Dėl šių pakeitimų pirmadienį sutarė ministrų kabinetas. Galutinis sprendimas dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 m. plano patvirtinimo turėtų būti priimtas trečiadienio posėdyje.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius žurnalistams sakė, kad Lukiškių kalėjimo kaliniai ir kalėjimo ligoninė apie 2015 m. turėtų būti perkeliami į Pravieniškes, o tardymo izoliatorius – į Rasų gatvėje esančius Vilniaus 2-uosius pataisos namus, kuriuos ketinama praplėsti. Todėl atsisakoma planų šį kalėjimą įrengti Pagiriuose.

Taip pat, anot jo, iki 2017 m. Lietuvoje turėtų būti uždarytos ir perkeltos į naujas patalpas dar trys įkalinimo ir tardymo įstaigos – Marijampolės pataisos namai turėtų įsikurti Klaipėdoje, Šiaulių ir Panevėžio įkalinimo įstaigos turėtų pakeisti vietą šių miestų teritorijose.

Visi uždarytų pataisos namų ir tardymo izoliatorių pastatai turėtų būti parduodami, o gautos lėšos leistų padengti dalį naujų pastatų statybos išlaidų.

„Vykdant šią reformą bus įgyvendinti asmenų buvimo laisvės atėmimo vietose standartai, dėl ko neteks mokėti kompensacijų, kurias priteisia Strasbūro Žmogaus teisių teismas ir asmenų išlaikymas kainuos pigiau nei dabar“, – kalbėjo ministras.

Jo teigimu, visos šios įkalinimo įstaigos „smarkiai nusidėvėjusios ir artimiausiais metais jas vis tiek tektų renovuoti“.

Ministro skaičiavimu, šiuo metu viena sulaikytojo diena planuojamose uždaryti įstaigose kainuoja daugiau nei 55 Lt, o jas perkėlus į naujai pastatytus pastatus, kaina turėtų sumažėti iki maždaug 40 Lt.

„Sutaupymas bus pasiektas visų pirma per ūkinius ir buitinius klausimus, pavyzdžiui, didesnį energetinį efektyvumą. Taip pat bus mažesnis ir prižiūrėtojų poreikis, nes bus įdiegta daugiau techninių apsaugos priemonių“, – dėstė R. Šimašius.

Šiuo metu per metus konvojavimui – nuteistųjų vežiojimui išleidžiama maždaug 10 mln. Lt, tikimasi, kad šias išlaidas pavyks sumažinti bent 1 mln. Lt. Tai padaryti turėtų padėti nauji pataisos namai ir tardymo izoliatorius Klaipėdoje. Čia turėtų atkeliauti Marijampolės pataisos namų, kuriuos ketinama uždaryti, kaliniai.

„Šiaulių tardymo izoliatoriuje pusė visų klientų buvo iš Klaipėdos“, – R. Šimašius pateikė pavyzdį, kodėl Klaipėdoje būtina statyti įkalinimo ir tardymo įstaigą.

Daugiau sėdės kamerose

Ministro teigimu, įkalinimo įstaigų pertvarka leis išspręsti dar vieną problemą – bent pusę kalinių apgyvendinti kamerose. Šiuo metu kamerose bausmę atlieka vos keli procentai kalinių, tuo tarpu bendrabučio tipo patalpose kali dauguma nuteistųjų.

„Vaizdžiai sakant, bendrabučio tipo pataisos namuose viename kambaryje gyvena nuo penkių iki keliolikos asmenų ir net naktį patalpos nėra užrakinamos, ten lieka prižiūrėtojai, bet žmonės gali vaikščioti iš vieno kambario į kitą. Be jokios abejonės puikiai įsivaizduojate, kokias problemas tai sukuria. Kameros tipo įstaigoje žmonės gyvena užrakinti ir yra išleidžiami tik tada, kai pagal režimą jie gali pasivaikščioti, valgyti ir t.t.“, – kalbėjo R. Šimašius.

Praėjusiais metais Vyriausybė buvo pritarusi kalėjimų plėtros strategijai iki 2033m., tačiau pirmadienį ministrų kabinetas sutarė šį procesą paspartinti. Taip pat esą sutarta, kad strategijos įgyvendinimas turėtų kainuoti pigiau, nei skaičiuota anksčiau – 600 mln. Lt vietoj daugiau nei 1 mlrd. Lt.

Šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 8000 kalinių, nors vietų įkalinimo įstaigose yra tik 7000.

Statant naujus įkalinimo įstaigų pastatus planuojama įrengti 8000 vietų kaliniams.