Jos teigimu, situacija organizuojant rinkimus buvo nedėkinga, nes pirmą kartą kai kurie procesai buvo rengiami pagal naują Rinkimų kodeksą.
„Anksčiau, pavydžiui, nuotraukas teikdavo tik kandidatai į merus. Tai tų naujovių buvo. Galbūt nepakankamai VRK iškomunikavo, kad privalu viską pateikti, bet tiesiog, matyt, nebuvo tokio mąstymo, kad galima kažko nevykdyti pagal Rinkimų kodeksą. Tie kandidatai, kurie norėjo, trūkumus per nustatytą laiką pašalino ir buvo registruoti kandidatais“, – kalbėdama apie išbrauktus iš kampanijos kandidatus sakė J. Petkevičienė.
Jos teigimu, VRK svarsto, kaip gerinti organizacinį procesą.
„Galbūt turėtų būt ididesnė iš VRK proaktyvi komunikacija tiek su teisinėmis institucijomis, tiek su politikais, tiek su žiniasklaida. Mes tikrai tarsimės, sėsime, žiūrėsime, ką galima padaryti geriau – galbūt aktyviau ir VRK nariai galėtų įsitraukti į tą patį skundų tyrimą, nes dabar tiesiog VRK nariai yra VRK nariai: ir nepavaldūs, ir savarankiškai veikiantys“, – sakė komisijos pirmininkė.
J. Petkevičienė teigė, kad yra surašyta visą įvykių chronologija.
„Vėlgi gal per mažai iškomunikuota, nes VRK negalėjo nevykdyti teismų sprendimų ir teismų išaiškinimų. Pagal datas, VRK, gavusi tarybos nario prašymą panaikinti jo įgaliojimus kaip tarybos nario įgaliojimus, remiantis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tą VRK ir padarė.
Tą dieną jokio teismo sprendimo mes nei turėjome, nei anksčiau buvo praktika, kad reikalautume teismo sprendimo. Jokio vykdomojo rašto iš teismo mes nebuvome gavę“, – kalbėjo ji.
Jau iškomunikavus, kad dėl to galbūt asmenys negali kandidatuoti, VRK, pasak komisijos pirmininkės, greit susirinko, tarėsi ir kreipėsi į teismą papildomų paaiškinimų.
„Nevykdyti teismų sprendimų mes negalėjome. Gavę išaiškinimus, priėmėmė atitinkamus sprendimus. Svarstėme visus variantus“, – sakė J. Petkevičienė, akcentavusi, kad komisija sprendimus priima kolektyviai – visi 13 narių.
„Šie sprendimai buvo priimti balsų dauguma. Aš jokiu būdu nesiteisinu ir nenusiimu savo atsakomybės, bet mano baldsas yra lygiai toks pat, kaip ir visų“, – akcentavo VRK pirmininkė.
Situaciją pakomentavo ir pirmininkės pavaduotojas Maksimas Reznikovas.
„Aš asmeniškai sulaukiau klausimo, ar ponas Tubis gali prisiekti. Mes intereso turime tiek, kiek turime vykdyti teismų sprendimus. Visoje šioje istorijoje mes esame teisinio neaiškumo situacijoje. Man asmeniškai ponas Tubis yra toks pat kandidatas, kaip visi kiti. Aš neteigiu jokios teisinės pozicijos, galiu pacituoti tik Administracinio teismo sprendimą.
Būčiau dėkingas, kad šioje situacijoje, kur mes dar turime apie tai kalbėti, man labai norėtųsi, kad ir Prokuratūra, kuri palaikė valstybės kaltinimą bei turi poziciją, atsakytų, ir bendrosios kompetencijos teismai dėl nuosprendžio atsakytų. VRK neturi intereso vertinti teismų sprendimus, mes turime juos ginčyti. Mes neužsiimae politika – neturime to daryti“, – pabrėžė M. Reznikovas.
LVŽS frakcijos posėdyje dalyvavę VRK atstovai pažymėjo, kad dalis teisinio chaoso kilo dėl tam tikrų Rinkimų kodekso nuostatų, kurias, pasak jų, siekiama tobulinti. Pasak J. Petkevičienės pavaduotojo Maksimo Reznikovo, pastaroji diskusija jau kitą savaitę turėtų persikelti į Seimo komitetus.
„Mes kitą savaitę turėtume Teisės ir teisėtvarkos komitete aptarti galimus pakeitimus Rinkimų kodeksui. Ir vienas iš dalykų – pačiame kodekse numatyti galimybę pataisyti terminus pataisyti paraiškinius dokumentus“, – kalbėjo M. Rezikovas, referuodamas į istoriją apie 500 iš rinkimų pašalintų kandidatų.
Rinkimus vadina katastrofa
Pokalbio su VRK atstovais metu, Seimo „valstiečių“ frakcijos nariai negailėjo kritikos komisijos darbui tiek rinkimų, tiek politinės kampanijos metu. Politikai akcentavo, kad klausimai dėl VRK kompetentingumo kilo jau po to, kai komisija neregistravo beveik pusės tūkstančio kandidatų, nepateikusių savo biografijų ar nuotraukų.
LVŽS atstovas Dainius Gaižauskas visą situaciją pavadino „katastrofa“ ir patikino, kad visuomenės pasitikėjimas VRK yra gerokai susilpnėjęs.
„Nevyniosiu žodžio į vatą – tai yra katastrofa, klaidų labai daug. Pradžia – 500 išbrauktų, sugrąžintų. Vėliau Tubis, kita kandidatė. Nepasitikėjimas Vyriausiąja rinkimų komisija ne tik tarp politikų – tarp visuomenės – yra milžiniškas“, – sakė D. Gaižauskas.
„Atstatyti pasitikėjimą reikalingi ryžtingi jūsų veiksmai“, – pridūrė jis, klausdamas J. Petkevičienės, kokių veiksmų ši imsis, siekdama įvertinti VRK padarytas darbo klaidas.
Svarsto dėl tolesnio darbo
Po posėdžio J. Petkevičienė pripažino svarstanti, ar toliau likti vadovauti VRK. Sprendimą komisijos vadovė žada priimti greitai.
„Aš neatmetu galimybės svarstyti tokį klausimą“, – žurnalistams sakė komisijos pirmininkė.
Nepaisant kritikos ir gautų skundų, J. Petkevičienė sakė mananti, kad VRK puikiai susitvarkė su rinkimais, nes juose nefiksuota itin grubių pažeidimų, apylinkių komisijos ir sistemos vyko sklandžiai.
„Aš manau, kad rinkimai vyko pakankamai sklandžiai. O dėl Tubio ir Štraupaitės: VRK praktikoje tokia situacija buvo pirmą kartą. Rinkimų kodeksas aiškiai nenustato pasivyios teisės apribojimų tokiu atveju, vadinasi, VRK turėjo kreiptis į teismus papildomo paaiškinimo“, – pasakojo ji.
J. Petkevičienė paaiškino, kad sprendimą dėl tolesnio darbo priims atsižvelgdama ir į šeimos, ir į kitas aplinkybes.
„Kritika visada yra gerai. jei nebūtų kritikos, lengva būtų gyventi ir dirbti, tai kritika yra gerai. Sprendimai bus tada, kada bus“, – sakė VRK pirmininkė.
Rinkiminis chaosas
ELTA primena, kad Panevėžio apygardos teismui vasarį nusprendus, kad LVŽS narys Kęstutis Tubis yra kaltas dėl prekybos poveikiu ir jam uždrausta ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje, kovo 7 d. VRK, remdamasi minėtu teismo sprendimu, pašalino politiką iš rinkimų, kuriuose jis jau buvo patekęs į antrą turą.
Šis sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teismas panaikino VRK sprendimą šalinti K. Tubį iš rinkimų, komisija politiką sugrąžino į kovą dėl Anykščių rajono mero pozicijos.
Po tokių pokyčių, sekmadienį, suskaičiavus rezultatus, K. Tubiui pavyko išplėsti pergalę Anykščių rajono mero rinkimuose.
Į panašią situaciją pateko ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatė Visagine Dalia Štraupaitė.
Panevėžio apygardos teismui patikslinus savo sprendimą politikės byloje dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir nurodžius, kad politikei uždrausta būti renkamai mere, kovo 9 d. VRK pašalino partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovę D. Štraupaitę iš Visagino mero rinkimų, kuriuose ji tuomet jau buvo patekusi į antrą turą.
Tiesa, situacija pasikeitė jau kovo 13 d., kai Apeliacinis teismas panaikino Panevėžio apygardos teismo sprendimo dalį dėl draudimo D. Štraupaitei būti renkamai į merus.
Tą pačią dieną VRK, remdamasi minėtu teismo sprendimu, sugrąžino D. Štraupaitę į rinkimus.
D. Štraupaitė pralaimėjo rinkimus – mero postą Visagine iškovojo LVŽS kandidatas Erland Galaguz.
Visgi, buvusi kandidatė apskundė rezultatus VRK ir siekia, kad Visagine būtų pakartotas antrasis rinkimų turas.
„Aš būčiau laimėjusi rinkimus, aš pralošiau tik pašto balsais“, – teigė politikė.
