Kaip pristatydamas tyrimo rezultatus pabrėžė Statistikos departamento generalinis direktorius Algirdas Šemeta, palyginamuoju laikotarpiu tiek vyrų, tiek moterų darbo laikas sutrumpėjo 1 valanda, o moterys 1.13 val. mažiau skiria namų ūkio ir šeimos priežiūrai.
"Tiek vyrai, tiek moterys pusvalandžiu ilgiau miega, pusvalandžiu ilgiau valgo, o vyrai daugiau dėmesio pradėjo skirti asmeninei priežiūrai", - pabrėžė A. Šemeta.
Tiek vyrai, tiek moterys, pailgėjusį laisvalaikį skyrė televizoriaus žiūrėjimui -moterų laisvalaikiui pailgėjus pusantros valandos - trečdalį šio laiko "suvalgė" televizija. Vyrai televizorių žiūrėjo pusvalandžiu ilgiau negu 1990 metais. 2003 metais prie televizoriaus praleidome vidutiniškai 2.25 val. per parą.
1990 metais apsipirkimui moterys sugaišdavo dukart daugiau laiko nei vyrai, tačiau 2003 metais šis atotrūkis sumažėjo iki 10 minučių - moterys apsipirkti skiria 35, vyrai - 25 minutes per parą.
A. Šemeta atkreipia dėmesį, kad per nepriklausomybės metus vyrai dukart daugiau laiko pradėjo skirti valgio gamybai, nors moterys šiam darbui sugaišta vis dar 5 kartus ilgiau negu vyrai.
Paslaugų pasiūla ir pagerėjęs apsirūpinimas buitine technika 2,5 karto sutrumpino laiką, skirtą skalbimui, lyginimui ir 5 kartus - mezgimui, siuvimui, darbužių ir avalynės priežiūrai negu prieš 13 metų.
"Moterų skaitymui skirtas laikas beveik nepakito, tačiau vyrai skaito beveik du kartus mažiau laiko negu prieš 15 metų ir mažiau nei moterys", - sakė A. Šemeta.
Ryškiausi pokyčiai užfiksuoti kultūros renginių lankyme - 1990 metais moterys koncerte, teatre ar muziejuje apsilankydavo 39 kartus per metus,vyrai - 45 kartus, o pernai - vos 6 kartus.
Palyginti su kaimynais estais - lietuviai kur kas daugiau laiko praleidžia namuose, kieme, darže. Tokį atotrūkį, pasak statistikų, lemia mūsų tautiečių prieraišumas žemės ūkio darbams.
Pramogaujame mažiau nei europiečiai
Lietuviai mažiau nei prancūzai skiria laiko bendravimui, apsilankymams svečiuose ir daugiau laiko praleidžia prie televizoriaus.
"Lietuviai mažiau nei kiti europiečiai, skiria laiko bendravimui, kultūrai, sportui ir pramogoms. Bendravimui mes skiriame 3 kartus mažiau laiko nei daugiausia bendraujantys norvegai, o pramogaujame ar kultūros reikmes tenkiname 1,5 karto mažiau laiko negu slovėnai, kurie pirmauja šioje srityje", - trečiadienį spaudos konferencijoje pristatydamas tyrimą sakė Statistikos departamento direktorius Algirdas Šemeta.
Lietuvos gyventojai vieni iš lyderių pagal miego trukmę - miegame tik 5 minutėmis trumpiau nei šioje srityje pirmaujantys prancūzai - 8.58 val. Nedaug nuo jų atsiliekame laiku, skiriamu valgymui ir bei asmeninei priežiūrai - 2.42 val. Gana ilgai dirbame - nuo pirmaujančių norvegų atsiliekame tik 18 minučių, nuo antroje vietoje esančių slovėnų - 1 minute.
Miestiečiai ir kaimiečiai skirtingai leidžia laiką
Tiesa, miesto ir kaimo gyventojai skirtingai paskirsto savo laiką - miesto gyventojai ilgiau miega, trumpiau valgo ir daugiau mokosi.
Kaimiečiai vidutiniškai beveik pusvalandžiu daugiau nei miestiečiai skiria laiko apmokamam darbui, valanda daugiau - namų ruošai ir šeimos priežiūrai.
Darbui, mokymuisi ir namų ūkio bei šeimos priežiūrai miestiečiai per dieną skyrė (neatsižvelgiant į amžių ir savaitės dieną) vidutiniškai 6 valandas 14 minučių, kaimiečiai - 7 valandas 28 minutes.
Laisvas laikas, skirtas TV ir vaizdo įrašų žiūrėjimui, radijo ar muzikos klausymui, skaitymui, pramogoms, kultūrinių ar sporto renginių lankymui, žaidimams, bendravimui ir pan., sudarė atitinkamai 4 valandas 43 minutes mieste ir 4 valandas 3 minutes kaime.
9 valandos per parą buvo skiriamos miegui. Į šį laiką įskaitytas ir sirgimo lovoje laikas. Daugiau kaip pusę laisvo laiko tiek mieste, tiek kaime sudarė TV ir vaizdo įrašų žiūrėjimas.
Labiausiai laiko panaudojimo struktūra skiriasi pagal respondentų užimtumą. Dirbantys asmenys mažiau nei kiti miegojo ir turėjo mažiau laisvo laiko. Dirbantys asmenys vidutiniškai 5 valandas per dieną skyrė darbui (skaičiuojant visoms savaitės dienoms). Darbas kartu su namų ūkio ir šeimos priežiūra sudarė trečdalį dirbančių asmenų paros laiko.
Moterys beveik valanda mažiau laiko nei vyrai skyrė mokamam darbui, tačiau dviem valandomis daugiau - namų ūkio ir šeimos priežiūrai. Vidutinė moterų laisvo laiko trukmė buvo valanda mažesnė nei vyrų.
Dirbančios moterys mažiau nei dirbantys vyrai skyrė laiko mokamam darbui, tačiau 1 valanda 45 minutėmis daugiau - namų ir šeimos priežiūrai.
Namų ūkio ir šeimos priežiūrai moterys skyrė 2 valandomis laiko daugiau nei vyrai. Gerokai daugiau nei vyrai moterys skyrė laiko ir tokiems buities darbams kaip maisto ruošimas ir indų plovimas, vaikų priežiūra, žaidimai su vaikais, skaitymas jiems.
Namų ruošai ir vaikų priežiūrai sugaištas laikas priklausė nuo vaikų amžiaus. 18 m. ir vyresnės moterys šeimose, turėjusiose bent vieną vaiką iki 7 m. amžiaus, namų ūkio ir šeimos priežiūrai sugaišdavo vidutiniškai po 6 valandas, šio amžiaus vyrai - trimis su puse valandos mažiau.
Nemažą įtaką tokiam skirtumui turėjo tai, kad vaiko priežiūros atostogų dažniausiai išeina motina, o ne tėvas.
Su sutuoktiniu gyvenančios moterys (įskaitant gyvenančias neregistruotoje santuokoje) namų ūkio ir šeimos priežiūrai skyrė valanda daugiau nei vienišos (netekėjusios, išsituokusios, našlės).
Labiausiai skyrėsi maisto ruošimui ir vaikų priežiūrai skirtas laikas - santuokoje gyvenantys vyrai, palyginti su vienišais, maisto gaminimui, priešingai nei moterys, skyrė mažiau laiko.
Vidutinis tyrimo respondentas namų ūkio ir šeimos priežiūrai daugiausiai laiko sugaišo šeštadieniais - po 3 valandas 35 minutes. Nors priimta manyti, kad sekmadienis daugumai yra poilsio diena, sekmadieniais namų ruošai ir šeimos priežiūrai buvo sugaištama netgi daugiau laiko nei darbo dienomis.