aA
Perkūnkiemio situacija – daliai vilniečių lyg atvira žaizda iki šiol. Po kandidatų į Vilniaus miesto merus debatų į DELFI kreipėsi vienas su savivaldybe iki šiol besibylinėjančių vilniečių – Jonas Užusienis, kurio teigimu Artūras Zuokas pasakė ne tiesą, o jo kadencijos metu padaryto sprendimo kaina buvo permesta nuo verslo pečių mokesčių mokėtojams, ir dar iki šiol yra iki galo nesumokėta. A. Zuokas pateikė visai kitą versiją, pagal kurią būtent dėl J. Užusienio veiksmų kentėjo rajono gyventojai, o savivaldybės administracija gynė jų interesus.
Perkūnkiemis
© Saulius Žiūra

Per diskusiją TSPMI A. Zuokas sakė, kad dabartinė situacija Perkūnkiemyje nutiko dėl nepalankiai supuolusių aplinkybių.

„Ta kompanija, kuri turėjo investuoti į infrastruktūrą (net ir turi sutartį pasirašiusi gal 2006-2007 m.) per didžiąją krizę bankrutavo, tačiau miestas dar ten iki galo yra nenutiesęs gatvių, nes vyksta teisminiai ginčai , (...) darželis turėjo atsirasti ir visa kita infrastruktūra – tie dalykai sprendžiami. Ar galėjo būti mažiau tankus būstas? Mano manymu – taip, bet žiūrint iš rinkos perspektyvos – ten butai visi išpirkti ir kainos nėra tokios mažos“, – kalbėjo A. Zuokas.

Į šiuos žodžius jautriai sureagavo iki šiol su savivaldybe besibylinėjantis J. Užusienis.

„Perskaitęs Jūsų straipsnį pamačiau, kad ten yra truputį neteisybės, gal net ne truputį, o iš esmės – neteisybė. Kai ponas Zuokas sako, kad firma bankrutavo, o po to savivaldybė turėjo tęsti, tai – ne taip. Aš Jums parodysiu įrodymus, kad savivaldybė sudarė taikos sutartis su „Gabijos investicijomis“, prisiėmė atsakomybę, ir tik 2016 m. įmonė buvo likviduota, o atsakomybę savivaldybė prisiėmė 2014 metais“, – sakė J. Užusienis.

UAB „Gabijos investicijos“ buvo infrastruktūros vystytoja Perkūnkiemio kvartale.

„Kalba – apie tai, kaip Vilniaus miesto savivaldybės administracija prisiėmė atsakomybę už privačius statytojus, kurie vykdė savavališkas statybas, ir dabar teismai priteisia sumas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos“, – sakė J. Užusienis.

Statybos vyko nelegaliai

Vyras paaiškino, kad statybos vyko sklype, kurio vienas iš savininkų yra ir jis. 2013 m. Vilniaus apygardos teismas nustatė servitutą – teisę naudotis sklypo dalimi „Gabijos investicijoms“.

2014 m. spalio 7 d. jau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutartyje konstatuojama, kad kompensacijos dydžiui aktuali ir ta aplinkybė, kad „statiniai (inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos) kasatorių (vienas iš J. Užusienis – DELFI) žemės sklypo dalyje statomi ir įvairūs ginčai dėl jų tęsiasi jau kelerius metus, visą šį laiką kasatorių teisė laisvai naudotis sklypu buvo suvaržyta, ieškovas sklypo dalį naudojo be teisinio pagrindo, neturėdamas kasatorių sutikimo, nesudaręs nuomos, panaudos ar kitokios sutarties, todėl už tokį naudojimą kasatoriams turi būti deramai kompensuojama“.

Dar šiek tiek anksčiau – 2014 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus apygardos teismas teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią Vilniaus miesto savivaldybės administracija „įsipareigoja priimti iš ieškovo (tai yra iš „Gabijos investicijų“ – DELFI) visus jo turimus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas ir ieškovo turimą statybos bei projektinę dokumentaciją, reikalingą statybos užbaigimo procedūroms atlikti, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

Šalys sutaria, kad inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos administracijai perduodamos neatlikus jų statybos užbaigimo procedūrų, ir administracija įsipareigoja šias procedūras atlikti savo jėgomis ir lėšomis“.

J. Užusienis atkreipė dėmesį, kad visa tai vyko 2014 metais. Nors prieš tai, 2011 m., pagal mero Raimondo Aleknos pasirašytą inžinerinių tinklų ir įrenginių perėmimo savivaldybės nuosavybėn tvarkos aprašą, kurį patvirtino savivaldybės taryba, buvo numatyta „neprisiimti jokių papildomų įsipareigojimų, susijusių su inžinerinių tinklų ir įrenginių perėmimu“.

Taip pat tame apraše rašoma, kad „perduodami tinklai ir įrenginiai turi būti teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti tinkamais naudoti ir nuosavybės teise priklausyti perleidėjui“.

Nelegalių veiksmų kainą moka mokesčių mokėtojai

Perkūnkiemio žaizda Vilniuje: apkaltintas Zuokas turi savo sąmokslo teoriją
© DELFI / Kiril Čachovskij

Pirmosios sumos dėl šių sprendimų jau buvo priteistos. Kaip teigė J. Užusienis, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija kreipėsi į teismą, kad savivaldybė (nors ir nebūdama savavališkų statybų statytoja) sumokėtų įmoką. Pagal Statybos įstatymą reikia valstybei sumokėti įmoką už savavališkų statybų įteisinimą.

2017 m. sausio 25 d. Vilniaus apygardos teismas priteisė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pagal Statybos inspekcijos ieškinį valstybei sumokėti 1365 eurus. Teismas taip pat priteisė ieškovei (Statybos inspekcijai) iš atsakovės (savivaldybės) 726 eurus.

2017 m. gruodžio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuojama, kad UAB „Gabijos investicijos“ 2016 m. kovo 2 d. buvo likviduota.

Teismo sprendime konstatuojama, kad „pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tapo servituto, nustatyto atsakovams priklausančiame žemės sklype, turėtoja bei inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statytoja“.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savivaldybės administracijai tapus servituto, nustatyto atsakovams priklausančiame žemės sklype, turėtoja bei inžinerinių tinklų statytoja, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tapo ir UAB „Gabijos investicijos“ procesinių teisių perėmėja.

Pasak J. Užusienio, praėjusių metų gruodžio 20 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas iš dalies patenkino J. Užusienio ir kitų bendraturčių prašymus, ir bendrai jiems priteisė 18 tūkst. eurų. Šis sprendimas yra neįsiteisėjęs, nes šalys jį apskundė aukštesnės instancijos teismui.

Nesutarimai sprendžiami teisme

Vilniaus miesto savivaldybės spaudos tarnyba pažymėjo, kad visi nesutarimai tarp J.Užusienio ir Savivaldybės buvo ir yra sprendžiami teisme.

„Verta pažymėti, kad šie teisminiai procesai yra išimtinai inicijuoti būtent paties J.Užusienio. Pavyzdžiui, teisme buvo reiškiami reikalavimai tiek dėl inžinerinės infrastruktūros statybos Perkūnkiemyje pripažinimo neteisėtomis, tiek įvairūs reikalavimai dėl nuostolių ar žalos atlyginimo, kuriuos teismai pripažįsta nepagrįstais“, – teigiama savivaldybės spaudos tarnybos atsakymuose DELFI.

Savivaldybės atstovų teigimu, vis dar vyksta ginčas dėl J.Užusienio žemės sklype nustatyto servituto, skirto viešosios inžinerinės infrastruktūros Perkūnkiemyje tiesimui ir eksploatavimui, atlygintinumo ir pirmosios instancijos teismas J.Užusienio ir kt. bendrasavininkų naudai priteisė viso 18 tūkst. Eur, kai tuo tarpu patys bendrasavininkai reikalavo daugiau nei 5 mln. Eur nuostolių atlyginimo.

„Teismo sprendimas dar nėra galutinis, nes yra apskųstas aukštesniam teismui. Pastarasis ginčas kilo po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad servitutas J. Užusienio ir kitų bendraturčių sklype yra reikalingas viešajam interesui (gatvei, šaligatviams ir kitai infrastruktūrai), todėl už šį servitutą turi būti nustatytas teisingas atlyginimas. Taigi byloje galutinai išsispręs klausimas, kokia suma bus priteista J. Užusieniui dėl jo žemės sklypo dalyje esančio servituto“, – teigiama atsakyme DELFI.

Zuokas: buvo ginami gyventojų interesai

Artūras Zuokas
Artūras Zuokas
© DELFI / Karolina Pansevič

A. Zuokas yra įsitikinęs, kad Vilniaus savivaldybės administracijos priimti sprendimai buvo teisingi, ir tikino, kad jais buvo ginami vietos gyventojų interesai.

„Ar gyventojai turi būti įkaitais fizinio asmens ginčo n metų? Visą laiką yra didesnės ir mažesnės žalos klausimas. Šiuo atveju, jeigu dėl to, kad fizinis asmuo ginčijasi, įkaitai yra keli tūkstančiai gyventojų, tai aišku, kad miestas turi priimti sprendimą, kuris vestų į priekį ir nekentėtų visiškai nuo to nepriklausantys žmonės“, – DELFI sakė A. Zuokas.

Jis priminė, kad tuo metu, kai buvo bylinėjamasi, įvyko ir bankroto byla.

„Jeigu nebūtų buvę ginčų, tai „Gabijos investicijos“ būtų įvykdžiusios savo įsipareigojimus pagal infrastruktūros sutartį. (…) Tai yra tikrai nesąžininga, ir Teisės departamento yra aiškiai išaiškinti motyvai, kad miestas gynė gyventojų interesus, ir pasielgė teisingai, ir aš tą visiškai palaikau ir pritariu, o kad kai kas nori per daug, ir kai turi per daug gerų gynėjų, tai tampa įkaitais visas rajonas“, – sakė A. Zuokas.

Jis užsiminė, kad besibylinėjantis asmuo turėjo įtakingų užtarėjų.

„Jis buvo labai svarbių asmenų apsaugos karininkas, ir ką man pasakė savivaldybės teisininkai – nebuvo Seime aukštesnio rango politikų, kurie nekalbėjo su jais, ir nebandė vienaip ar kitaip tarpininkauti minėtam asmeniui“, – sakė A. Zuokas.

Politiko pateiktame atsakyme teigiama, kad 2004 m. pabaigoje patvirtinus teritorijos detalųjį planą buvo pradėtos vystyti Perkūnkiemio mikrorajono kartu su visa reikalinga viešąja inžinerine infrastruktūra (gatvės, vandens ir nuotekų tinklai) statybos.

„Visgi, prasidėjus statyboms, tarp vieno iš statytojų UAB „Gabijos investicijos“ ir J.Užusienio, kt. bendrasavininkų, per kurių valdomus žemės sklypus pagal detalųjį planą buvo numatyta nutiesti inžinerinę infrastruktūrą, kilo daugybė teisminių ginčų dėl statybų teisėtumo.

Dėl šios priežasties viešosios inžinerinės infrastruktūros (gatvės) įrengimas Perkūnkiemyje strigo ir rajono gyventojai beveik 10 metų neturėjo tinkamo susisiekimo su likusia miesto dalimi.

J.Užusienis ir kt. bendrasavininkiai teisminius ginčus inicijuodavo patys arba per kitas valstybines institucijas – pavyzdžiui, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija buvo pateikusi ne vieną ieškinį statytojui UAB „Gabijos investicijos“ su reikalavimu demontuoti nutiestą inžinerinę infrastruktūrą“, – rašoma A. Zuoko pateiktoje informacijoje.

Pasak jo, siekiant, kad Inspekcija atsisakytų pareikštų ieškinių, o Perkūnkiemio mikrorajono gyventojams pagaliau būtų užtikrinta tinkama susisiekimo sistema, 2014 m. buvo sudaryta taikos sutartis.

„Savivaldybė, kurios viena iš funkcijų yra gatvių tiesimas, nuolat gaudavo Perkūnkiemio gyventojų skundus tiek dėl nesutvarkytos gatvės, tiek dėl viešojo transporto rajone nebuvimo – atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir nuolat inicijuojamus naujus teisminius ginčus, taikos sutartimi UAB „Gabijos investicijos“ neatlygintinai perdavė Savivaldybei faktiškai užbaigtą inžinerinę infrastruktūrą ir jai reikalingus sklypus“, – teigiama A. Zuoko atsakyme.

Politiko teigimu, tokiu būdu miestas gavo didžiulę naudą, nes Savivaldybei nereikėjo naudoti biudžeto lėšų minėtos infrastruktūros kūrimui, kurios, kaip parodė ateitis, būtų buvusios neišvengiamos – statytojas UAB „Gabijos investicijos“ 2016 m. bankrutavo ir Savivaldybė pagal įstatymą būtų privalėjusi infrastruktūrą išpirkti.

„Kadangi Inspekcija iki to laiko buvo surašiusi savavališkos statybos aktą, už naujo statybos leidimo išdavimą Savivaldybė turėjo sumokėti apie 1300 eur. Tai palyginus mažiausia suma, jei Savivaldybei būtų reikėję išpirkti sklypus ir tinklus iš bankrutuojančios bendrovės“, – teigiama A. Zuoko atsakyme.

Pasak jo, tiek J. Užusienio ir kt. bendrasavininkių žemės sklype dar iki taikos sutarties sudarymo teismų sprendimais buvo nustatytas servitutas viešosios inžinerinės infrastruktūros tiesimui ir aptarnavimui (servituto dydis sudaro vos kelis procentus viso žemes sklypo dydžio).

„Nepaisant to, minėti asmenys teisme siekė nuginčyti tiek inžinerinės infrastruktūros statybos teisėtumą, įpareigojant Savivaldybę demontuoti tiek gatvę, tie po ja nutiestus vamzdynus, tiek prisiteisti iš Savivaldybės ir valstybės institucijų neadekvatų ir nepagrįstą nuostolių atlyginimą dėl tariamai suvaržytos teisės naudotis servitutine valdomų žemės sklypų dalimi – visi reikalavimai teismuose buvo atmesti“, – teigiama A. Zuoko atsakyme.

Jis pažymėjo, kad atlyginimą, kurį turės sumokėti Savivaldybė, kadangi ji yra gatvės savininkė, už J.Užusienio ir kt. bendrasavininkų žemės sklype nustatytą servitutą šiuo metu taip pat nustatinėja teismas, nes Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas servituto nustatymo bylą, nurodė, kad inžinerinė infrastruktūra yra reikalinga visuomenei, todėl atlyginimas už servitutą turi būti nustatytas pagal panašius kriterijus kaip ir už žemės paėmimą visuomenės poreikiams.

„Šiuo metu J. Užusieniui ir kitiems bendrasavininkams bendrai yra priteista18 000 Eur, tačiau byloje yra turto vertinimo ataskaita, kad atlygis turėtų būti žymiai mažesnis. Teismo sprendimas dar nėra galutinis, jį turės patikrinti aukštesnės instancijos teismas“, – dėstė A. Zuokas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(16 žmonių įvertino)
3.5625

Top naujienos

Rūtos pasitraukimo aplinkybės: tai brendo jau kurį laiką (127)

Trečiadienį ryte Londono olimpinė čempionė Rūta Meilutytė pranešė baigianti savo...

Fotografavo vėžiu sergančias mamas su vaikais: buvau šokiruota, kiek moterų kasdien yra diagnozuojama ši liga (10)

Amerikoje gyvenanti žinoma lietuvių kilmės fotografė Giedrė Gomes neseniai pristatė visiškai...

Nausėda apie „valstiečių“ rinkimų retoriką: niekada nežinai, kas yra dugnas (76)

Prezidento posto siekiantis Gitanas Nausėda sako, kad iš susitikimų su Lietuvos žmonėmis...

Užkalnis. Nebesvarbu, kas bus prezidentas (133)

Jau daugiau nei savaitę Lietuva gyvena nuostabiai kaip niekada. Gal kažką gerai darė išeinanti...

Adomaitis ragino pamiršti rezultatą, Maksvytis apgailestavo dėl „sudegusios komandos“

Vilniaus „Ryto“ komandos vyriausiasis treners Dainius Adomaitis po pirmųjų „Betsafe-LKL“...

Amerikiečių analitikai įvertino Kremliaus ginkluotę gegužės 9-osios parade (258)

Nepaisant to, jog technika smarkiai pasenusi, o ir gamybos bazė kaip reikiant šlubuoja, Rusijos...

Karbauskis: jeigu mes siūlysime nebalsuoti, laimės Šimonytė (143)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis sako siūlysiantis...

Parduoda seniausią pasaulyje „Porsche“ – prašys svaiginančios sumos (4)

Yra nemažai žymių aukcionų organizatorių, į kurių rankas kartas nuo karto patenka patys...

„Neptūną“ užsmaugęs ir sutriuškinęs „Rytas“ priartėjo prie finalo (82)

Vilniaus „Ryto“ komanda žengė didžiulį žingsnį „Betsafe-LKL“ finalo link. Pirmose...

Nešvarių pinigų sostine tapo Vankuveris: per metus čia išplauta daugiau nei 5 mlrd. dolerių (4)

Kai Britų Kolumbija prieš daugiau nei savaitę paskelbė savo sensacingas išvadas, esą daugiau nei...