Taip teigia LRT.lt kalbinti politologai ir politikos apžvalgininkai. Politologas Saulius Šiliauskas svarsto, kad, jei koalicijai nepavyks susitelkti, ateityje valdantiesiems gali tekti derėtis su opozicija ir pereiti į mažumos valdymo režimą.
Prezidentei D. Grybauskaitei vetavus įstatymo pataisas, kurios leistų koalicijos partnerei Lietuvos socialdemokratų darbo partijai (LSDDP) gauti valstybės dotaciją, o vyriausybei skolintis pinigus partijų veiklai finansuoti, valdantieji tvirtino, kad šie veto bus atmesti, tačiau balsuojant Seime koalicijos pastangos subliuško ir veto nebuvo atmesti. Prie to prisidėjo ne tik opozicijos protestas nedalyvaujant balsavime, bet ir „valstiečių“ frakcijos narių Vytauto Bako ir Raimundo Martinėlio, kurie nepalaikė veto atmetimo, elgesys.
Buldozeris atsibodo ir saviems
Mykolo Romerio universiteto docentas politologas S. Spurga LRT.lt teigė, kad kai kurie „valstiečių“ frakcijos nariai savo lyderių iniciatyvomis nebuvo patenkinti ir anksčiau, tačiau viešai ne visada galima buvo tai pastebėti. Tačiau, anot pašnekovo, balsavimas dėl prezidentės veto parodė, kad nepasitenkinimas valdančiosios partijos frakcijoje virto konkrečiais veiksmais.
„Valstiečiai“ negali savo buldozeriu priimti bet kokių sprendimų, ir tai keičia atmosferą Seime. Jie teisinasi, kad kažkas buvo komandiruotėje iš kolegų. Taip, galbūt, bet realybė yra tokia, kad niekada visų frakcijos narių nesurinksi. Tai jau keičia atmosferą ir, be abejo, „valstiečiams“ reikia susimąstyti, jeigu jie nenori patirti daugiau pralaimėjimų. [...]
Iniciatyvą dėl dotacijos „socialdarbiečiams“ buvo siekiama įgyvendinti grubiai, todėl suprantama, kad ir kai kurie „valstiečiai“ susimąstė, kas gi čia darosi. Panašių iniciatyvų ir sumanymų yra ir daugiau. Jei „valstiečiai“ eis tokiu keliu, politikuos, kurdami tyrimo komisijas, o iš kitos pusės stumdami nepagrįstus sprendimus, tai turbūt tų kitamanių, atskilusių nuo frakcijos, matančių vertybių, principų, su kuriais „valstiečiai“ ėjo į rinkimus, išdavystę, gali atsirasti daugiau“, – dėstė S. Spurga.
Klaipėdos universiteto docentas politologas S. Šiliauskas, paklaustas, kodėl susvyravo valdančiųjų vienybė, ragino prisiminti, kad koalicija, skaičiuojant balsus Seime („valstiečių“, „socialdarbiečių“ ir „tvarkiečių“ frakcijos, pridėjus „valstiečių“ atstovą Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, turi 73 balsus), parlamente turi gan trapią daugumą.
„Valdančiosios daugumos tvirtumo įspūdis buvo apgaulingas. Atrodė, kad ta dauguma buvo monolitinė, bet užteko vienos kitos ryškesnės frakcijos asmenybės pajudėjimo į šalį, savo, kitokios nuomonės pareiškimo, ką mes matėme Povilo Urbšio, Bronislovo Matelio atvejais (dabar paaiškėjo, kad Vytautas Bakas kitokią poziciją įvairiais klausimais turi), ir koalicijos vienybė susvyruoja“, – komentavo S. Šiliauskas.
Smūgiai vadui gali sutrikdyti visą frakciją
Panašią nuomonę pateikė ir dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris. Anot jo, valdantiesiems trūksta susitelkimo, jie yra pakrikę. Prie to, V. Bruverio manymu, prisidėjo ir opozicijos susivienijimas.
„Valdančiųjų vienybė pradeda byrėti, ir to balsų skaičiaus jau nebeužtenka. Dar ir opozicija pradėjo sutelkčiau veikti. Matome, kad situacija nėra vienareikšmė visais atvejais – R. Karbauskis ar G. Kirkilas negali išpūsti žandus ir sakyti, kad „mes bet kokiu atveju diktuosime savo valią ir mūsų buldozeris per visus pervažiuos“. To įrodymu tapo ne tik balsavimai dėl prezidentės veto, bet ir balsavimas dėl LRT tyrimo išvadų, kuris principingai svarbus R. Karbauskiui ir A. Širinskienei. Taigi tam buldozeriui iki pilnos valdžios dar trūksta.
Žiūrėkite, vienas, kitas pralaimėjimas, dar koks „valstietis“ nubyra, tarkime, V. Bakas pabėga, tai „valstiečių“ situacija bus dar sudėtingesnė“, – svarstė pašnekovas.
V. Bruveris, kalbėdamas apie valdančiųjų išsiblaškymą, teigė įžvelgiantis ir tam tikrą psichologinį aspektą, dėl kurio turėtų sunerimti „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.
„Valstiečiai“ ir visa valdančioji dauguma yra ne tik politinė struktūra, bet ir gauja, o R. Karbauskis yra jos vadas. Gaujos nariams svarbu matyti, kad jų vadas visada laimi, visada parverčia priešus, o kai vadas ima praleisti smūgį po smūgio ir pradeda jam tekėti kraujas, tai gauja psichologiniu požiūriu susilpnėja“, – aiškino pašnekovas.
Ar „socialdarbiečiai“ imsis keršto akcijos?
V. Bruveris, paklaustas, ar po nepavykusio bandymo atmesti prezidentės veto dėl valstybės dotacijos LSDDP gali kilti įtampa koalicijoje, teigė, kad tai priklausys nuo pačių „socialdarbiečių“.
„Jei socialdarbiečiai nuspręs, kad dėl neatmesto prezidentės veto kalti „valstiečiai“, gali kilti įtampa“, – užsiminė politikos apžvalgininkas.
Vis dėlto, anot V. Bruverio, drastiškų veiksmų, pavyzdžiui, išeiti iš koalicijos, „socialdarbiečiai“ nesiims.
„O kur jie dėsis? Išeis iš valdžios ar pradės keršyti – balsuos ne taip, kaip reikia R. Karbauskiui? Ką jie iš to gaus? Gaus iš to dotaciją? Koalicija yra paskutinė „socialdarbiečių“ proga pabūti valdžioje. Rinkimai jiems gali susiklostyti itin nesėkmingai, ir pasibaigtų jų buvimas valdžioje“, – tikino V. Bruveris.
Jam pritarė ir politologas V. Šiliauskas. Jo manymu, „socialdarbiečiai“ dėl negautos dotacijos gali iškelti papildomų reikalavimų koalicijos partneriams, tačiau trenkti durimis neišdrįs.
„Socialdarbiečiai“, nors jų frakcija nėra gausi, yra patyrę politikos žaidėjai, turi ne vienos Seimo kadencijos patirtį, tai gali pamosuoti rankomis ar politiniu turgumi užsiimti, bet pagalvokime, kokią jie turi alternatyvą? [...] Nuoskauda gali „socialdemokratams“ likti, jie gali tam tikruose balsavimuose protestuoti, bet viešo trenkimo koalicijos durimis nesitikėčiau“, – svarstė politologas.
Atsarginis planas – tiesti ranką opozicijai
S. Šiliausko teigimu, jei „valstiečiai“ nesusigriebs ir nesuvienys savo frakcijos, valdantiesiems svarbiausiais klausimais Seime balsų gali ir toliau trūkti. Dėl to, politologo manymu, koalicija gali atsigręžti į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakciją.
„Valdančioji dauguma turi rezervą – jie gali prisijungti Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą. Aš manau, kad bus daromi tokie žingsniai, pamačius, kad tvirtos daugumos nėra“, – kalbėjo S. Šiliauskas.
Anot jo, valdantieji gali pasirinkti ir kitą kelią – derėtis su opozicinėmis frakcijomis dėl jų paramos atskiriems klausimams. Tokios derybos, S. Šiliausko teigimu, iš esmės reikštų, kad valdantieji pereitų į mažumos valdymo režimą.
„Valdantieji gali elgtis ir kitaip – kiekvienu konkrečiu klausimu tartis su skirtingomis opozicinėmis frakcijomis. Vienu klausimu galbūt valdančiuosius paremtų viena opozicinė frakcija, kitu – kita. Valdantieji gali ieškoti atskiriems balsavimams tinkamų daugumų Seime. Tai, aišku, parodytų susitaikymą su veikimu, primenančiu mažumos valdymą. Ar tai tenkintų dabartinius valdančiuosius? Ar tai tenkintų vyriausybę? Matysime. Tai parodys didysis balsavimas dėl biudžeto. Jeigu ir šio balsavimo dauguma neįveiks, tai galima bus kalbėti apie tikrai labai sudėtingą situaciją koalicijai“, – svarstė S. Šiliauskas.
V. Bruveris, kalbėdamas apie koalicijos ateitį, jei šiai nepavyks mobilizuotis, taip pat paminėjo LLRA-KŠS pagalbą, tačiau čia pat priminė, kad minėtos politinės jėgos „kaina“ valdantiesiems gali būti neįkandama.
„Jeigu kalbėsime ne tik apie „valstiečius“, bet ir jų palydovus bei palydoves, tai galime turėti omeny „lenkus“, tačiau jie negavo ministerijų, postų ir dėl to atsisakė koalicinio bendradarbiavimo“, – teigė politikos apžvalgininkas.
V. Bruveris taip pat neatmetė, kad valdantiesiems pritrūkus balsų, koalicija gali bandyti derėtis su opozicija, tačiau perspėjo, kad toks žingsnis būtų labai rizikingas.
„Politiškai vis dėlto valdžioje dominuoja „valstiečiai“. Jokios kitos konfigūracijos be jų dominavimo nėra įmanomos tol, kol jų pačių viduje neįvyko reikšmingesnis skilimas. Kol kas didesnio masto, labai ryškių skylimo požymių „valstiečiuose“ nematau.
Bet, kita vertus, galima prognozuoti, kad daugės tos sumaišties, pakrikimo, kai nepavyks konsoliduoti pajėgų ir kiekvienu atveju reikės sudarinėti situacines koalicijas, dėl kiekvieno konkretaus atvejo gali tekti tartis su opozicija, ieškoti paramos pas „lenkus“. Bet ir tokios koalicijos gali būti labai nestabilios, nes iš principo gali susitarti, bet balsavime vis tiek kas nors pasuks į šoną, paspaus ne tą mygtuką, ypač jei svarstomas klausimas bus rezonansinis“, – svarstė pašnekovas.