Perspėja: Lietuvos pasiūlymai dėl Rusijos prasilenkia su galimybėmis, rizikuojama santykiais su sąjungininkais

Kai rusų karo laivai okupuotame Sevastopolyje patyrė ataką, Rusija pranešė stabdanti susitarimą dėl Ukrainos grūdų išplukdymo. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tada tviteryje rašė, jog Ukrainos uostai ir grūdai priklauso Ukrainai.

„Rusija neturi teisėtos priežasties ką nors blokuoti. Mes galime ir privalome ginti Ukrainos laivus“, – teigė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

Ukrainos grūdų išplukdymą atkurti vėl ėmėsi Turkija, turinti galingą laivyną ir svarų žodį Juodojoje jūroje.

„Nors Rusija šiuo klausimu dvejoja, nes mano, kad jai nebuvo suteiktos tokios pačios galimybės, mes ryžtingai tęsime savo pastangas ir tarnausime žmonijai“, – kalbėjo Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.

Rusija ir vasarą blokavo Ukrainos grūdus, tada G. Landsbergis siūlė svarstyti prie Ukrainos siųsti NATO karo laivus. Vakarai rinkosi atsargesnius sprendimus. Panašu, kad vyko ir nematomos derybos. Turkijai ėmusis lyderystės, Vašingtonas pranešė palaikantys turkų siekį įsigyti amerikietiškų naikintuvų.

„Jos lyderės, tokios valstybės tiesiog rodo pavyzdį. Bet kita vertus, aš neatmesčiau ir vidutinių valstybių, tokių kaip Lietuva, indėlio. Todėl, kad mes dažnai rodome pavyzdį“, – LNK sakė konservatorius, Seimo narys Audronius Ažubalis.

Opozicijai atrodo, kad kartais Lietuva siūlo rizikingus sprendimus, kai rizika ir išlaidos tektų kitoms šalims. Pavyzdžiui, Seimas priėmė rezoliuciją dėl neskraidymo zonos užtikrinimo Ukrainoje. Nors Lietuva neturi nei naikintuvų, nei oro gynybos sistemų, kurias galėtų siųsti į Ukrainą.

„Kalbant ir apie tą pačią grūdų situaciją, ar dangaus uždengimo situaciją, tai yra akivaizdu, kad ne mes dengsime tą dangų, ne mes saugosime tuos grūdus“, – teigė Seimo opozicijoje veikiančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Giedrius Surplys.

Gabenami grūdai iš Ukrainos

© Scanpix / Reuters

Kartais tai, kas svarbu Lietuvai, tiesiog yra mažiau aktualu kitoms NATO narėms. Lietuva siūlo steigti tribunolą Rusijos karo nusikaltimams tirti. Praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi Graikijos premjeras. Žurnalistai kelis kartus klausė, ar Graikija palaiko tribunolo idėją, bet atsakymas liko abstraktus.

„Jeigu buvo įvykdyti karo nusikaltimai ir pakanka įrodymų, tie, kurie įvykdė nusikaltimus turi būti laikomi atsakingais“, – praėjusią savaitę Vilniuje sakė Graikijos premjeras Kyriakos Mitsetakis.

Graikijos gynybos biudžetas yra vienas tarp didžiausių NATO. Bet tolokai nuo Rusijos esantys graikai akcentuoja savo iššūkius.

„Situacija rytinėje Viduržemio jūros dalyje, Egėjo jūroje tęsiasi įtampa, išprovokuota Turkijos. Turkijos veiksmai ir agresyvi retorika kenkia šio regiono stabilumui“, – sakė Graikijos premjeras.

Opozicija sutinka, kad ryžtinga Lietuvos pozicija yra būtina ir kartais padeda išjudinti vakarus. Tiek prieš kažką siūlant, būtina su partneriais tai derinti.

„Mūsų valdantieji, kurie tikrai vykdo labai deklaratyvią užsienio politiką, labiau gal užsienio viešuosius ryšius, o ne politiką, mes turime pirmiausia būti patikimi sąjungininkai, patikimi partneriai. Ir neįstūminėti savo partnerių į nemalonias padėtis“, – LNK sakė opozicijos atstovas G. Surplys.

Vakarų lyderiai jau ne kartą pripažino, kad Baltijos šalys, Lenkija neklydo dėl Rusijos. Jeigu būtų buvę labiau klausyta, galbūt ir šio karo nebūtų.

„Turbūt Lietuva ne kartą sakė ir įspėjo kolegas, kad bet kas gali būti panaudojama kaip ginklas“, – savo ruožtu teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

Bet dalį Europos lyderių principinga laikysena dėl Rusijos, panašu, kad vis dar suerzina.

„Negalime lygiuotis į karingiausius, nes kiltų pavojus, kad konfliktas bus pratęsiamas ir komunikacijos linijos visiškai nutrūks. Taip pat negalime manyti, jog galime leisti tam tikroms Europos valstybėms mūsų rytiniame pakraštyje imtis veiksmų pavieniui“, – rugsėjo mėnesį sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: