aA
Baimintis, kad po Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) verdikto išnyks unikalios studijų programos, nereikia, teigia švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Jurgita Petrauskienė
© DELFI / Domantas Pipas

„Didelės panikos ir baimės, kad studijų kryptys išnyks, tikrai neturėtų būti“, – per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį trečiadienį sakė J. Petrauskienė.

SKVC direktorė Nora Skaburskienė pažymėjo, kad aukštosios mokyklos dėl neigiamai įvertintų studijų programų dar gali teikti papildomus duomenis, taip pat unikalių studijų krypčių programoms pateikti kokybės gerinimo planą.

Uždarymas – 200 programų

SKVC kovo pradžioje paskelbė apribojantis priėmimą į maždaug 200 studijų programų. Tarp nykstančių studijų krypčių – teologija, žurnalistika, paveldo studijos, medicinos technologijos. Antrojoje pakopoje nyksta šokio, agronomijos studijos.

„Aukštosios mokyklos gali papildomai kreiptis įvertinti 2017 metų rezultatus, taip pat unikalias kryptis vykdantys universitetai gali kreiptis, pateikdamos dvejų metų kokybės gerinimo planą ir ministrei pritarus studijas bus galima bus vykdyti tose kryptyse“, – apie situaciją sakė N. Skaburskienė.

Vilniaus universiteto rektorius, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Artūras Žukauskas teigė, kad pokyčiai neišvengiami, šalis negali sau leisti turėti nekokybiško mokslo.

„Pritarčiau tam, kas vyksta, visų pirma mes turime suvokti, kad mūsų valstybėje kuriama vertė per maža. Dėl to mūsų valstybėje didelė migracija ir perspektyvos dar prastės, jei nesirūpinsime aukštojo mokslo kokybe“, – sakė rektorius.

Jis pažymėjo, kad „paprastai bet koks pokytis sukelia šoką, pyktį, neigimą, depresiją“, bet supratus, kad kelio atgal nėra, judama pirmyn.

„Labai svarbu, kad tie pokyčiai būtų įvardinti kaip negrįžtami, ir pamatysime, kad tie, kurie skundžiasi, pyksta, greitai suras naują vietą ir tuos pokyčius sugebės panaudoti didesnės vertės kūrimui“, – sakė A. Žukauskas.

Studentai klausia: kas toliau?

Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentas Kasparas Nacius atkreipė dėmesį, kad studijų vertinimai paskelbti kovo 1 dieną, kai abiturientai jau yra pasirinkę laikomus egzaminus.

Studentų atstovas taip pat pažymėjo, kad neigiamai įvertintų programų studentams reiktų sudaryti sąlygas baigti mokslus aukštosiose mokyklose, kur tokios programos akredituotos.

„Abiturientai rinkosi egzaminus, kuriuos laikys, vasario 24 dieną. Visas vertinimas įvyko kovo 1 dieną, iš karto procedūrinis klausimas – suvaržoma galimybė pasirinkti“, – sakė K. Nacius.

Jis taip pat klausė, kas bus su studentais, kurie įstojo į akredituotas programas šešeriems metams – ar jas pripažinus nekokybiškomis, turės galimybę pereiti į kitą universitetą.

Švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė teigė, kad abiturientų galimybės stoti nėra apribotos, o ir jie patys turėtų būti suinteresuoti pasirinkti stiprias programas.

„Norėčiau nuraminti būsimus ir esamus studentus, kryptys neišnyksta, o būsimi studentai tikrai nenorėtų rinktis prastų krypčių ir skatintume to nedaryti“, – sakė ministrė.

Anot jos, vertinimas išryškino programas, aukštąsias mokyklas, kur vykdomos stipriausios studijos, o aukštosios mokyklos dėl neigiamo vertinimo sulaukusių programų „tai pat gali dėti papildomas pastangas, stiprinti studijas“.

„Taip pat studentai, gavę valstybės finansavimą, gali rinktis kitą mokyklą, visos teisinė galimybės yra“, – teigė ministrė.

VDU rektorius siūlo atidėti

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Juozas Augutis sakė, kad vertinimas yra „puiki nuotrauka, labai geras įspėjimas“, bet jį siūlė vertinti kaip signalinį ir studijų kokybės vertinimą taikyti nuo kitų metų.

„Netgi rektorių konferencijos buvo siūlymas į šitą vertinimą žiūrėti kaip į signalinį, kaip nuotraukos darymą, o per kitus metus, nuo 2019 metų, pradėti realiai įvertinti kryptis ir uždarinėti“, – sakė J. Augutis.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša teigė, kad pokyčiai turi vykti „labai jautriai, dialoge su pačiais universitetais“.

„Nėra čia nei vieno žmogaus, kuris galvotų, kad šie pokyčiai nėra reikalingi. Lygiai taip pat neabejojame, kad šis procesas yra labai socialiai jautrus, susietas su daugybe darbo vietų, susietas ir su mūsų ateitimi“, – sakė komiteto vadovas.

„Norėčiau kreiptis, kad šitas vertinimas, kuris dabar vyksta, būtų padarytas dialoge su aukštosiomis mokyklomis“, – pabrėžė E. Jovaiša.

Stojantieji rinksis iš 350 programų

Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu nuo 2018 metų kovo 1 dienos Lietuvos aukštosios mokyklos gali vykdyti tik akredituotų krypčių studijas.

SKVC įvertinus studijų programas, dėl ribojimų vykdyti priėmimą pirmakursių labiausiai turėtų mažėti vadybos, ekonomikos, komunikacijos, edukologijos krypčių studijose.

Vilniaus universitete ribojamai įvertintos dvi programos, Vilniaus Gedimino technikos universitete, Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus dailės akademijoje – po keturias, Mykolo Romerio universitete ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje – po penkias, Lietuvos edukologijos universitete – 12, Vytauto Didžiojo universitete – 13, Kauno technologijos universitete ir Aleksandro Stulginskio universitete – po 15, Klaipėdos universitete – 30, Šiaulių universitete – 14, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje – ir Lietuvos sporto universitete – po septynias studijų programas.

Toks akreditavimas reiškia, kad studijos turės būti išregistruotos, kai jas baigs dabar studijuojantys studentai.

Pačios aukštosios mokyklos pačios atsisakė per 200 programų. Stojantieji į universitetines bakalauro studijas šiemet galės rinktis iš 350 studijų programų (pernai buvo siūlyta 447), stojantieji į magistrantūrą – iš 437 programų (pernai 525).

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tarptautiniame kontrabandos tinkle įsipainiojo lietuviai: genialus planas apeiti Rusijos sankcijas (217)

Šeštame aukšte esančiame bute Sankt Peterburgo Lenino prospekte Nastia Loškina ant virtuvės...

Gyventojai prezidentei už darbą surašė pažymius: kokia Grybauskaitė liks atmintyje? (643)

Per beveik dešimt metų prezidentės Dalios Grybauskaitės populiarumo kreivė nukrito daugiau negu...

Sinoptikai perspėja: sulauksime plikledžio ir sniego (3)

Artimiausiomis dienomis didesnių orų permainų nesulauksime, dienomis spustelės kelių laipsnių...

Lustų rinka smigo žemyn: 400 mlrd. dolerių vertės pramonės klestėjimas eina į pabaigą (46)

Nuostoliai lustų gamintojų rinkoje praėjusią savaitę tęsiasi, ypač po to, kai JAV...

Profesorius Stukas apie visų giriamą kokosų aliejų: nežinant kaip vartoti, gresia susirgti baisiomis ligomis (25)

Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Stukas sako, kad Lietuvos gyventojai suvartoja per mažai...

Įvardijo dažniausias klaidas rūšiuojant: kodėl servetėlių negalima mesti į popieriaus konteinerį? (9)

Lietuvoje per metus kiekvienas žmogus galėtų išrūšiuoti apie 60,5 kg pakuočių atliekų ....

Rusai apsidžiaugė per anksti: Interpolo vadovu išrinktas Pietų Korėjos atstovas (85)

Tarptautinės policijos organizacijos vadovu trečiadienį išrinktas Pietų Korėjos atstovas Kim...

Kubilius krizės tyrime: gyvenome laisvo kritimo be parašiuto sąlygomis (110)

Konservatorius Andrius Kubilius prisimena, kad jam pradėjus vadovauti Vyriausybei, Lietuva gyveno...

Monikai Šalčiūtei nenusisekė romanas su Donatu Motiejūnu: buvau apgauta, buvo daug melo (225)

Daugeliui vis dar yra paslaptis, kaip žmonės uždirba pinigus socialiniuose tinkluose dėdami savo...

„Opel“ vairuotojo elgesys greitkelyje įsiutino: taip negalima (52)

Greitkelyje Vilnius Kaunas , važiuojant Kauno kryptimi netoli Pravieniškių. Automobilio „Opel...