ministras P. Gylys prieš praėjusius savivaldos rinkimus paskelbė turįs planų grįžti į politiką. Šiuo klausimu jis kalbėjosi su keletu politinių partijų, tarp jų ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kuriai anksčiau priklausė. Tačiau galiausiai su kolegomis P. Gylys prisišliejo prie NDJ.
Šiuo metu, be P. Gylio, NDJ priklauso filosofas Krescencijus Stoškus, „tvarkiečių“ lyderiui Rolandui Paksui talkinęs teisininkas Alfonsas Vaišvila, pareigūnų profesinių sąjungų atstovas Vytautas Bakas, aktorius Regimantas Adomaitis, su partija „Tvarka ir teisingumas“ anksčiau bendradarbiavęs atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas.
Gali padidinti frakcijų susiskaldymą būsimame Seime?
„Kol kas jie tik pasiskelbė, kad jie veiks, todėl nežinau, ar galima šiandien aiškiai įvertinti jų efektyvumą ir paskaičiuoti, kiek tai turės įtakos rinkimų procesui. Kita vertus, mes puikiai suprantame, kad tokio pobūdžio struktūros, kurios pačios tiesiogiai neina į politiką, tačiau bandys daryti įtaką rinkimų procesui paremdami tuos kandidatus, kurie, jų galva, to verti, iš tikrųjų yra geras pilietinis veiksmas, rodantis pavyzdį ir kitiems žmonėms, kad santykį su politika galima turėti labai įvairiai, o ne tik arba eiti į Seimą, arba balsuoti už kažką“, - svarstė L. Bielinis.
Politologas teigė manąs, kad NDJ, ko gero, norės likti nepriklausomas ir nesisaistys su kuria nors politine jėga.
„Sprendžiant pagal jų deklaracijas, jie, ko gero, norės likti nepriklausomi ir rems atskiras asmenybes, nežiūrėdami į partiškumą ir žiūrėdami į jų profesinį tinkamumą: žinias, moralines nuostatas, gebėjimą daryti sprendimus ir panašius dalykus“, - teigė mokslininkas.
Tačiau, L. Bielinio nuomone, NDJ sprendimas paremti vieną ar kitą kandidatą vienmandatėse rinkimų apygardose sėkmės atveju galėtų padidinti partijų fragmentaciją Seime – tai reiškia, kad parlamente galėtų atsirasti daugiau frakcijų nei įprastai.
Šiuo metu Seime egzistuoja 8 parlamentinės frakcijos.
„Jie gali padidinti frakcijų kiekį Seime paremdami kitų politinių jėgų atėjimą. Tačiau koks mūsų tikslas – ar turėti dviejų-trijų partijų Seimą, ar turėti kvalifikuotų politikų Seimą. Manau, kad didesnė nauda būtų, jeigu jame dominuotų kvalifikuoti žmonės“, - teigė L. Bielinis, nors sutiko, kad asmuo gali būti kvalifikuotas, bet neapdovanotas gebėjimu priimti kolektyvinius sprendimus.
A.Lukošaitis: stipriam judėjimui reikia stiprių lyderių, bet jų nėra
„Tas judėjimas neturi tokio svorio, kad būtų galima apie tai kalbėti. O ateityje, tai maža kas ten gali su juo atsitikti. Apskritai norint sulaukti platesnio visuomenės dėmesio bet kuriai politinei organizacijai ar partijai, nepartiniam judėjimui ar visuomeninei organizacijai reikia būtinai vieno atributo – ryškaus lyderio, vado, vedlio. Reikia naujovės. Ta naujovė gali būti ir šokiruojanti, ir rėksminga, gali būti iracionali, bet reikia, kad „užvestų“ ir pačią organizaciją, ir visuomenę. Tai čia yra rimta problema, iš dabartinių vadų nematau tokios figūros“, - DELFI sakė mokslininkas.
Tačiau jis neatmetė galimybės, kad ateityje judėjimas gali stiprėti. „Pilietiškumo niekada nebus per daug, tai yra gerai, bet kol kas tai nėra konkurentas politinėms partijoms“, - teigė A. Lukošaitis.
Jo teigimu, lemiama sąlyga, kodėl NDJ niekad nebus tapatus partijoms – Seimo rinkimų įstatymo taisyklė, rinkimuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje leidžianti dalyvauti tik politinių partijų sąrašams, nors juose gali būti skiriamos vietos ir nepartiniams.
Kaip žinoma, Lietuvoje egzistuoja mišri rinkimų sistema, kai pusė Seimo narių išrenkama daugiamandatėje apygardoje pagal partijų sąrašus, kita pusė – vienmandatėse apygardose, kuriose gali keltis politinių partijų atstovai ar nepartiniai asmenys.
„Šioje srityje galbūt irgi kas nors nutiks, tačiau tokios paramos – ne paramos yra gražu ir nieko daugiau. Tačiau matyčiau ir pozityvą – toks judėjimas tam tikrais autoritetais tikrai gali praturtinti viešas diskusijas“, - svarstė A. Lukošaitis.