aA
Kiršinti skirtingas visuomenės grupes strateguojant, kaip kelti atlyginimus viešajame sektoriuje, yra didelė klaida, sakė Trišalės tarybos pirmininkė, profsąjungų atstovė Inga Ruginienė.
© DELFI / Karolina Pansevič

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Romas Lazutka, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas ir Trišalės tarybos pirmininkė, profsąjungų atstovė Inga Ruginienė antradienį buvo pakviesti į Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdį, skirtą viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų klausimui aptarti.

Per posėdį didžiausias dėmesys buvo skirtas viešojo sektoriaus atlyginimų strategijai, kurią rengusi vyriausybinė darbo grupė baigė darbą, nors ir nerado sutarimo su profsąjungomis.

VU profesorius R. Lazutka pabrėžė, kad paprastai kuriant strategijas pradedama nuo esamos padėties analizės.

„Tame dokumente, kuris yra – kaip čia švelniau pasakyti – jos nelabai yra“, – konstatavo R. Lazutka.

Pasak mokslininko, viešojo sektoriaus efektyvumą reikia analizuoti pagal skiriamus išteklius. Jo teigimu, viešasis ir privatus sektoriai neturėtų konkuruoti dėl paslaugų, tačiau jie konkuruoja dėl darbuotojų.

„Gydytojai arba mokslininkai gali dirbti ir viename, ir kitame sektoriuje. Viešajame sektoriuje reikia palaikyti tokius atlyginimus, kad jie čia dirbtų“, – sakė R. Lazutka.

Pasak jo, atlikus analizę, reikėtų išsikelti tikslus ir priemones, kuriomis tų tikslų bus siekiama. Dabartinėje strategijoje mokslininkas neįžvelgė aiškių tikslų.

„Tie tikslai turėtų būti etapiniai. Ir tada – monitoringas. Visų tų dalykų tame tekste nėra, yra fragmentiški dalykai. (…) Žinoma, kad negalima manyti, kad tai yra prasminga strategija. Girdėjau, kad ji neišeina iš Vyriausybės. Tai – turbūt ir gerai, nes ji nieko neduotų“, – sakė R. Lazutka.

Tačiau, pasak mokslininko, negalima sakyti, kad, jei nebus strategijos, atlyginimai nebus didinami.

„Jie didinami – ir praeitais metais buvo didinami, ir – šiais metais. Bet strategijos reikia, reikia sutvarkyti tą sistemą“, – sakė R. Lazutka.

Profsąjungų atstovė kritikavo procesą

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė I. Rugienė kritikavo patį strategijos rengimo procesą.

„Tokio lygio dokumentas ir darbo grupė turėjo atsirasti pačioje kadencijos pradžioje. Tada būtų buvę galima išsidėlioti trumpalaikius tikslus visai kadencijai – ketveriems metams, būtume galėję truputėlį apimti ir ilgalaikius tikslus (jau po kadencijos). Tada Vyriausybė, kuri dalyvautų tame procese, prisiimtų realius įsipareigojimus, ir mes galėtume sutarti tam tikrus dalykus, kur mes tikrai žinotume, kad tai įvyks“, – sakė I. Ruginienė.

Dabar, pasak profsąjungų atstovės, yra kadencijos pabaiga, ir šokama į „jau nuvažiuojantį traukinį“.

„Apie kažkokius realius įsipareigojimus jau net nėra apie ką šnekėti, nes jau tuoj rinkimai į kitą Seimą. Dėl to strategijoje ir atsiranda tas laikotarpis – 2025 m., nes rašyti, kad strategija yra vieneriems metams nelabai išeina. Tai jau matosi, kad suktasi iš situacijos, kad laikotarpį reikia užgriebti, kad dokumentas atrodytų daugiau mažiau tvarkingai“, – sakė I. Ruginienė.

Profsąjungų atstovė teigė suprantanti, kad darbo grupė buvo sukurta emocijoms numalšinti.

„Mes ir nepykstame, kad buvo tuo laiku priimtas tas sprendimas. Ir šiandien tikiu, kad buvo priimtas geras sprendimas. Bet viskas susideda į tai, dėl kokių tikslų mes susirenkame į tą darbo grupę. (…) Mes, profesinės sąjungos, ėjome su tikslu, kad galbūt pagaliau pavyks susidėlioti tam tikrus taškus. Galbūt jau ir atėjo laikas kalbėti ne tik apie švietimą, bet apie visą viešąjį sektorių“, – sakė I. Ruginienė.

Profsąjungų atstovė su apgailestavimu pripažino, kad jų pusė nepritarė strategijai, nes tikslai nebuvo pasiekti.

„Kalbant apie strategiją, mes nuo pat pradžių sakėme, kad turime susėsti ir nuspręsti, kokio viešojo sektoriaus mes norime: ar mes einame ta linkme, kad mes jį sumažiname maksimaliai, ir taip neišlaikome konstitucinės nuostatos, kad švietimas, sveikatos priežiūra yra garantuojami nemokami Lietuvoje? (…) Tada yra viena kryptis.

Jeigu kalbame apie tai, kad viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius yra normalus, kad būtų užtikrintos kokybiškos paslaugos gyventojams. Tada, kokiais kitais būdais mes galime šitą sistemą tobulinti ir efektyvinti?“, – teigė I. Ruginienė.

Profsąjungų atstovė: kiršinti skirtingas grupes – klaida

Toliau, pasak profsąjungų atstovės, reikėjo priimti sprendimą, kokie prioritetai keliami viešajam sektoriui.

„Kiršinti visuomenę ir sakyti, kad mokytojai yra geresni už gydytojus, arba policininkai yra blogesni tarkime už slaugytojus, o bibliotekininkai iš viso yra neverti (arba atvirkščiai – verti) labai aukštų atlyginimų. Dėl valstybės tarnautojų tai iš viso yra nusistovėjusi nuomonė, kad jiems nei atlyginimų reikia keisti, nei garantijų. Kiršinti skirtingas visuomenės grupes yra didelė klaida“, – sakė I. Ruginienė.

Profsąjungų atstovė teigė norėjusi, kad būtų rasti sprendimai, kurie būtų kiek įmanoma atskirti nuo politinių procesų.

„Kalbant apie bazinį dydį – kaip mes galime jį indeksuoti, kad tai nesisietų su politiniais vėjais, kad bet kas negalėtų daryti įtakos, tiesiog jis būtų „pririštas“ prie ekonominių rodiklių. (…) Kažkaip nepriėjome bendros nuomonės“, – sakė I. Ruginienė.

Profsąjungų atstovė dar svarbesniu dalyku už strategiją laiko kolektyvinę sutartį, kur esą turėtų nugulti visos detalės.

„Mums šitoje valstybėje vienas svarbiausių procesų yra kolektyvinė sutartis. Tai yra procesas, kur mes norėtume aptarti koeficientus, visas smulkmenas. Mes iš karto prašėme šiuos procesus atskirti, nes tai yra du skirtingi lygiai. Deja, to padaryti irgi nepavyko, nes Vyriausybė suplakė viską į vieną košę. Ir tada jau mes pamatėme, kad strategija bus naudojama kaip įrankis prieš mus, kad derybose mes turėtume silpnesnę poziciją“, – sakė I. Ruginienė.

Vyriausybinė komisija baigė darbą

Kaip rašė BNS, Vyriausybinė komisija baigė diskusijas dėl strategijos viešojo sektoriaus darbuotojų algoms kelti.

„Darbo grupėje mūsų diskusijos šiek tiek išsisėmė, (...) todėl dabar esame nusprendę, kad mūsų strategiją su kai kuriais papildomais pasiūlymais, į kuriuos mes neatsižvelgėme, pateiksime neformaliam Vyriausybės pasitarimui“, – žurnalistams sakė komisijos pirmininkas, Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.

Valdžia siūlo kitąmet didinti kai kurių mažiausiai uždirbančių darbuotojų koeficientus iki 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), šiuo metu siekiančio beveik 752 eurus „į rankas“, taip pat 15 proc. kelti algas kultūros ir meno, socialinių paslaugų srities darbuotojams bei ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams.

Taip pat siūloma ne mažiau kaip 10 proc. didinti mokytojų algas, o mažiausiai uždirbantiems statutiniams darbuotojams, pavyzdžiui, ugniagesiams gelbėtojams, atlyginimų koeficientus siūloma didinti 12 procentų.

Vyriausybės duomenimis, šiems įsipareigojimams padengti reikėtų apie 120 mln. eurų kasmet.

Komisijoje nepavyko susitarti dėl bazinio dydžio, nuo kurio priklauso daugumos valstybės tarnautojų darbo užmokestis. Vyriausybė siūlė į prieškrizinį lygį šį dydį grąžinti per dvejus metus, profsąjungos ragino tai padaryti iki 2020-ųjų.

Vyriausybės duomenimis, dydžio sugrąžinimas į prieškrizinį lygį valstybei kainuotų apie 200 mln. eurų per metus.

D. Matulionis teigė, kad valdžia neturi galimybės iškart įgyvendinti visų profsąjungų prašymų.

Visgi darbo grupėje pavyko sutarti kitąmet padidinti gydytojų algas iki trijų vidutinių šalyje darbo užmokesčių, o slaugytojų – iki pusantro VDU. Tai papildomai kainuos apie 190 mln. eurų per metus.

Sutarta indeksuoti bazinį dydį po jo sugrąžinimo į prieškrizinį lygį, kad rodiklis kasmet augtų ne mažiau kaip 2 procentais.

Vyriausybė taip pat siūlo įtvirtinti principą, kad atskiruose sektoriuose algos galėtų augti sparčiau pasiekus tam tikrus sutartus rodiklius, pavyzdžiui, sumažėjus eilėms ligoninėse, mirtingumo rodikliams ar pagerėjus ugdymo kokybei.

D. Matulionis teigė, kad Vyriausybė ir Seimas pateiktą strategiją dėl viešojo sektoriaus darbuotojų algų augimo iki 2025 metų turės apsvarstyti per pavasarį.

Vyriausybinė komisija dėl viešojo sektoriaus algų sukurta pernai, reaguojant į mokytojų streikus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
2.8333
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ruošia dar vieną pasiūlymą dėl girtaujančių nėščiųjų: jau turi visą planą (59)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis trečiadienį „Žinių radijuje“ pareiškė, kad...

Skrydžiai iš Lietuvos – kaip ant delno: kokių krypčių lietuviai gali tikėtis ateityje (17)

180 keleivių turinčiam lėktuvui nusileisti Vilniaus oro uoste gali kainuoti apvalią sumelę,...

ECB valdybos narys: didžiausią susirūpinimą kelia didėjančios turto kainos (8)

Benoit Coeure'as, Europos centrinio banko valdybos narys, atsakingas už rinkas, pareiškė, kad...

Jau greitai galėsime pamiršti kelio duobes: rado būdą, kaip jų išvengti (1)

Pavasaris yra puikus metų laikas – šiltėja oras, daugiau saulės spindulių, bunda gamta. Tačiau...

Kaip apsisaugoti nuo vagių, jei automobilis užsiveda ne rakteliu, o mygtuku (1)

Augant automobilių, turinčių beraktes užvedimo sistemas , vagysčių skaičiui, specialistai...

Gerdami kavą padedate sau ar kenkiate: mitybos specialistė turi patarimų pateikia teigiamas ir neigiamas savybes

Kavos tema be galo kontraversiška. Lengva pasiklysti interneto platybėse ieškant atsakymo. Kavą...

„Sostų karų“ gerbėjų svajonė: parduodama pilis, kurioje buvo filmuojamas serialas

„Sostų karų“ gerbėjai tikrai atpažins pilį iš šeštojo kultinio serialo sezono, kai...

Istoriniam susitikimui į Vladivostoką atvyko ir Putinas (13)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atvyko į Tolimuosiuose Rytuose esantį...

Siaubo naktis netoli Vilniaus: taip žiauriai nužudyto žmogaus dar nebuvo matę (193)

Taip žiauriai nužudyto vyro nei policijos pareigūnai, teismo medicinos ekspertai dar nebuvo matę...

Vasara artinasi: su 24 laipsniais šilumos atkeliaus ir lietaus debesys (6)

Ketvirtadienį pietų oro srautas į Lietuvą toliau plukdys šiltus orus. Tačiau jau pasirodys ir...