aA
Spalio 1-ąją minima Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Tačiau šią dieną pensininkai pasitinka gana niūromis nuotaikomis. Nors džiaugiasi padidėjusi dėmesiu, tačiau vidutinė pensija ir toliau lieka tragiškai maža – 340 eurų per mėnesį.
© Vida Press

Apie tai, ką galima pasakyti pensininkams Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo ekspertai.

„Nuotaikos geros, mes išgyvename, visokiomis sąlygomis. Nesiskundžiame“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus skyriaus pirmininkė Vilija Turienė.

Paklausta, ar tikrai skursta senoliai, V. Turienė tvirtino, kad situacija tikrai nedžiugina.

„Taip ir yra. Nežiūrint visų priemonių, kurių yra imtasi, ta socialinė atskirtis dar paaugo, dabar ji siekia 37 procentus. Ir tai daugiausiai tarp pagyvenusių žmonių. Nėra tai džiuginantis variantas. Mums tai kelia visokių minčių ir abejonių. Kai kalbama apie laimingą ir orią senatvę, tai kaip suderintai tai su 200 tūkst. pagyvenusių žmonių, kurie yra ant skurdo ribos?“ – laidoje klausė V. Turienė.

Ji laidoje pasakojo, kad pasigendama gerovės valstybės realaus veikimo.

„Mes girdime, kad yra giriamasi, kad auga gerovė, ekonomika, kad augimas jaučiamas tik 15 procentų Lietuvos gyventojų. Jų gerbūvis tikrai atkurtas, jie jau gyvena gerovės valstybėje. Savo rezoliucija mes sakytume, kad yra ignoruojama Lietuvos Konstitucija ir joje įtvirtinta nuostata – „valstybė reguliuoja savo ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai Lietuvos gerovei“. Mes matome neišnaudotus finansinius šaltinius šiai padėčiai taisyti“, – teigė ji.

Pensininkų atstovė: gerovės valstybė Lietuvoje sukurta, bet tik 15-ai proc. gyventojų
© DELFI / Domantas Pipas

V. Turienė teigė, kad mato finansinius šaltinius iš kurių būtų galima paimti daugiau lėšų pensininkų gerbūviui gerinti.

„Žinau, kad „Sodra“ sukaupė per pusę metų 200 milijonų eurų perviršį, iki metų pabaigos bus apie 400 milijonų. Dabar norėčiau paklausti, kur dings tie pinigai?“ – Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Liutauro Vičkačkos klausė V. Turienė.

Patarėjas L. Viškačka teigė, kad pinigai niekur nedings.

„Keistas klausimas, noriu pasakyti, kad tie pinigai nedings, tai nėra perviršis. „Sodra“ kaupia rezervą, tai daroma mokantis iš savo buvusių klaidų – kad atėjus ekonominei krizei „Sodra“ turėtų iš ko mokėti pensijas. Nevadinčiau to perviršiumi“, – situaciją aiškino patarėjas.

Laidos vedėjas ministro Lino Kukuraičio patarėjo klausė, kaip valdžia mąsto – nuolat kalbama apie pensijų didėjimą, tačiau vidutinė pensija ir toliau lieka tragiškai maža – 350 eurų.

„Kalbant apie mūsų siekius, jie labai aiškiai išreikšti – kitais metais norime pensijas padidinti 8,11 procento. Bet tai reikštų, kad vidutinė pensija kitais metais siektų 374 eurus, o su būtinuoju stažu – 395 eurai. Tai būtų pirmas kartas, kada senatvės pensijos didėčiau sparčiau, nei darbo užmokestis“, – kalbėjo ministro patarėjas.

„Reikia pripažinti, kad LVŽS valdymo metu kažkas įvyko, tas lūžis, buvo atsigręžta į vyresnio amžiaus žmones, labai dėl to džiaugiamės, tikimės, kad ir toliau jūs taip darysite, taip valdysite“, – laidoje sakė V. Turienė.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Algirdas Sysas laidoje antradienį sakė, kad nepakanka didinti pensijas, būtinos ir elementarios paslaugos senjorams – priežiūra, maisto atnešimas į namus.

„Jei mes tikrai kalbame apie gerovės valstybę, o ji baigiasi už slenksčio, nes iš namų negali išeiti, negali nusipirkti, jis uždarytas tarp keturių sienų, tai kur ta gerovė“, – laidoje klausė A. Sysas.

V. Turienė taip pat tvirtino, kad paslaugų senjorams trūksta, o viską būtų galima išspręsti tuo, kad jiems būtų išlaikomos darbo vietos.

„Dabar dirba tik apie 13 procentų pensininkų. Čia pats didžiausias dalykas – išlaikyti savo darbo vietą“, – sakė ji.

Pensininkų atstovė: gerovės valstybė Lietuvoje sukurta, bet tik 15-ai proc. gyventojų
© DELFI / Audrius Solominas

Tam pritarė ir L. Kukuraičio patarėjas.

„Labai svarbu, kad pensininkų problemas, dažniausiai šios dalies niekas neliečia, paslaugos pamirštamos. Su jomis mes dirbame, pokyčių yra, bet jų per mažai“, – tvirtino L. Vičkačka.

Pridurdamas, kad šiomis paslaugomis turėtų pasirūpinti savivaldybės. Būtent jų darbuotojai yra arčiausiai žmogaus.

Paskutinį žodį laidoje sakė V. Turienė. Ji tvirtino, kad pensininkams visiškai nėra įdomios politikų rietenos, jie laukia realių rezultatų.

„Kol nebus susitarimo tarp tų seimūnų, tarp valstybės, Vyriausybės narių. Mes matome tokią galimybę – ateina rinkimai nauji, tiems, kurie bus išrinkti, jiems įsteigti tokius kursus – visuomenės valdymo kursus. Kur praeitų atjautos, gerovės sociologijos kursus, kur būtų mokomi valstybiško mąstymo, kad jie galėtų dirbti kartu ir pamirštų visas savo rietenas. Mums žinokite visai yra neįdomu, kokie ten pasikeitimai frakcijose, visiškai nesvarbu. Mums svarbu, kad būtų rezultatas“, – sakė Vilija.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(50 žmonių įvertino)
4.5000

Top naujienos

Popieriniai milijonieriai: lietuviai emigrantai tapo įtariamų aferistų priedanga (23)

„Tu direktorius, tu milijonierius. Nori – atskrisk, pasiimk savo pinigus ir dink iš čia“, –...

Prezidento patarėjas užsimena apie platesnį turto apmokestinimą, automobilių mokesčio pokyčius (244)

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta mano, kad kitų metų biudžeto ambicija gerėja, tačiau...

Oficialūs rinkimų JK rezultatai: daugumą užsitikrino Johnsono toriai papildyta 09.30 (244)

Per Jungtinėje Karalystėje ketvirtadienį vykusius pirmalaikius parlamento rinkimus, itin svarbius...

Vos pasukęs už LKL būstinės kampo „Nevėžis“ grįžo prie senų įpročių (11)

Nauja panelė – sena suknelė. Finansinio skaidrumo viešai reikalaujanti Lietuvos krepšinio lyga (...

Po rinkimų JK – kalbos apie dar vieną referendumą (18)

Škotijos pirmoji ministrė, Škotijos nacionalinės partijos (ŠNP) lyderė Nicola Sturgeon žada...

Apvogtų automobilių skaičius augo: aktyviausiai ilgapirščiai veikė Vilniuje (8)

Su automobilių dalių vagimis kasdien susiduria mažiausiai 4 savo automobilius apsidraudę...

Euro zonos reformų planus stabdo suirutė Italijoje ir Vokietijoje (21)

Euro zona pasiekė tam tikrą pažangą baigdama kurti bankų sąjungą ir reformuodama finansinės...

Nuo šiol į slogą žiūrėsite visai kitomis akimis: gydytojas Morozovas sugriovė daugybę neteisingų įsivaizdavimų (31)

„Štai ir vėl jiems (vaikams) visiems trims TAI. Buvo prieš mėnesį ir vėl kartojasi. Darykite...

Ilgai tylėjusi Asta Stašaitytė – atvirai apie gyvenimo išbandymus: išsiverkdavau, tada galėdavau važiuoti namo (87)

Kas labiausiai keri, kai sutinki žinomą laidų vedėją Astą Stašaitytę , tai atviras juokas,...