Artėjanti ES plėtra nepadės išspręsti problemos. Nors vidutinis Vidurio ir Rytų Europos gyventojų amžius mažesnis nei ES šalių narių, jis sparčiai auga. Gimstamumas Estijoje, Lietuvoje ir Čekijoje — vienas mažiausių pasaulyje.
ES susiklosčiusi padėtis visai priešinga JAV. Nors pensinio amžiaus gyventojų JAV daugėja, gimstamumo lygis čia kur kas aukštesnis nei Europoje. Be to, JAV ir toliau priima kur kas daugiau imigrantų nei Europa. Remiantis dabartine tendencija, JAV gyventojų skaičius, 1950 m. tesiekęs pusę gyvenančiųjų Europoje skaičiaus, 2050 m. viršys Europą 400 mln.
Pokario sistema atgyveno
ES valstybių gyventojų senėjimas kenkia Europos tradicinei valstybės finansuojamai pensijų sistemai. Daugelyje Europos valstybių galioja tokia sistema, kai dirbantieji finansuoja socialines pensininkų išlaidas, tačiau, keičiantis dirbančiųjų ir pensininkų skaičiaus santykiui, tokia aprūpinimo forma nebegali išsilaikyti nedidinant mokesčių arba nemažinant pensijų.
Apytikriais Europos Komisijos skaičiavimais, 2000 m. ES pensijoms išleido 10,4 proc. savo BVP. Remiantis dabartinėmis tendencijomis, 2050 m. ši suma išaugs iki 13,6 proc. Daugelis ES valstybių narių susiduria su dar didesniu iššūkiu mažinant įsipareigojimus pensininkams. Komisija prognozuoja, kad jei Graikija nereformuos savo pensijų sistemos, jai iki 2050 m. teks padvigubinti išlaidas — iki 25 proc. BVP. Vokietija ir Ispanija į pensiją išėjusiems gyventojams turėtų skirti 17 proc. BVP.
Imigrantai vis dėlto reikalingi
Ką Europa galėtų padaryti siekdama sumažinti pensijų krizę? Egzistuoja du problemos sprendimo būdai. Tai — gimstamumo skatinimas arba imigrantų pritraukimas.
Dauguma Europos vyriausybių plėtoja šeimai palankią politiką, pernelyg neskatinančią gimstamumo, — mažina mokesčius ir gerina vaiko priežiūros įstaigų darbą, tačiau ir ši sistema nemažai kainuoja. Tad „pigiausia“ išeitis — imigrantai, tačiau nemažai ES žmonių to nenori suprasti.
ES ekonomikos augimas iš dalies padėtų išspręsti pensijų problemą. Komisija prognozuoja, kad, pasiekus užsibrėžtą nedarbo ir augimo lygį, numatytas pensijų išlaidas pavyktų sumažinti beveik trečdaliu. Deja, senstanti Europos populiacija apsunkina ir ekonomikos augimą — Komisijos vertinimu, dėl demografinių pokyčių ekonominis augimas 2050 m. bus ne 2 proc., o tik 1,25 proc. Beje, ir pas mus apie pensinio amžiaus ilginimą buvo kalbama pakilimo laikotarpiu, kai trūko žmonių, ir tai trukdė plėstis verslui.
Skausmingos reformos
Europos valstybių vyriausybės neturi kito pasirinkimo — tik radikaliai performuoti pensijų sistemas. ES valstybės narės neseniai sutarė dėl pagrindinių pensijų reformos principų, nors vyriausybės individualiai spręs, kaip ir kada reformuoti sistemą. ES nusprendė didinti amžiaus, kai leidžiama išeiti į pensiją, ribą. Kitaip tariant, europiečiai susidurs su nemalonia perspektyva sumokėti daugiau, dirbti ilgiau ir išėjus į pensiją gauti mažiau.
Vienas iš Lisabonos ekonominės reformos proceso tikslų — didinti pensinį amžių. Valstybės per ilgai laikė ankstyvą pensinį amžių priemone, padedančia išspręsti nedarbo problemą. Maža to, verslui vyresni darbuotojai brangūs ir neproduktyvūs. Bendrovei mažinant išlaidas, pirmiausia atleidžiami tie, kuriems greitai teks pasitraukti į pensiją. Dėl to vyrų realus pensinis amžius ES — 60 metų, nors nustatytas — 65. Graikijoje tik 20 proc. gyventojų dirba iki pat pensinio amžiaus.
Komisijos prognozėmis, jei šalys narės, nedidindamos pensijų, padidintų pensinį amžių penkeriais metais, Europos pensijų išlaidos išliktų nepakitusios. Nepaisant to, nė viena šalis narė dar nepriėmė aiškios strategijos, kaip paskatinti darbuotojus ilgiau dirbti — čia sunku sugalvoti sprendimus, kurie nesuerzintų žmonių. Sprendimas nebūtinai turi būti susijęs su pensinio amžiaus didinimu, tačiau reikia stengtis išvengti ankstesnio darbuotojų pasitraukimo iš darbo rinkos.
Ateitis – privatūs fondai Net jei ES pavyks pailginti dirbančiųjų amžių, daugumai šalių narių vis tiek teks sumažinti pensijų išlaidas, siekiant išlaikyti ilgalaikį finansų augimą. ES valstybių vyriausybės turi tęsti reformas skatindamos privačius pensijų fondus. Daugelis reformų planų pagrįsta trimis atramomis: valstybės finansuojama sistema, suteikiančia bendrojo finansinio saugumo tinklą, privačių bendrovių pensijų fondais darbuotojams ir individualiais pensijų planais individualiai dirbantiesiems arba siekiantiesiems gauti daugiau nei valstybinę pensiją.
Visos euro zonos šalys suvokia, kad valstybės finansuojamą pensijų sistemą reikia pertvarkyti, tačiau reformos vyksta vėžlio žingsniu. Tačiau aišku kaip dieną, kad esama sistema jau kliba ir anksčiau ar vėliau sugrius. Tai ypač skaudu mums, nes mūsų gyvenimo kokybė, kurios vienas iš rodiklių yra vidutinė gyvenimo trukmė, dar smarkiai skiriasi nuo vakariečių.
Senatvės pensijos amžius Lietuvoje tik ilgėjo
Metai Vyrai Moterys Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys
1956–1995 60 m. 55 m.
1995 60 m. 2 mėn. 55 m. 4 mėn.
1996 60 m. 4 mėn. 55 m. 8 mėn.
1997 60 m. 6 mėn. 56 m.
1998 60 m. 8 mėn. 56 m. 4 mėn.
1999 60 m. 10 mėn. 56 m. 8 mėn.
2000 61 m. 57 m.
2001 61 m. 6 mėn. 57 m. 6 mėn.
2002 62 m. 58 m.
2003 62 m. 6 mėn. 58 m. 6 mėn.
2006 62 m. 6 mėn. 60 m.
Senatvės pensijos amžius ES
Šalis Vyrai Moterys
Norvegija 67 m. 67 m.
Portugalija 65 m. 65 m.
Ispanija 65 m. 65 m.
Didžioji Britanija 65 m. 60 m.
Lenkija 65 m. 60 m.
Estija 62 m. 62 m.
Latvija 62 m. 62 m.
Čekija 61 m.10 mėn. 60 m. 4 mėn.
Darbas ilgėja, gyvenimas trumpėja
Statistikos departamento duomenimis, vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje nuo 2000 iki 2007 m. nuosekliai mažėjo nuo 66,8 iki 64,9 metų, moterų — nuo 77,5 iki 77,2 metų.
Vyrų, gyvenančių kaimo vietovėse, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2007 m. smuko iki 62,9 metų ir beveik susilygino su valstybės nustatyta vyrų pensinio amžiaus riba (62,5 metų).
ES valstybėse narėse vidutinė gyvenimo trukmė — 78 metai. Daugiausia pagyvenusių žmonių yra Švedijoje. 65 metų slenkstį peržengusių gyventojų skaičius šioje šalyje sudaro 27,1 proc. Mažiausiai vyresnio amžiaus žmonių yra Lenkijoje — 17,5 proc.
Farmacijos milžinės „Pfizer“ atlikto tyrimo duomenimis, ilgiausia gyvenimo trukme gali pasigirti ispanai (82 metai), po jų eina italai (79 metai) ir prancūzai (78 metai).
Vengrijoje vidutinė gyvenimo trukmė — 70 metų, Lenkijoje — 73 metai, Čekijoje — 74 metai.
Leidinyje „Sveikatos būklės atotrūkio mažinimas Europos Sąjungoje“ rašoma, kad didžiausią įtaką Lietuvos ir 15 senųjų ES šalių vyrų vidutinės gyvenimo trukmės skirtumui turėjo mirtys nuo išorinių priežasčių, lėmusios 51 proc. šio skirtumo.
Mūsų šalies moterų vidutinės gyvenimo trukmės atotrūkiui turėjo įtakos mirtys nuo išorinių priežasčių (36 proc.) ir mirtys nuo širdies bei kraujagyslių ligų (33 proc.). Lietuvos 20–64 metų vyrų mirtingumas dėl savižudybių beveik didžiausias ES. Penktadalį Lietuvos ir ES šalių vyrų gyvenimo trukmės skirtumo (21 proc.) būtų galima paaiškinti alkoholinių gėrimų vartojimu, 30 proc. — rūkymu.