aA
Tam, kad iki šiol nekaupęs asmuo taptų pensijų kaupimo sistemos dalyviu, greičiausiai nereikės net jo parašo, nebent norės toje sistemoje nedalyvauti. Valdantieji žada, kad viską žmonėms laiku išaiškins. Tačiau praktiniai sistemos aspektai neaiškūs net rinkos dalyviams.
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Vakar Sodros vadovas patikino, kad kiekvienas žmogus, kuris bus įtraukiamas automatiškai, bus informuojamas asmeniškai. Labai svarbu, kad kiekvienas žmogus suprastų, kad jis turi pasirinkimą“, – sakė valstiečių-žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro atstovė spaudai Eglė Samoškaitė paaiškino, kad gyventojų informavimas vyks 2019 m. sausio 1-31 dienomis.

Įstatymas įpareigoja dirbančius, bet nekaupiančius gyventojus iki 40 m. asmeniškai informuoti apie kaupimą.

„Tai darys „Sodra“. Pagal pirminį planą „Sodra“ šiuos gyventojus informuos dviem būdais – per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą EGAS ir registruotais asmeniniais laiškais. Šalia to, „Sodra“ ir ministerija per viešosios informacijos kanalus periodiškai primins apie artėjantį apsisprendimo terminą“, – teigė E. Samoškaitė.

Jeigu dirbantysis norės kaupti, jam nereikės nieko daryti. Jeigu dirbantysis nenorės kaupti – savo sprendimą jam reikės pranešti „Sodrai“ iki 2019 m. birželio 30 d.

Pasak ministro atstovės, jau kaupiantys gyventojai nebus informuojami asmeniškai, nes jau dalyvauja kaupimo sistemoje ir davė tam sutikimą.

„Tačiau kadangi pertvarkant kaupimo sistemą keičiasi kaupimo sąlygos, šie gyventojai įgyja galimybę dar kartą nuspręsti, ar jie nori toliau kaupti II pensijų pakopoje. Apie galimybę dar kartą apsispręsti jie bus informuojami per viešąsias informacijos priemones ir „Sodros“ valdomą elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą EGAS“, – dėstė E. Samoškaitė.

Pasak atstovės spaudai, šiuo metu pensijai papildomai kaupia apie 1,3 mln. gyventojų. Iš jų 605 tūkst. kaupia prisidėdami nuo savo atlyginimo 2 proc. (tai vadinama formule 2+2+2). Dar 695,5 tūkst. kaupia tik „Sodros“ lėšomis ir patys neprisideda (tai vadinama formule 2+0+0).

Nekaupiančių gyventojų iki 40 m., kurie bus įtraukti į kaupimo sistemą su teise atsisakyti, yra apie 160 tūkstančių.

Ministro atstovė priminė, kad kaupimo formulė 2019 m. bus tokia: 3 proc. nuo darbo užmokesčio mokės kaupiantysis ir 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio prisidės valstybė iš valstybės biudžeto (3+1,5). Pateikiami procentai yra po darbdavio ir darbuotojų mokesčių sujungimo. Pažymėtina, kad dalį kaupimo kompensuos sumažėję mokesčiai: 0,55 proc. mažesnė „Sodros“ įmoka ir 1 proc. mažesnis GPM (procentai – po mokesčių sujungimo).

Taip pat yra galimybė pradėti kaupti nuo 1,8 proc. ir 2023 m. pasiekti 3 proc.

Pasikeitimams ruošiasi paskubomis

Šarūnas Ruzgys
Šarūnas Ruzgys
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys teigė, kad norint, kad reforma startuotų reikia dar paruošti daugybę poįstatyminių aktų, techninių pakeitimų – tiek IT, tiek žmonių konsultavimo srityje pačioms bendrovėms.

„Šis pusmetis bus labai aktyvus ir visos pusės ruošis. Seimas ignoravo poreikį šiek tiek daugiau laiko tam skirti, kad visi galėtume normaliai tam pasiruošti. Dabar visi versis per galvą, mokės didžiulius pinigus, kad tą padarytų, tikiuosi klaidų nebus. Bet kai darbas greitas, tai visokių gali būti situacijų“, – sakė Š. Ruzgys.

Pasak asociacijos vadovo, techninės detalės, kaip viskas veiks nėra aiškios net rinkos dalyviams.

„Mes, rinkos dalyviai, turime kelis šimtus klausimų apie technines detales ir „Sodrai“, ir priežiūros institucijai“, – sakė Š. Ruzgys.

Iš dabar prieinamos informacijos asociacijos vadovas suprato, kad į kaupimą asmenys iki 40 m., kurie jame nedalyvavo, bus įtraukti visais atvejais, kai jie nepraneš, kad nenori jame dalyvauti. Tam nereikės ateiti į bendrovę ir padėti parašo.

„Velnias slypi detalėse. (…) „Sodra“, kai žmogų informuos, kad jis įtrauktas, atsiųs kartu pensijų fondo šablonines taisykles, ir pasakys, kad „šitas mūsų veiksmas, remiantis įstatymu, reiškia Jūsų sutartinių santykių pradžią tokiu pagrindu“. Žmogui nieko daryti nebereikės“, – sakė Š. Ruzgys.

Pasak jo, dar nėra aišku, kaip „Sodra“ perduos informaciją apie žmones bendrovėms.

„Mes turime žinoti informaciją apie savo klientą, kurį mums „Sodra“ įkels, nes jam reikės siųsti metinius ir kitokius pranešimus. „Sodrai“ bus aibė techninių klausimų, kaip jie apie tą žmogų informuos bendrovę, kaip informuos žmogų, ties kuria vieta žmogus turės kažką „Sodrai“ pasisakyti, ties kuria – arba ten, arba ten, ties kuria vieta – tik bendrovei. Kol kas to negaliu pakomentuoti, nes neturime atsakymo mes patys“, – sakė Š. Ruzgys.

Į banką – kaip pas gydytoją

Mantas Zalatorius
Mantas Zalatorius
© DELFI / Andrius Ufartas

Lietuvos bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius teigė, kad bankai intensyviai ruošiasi pokyčiams, ir patikino, kad bus jiems pasiruošę.

Jis neįžvelgė bankų prieinamumo problemos. Asociacijos vadovo teigimu, banko skyrių labiausiai mažėjo dėl „Snoro“ ir „Ūkio banko“ bankrotų.

Po jų, nuo 2011 m., iki dabar yra uždaryta kiek per 100 bankų fizinių padalinių, tačiau, pasak asociacijos vadovo, atsirado daug daugiau galimybių reikalus susitvarkyti internetu.

„ Internetu dabar galima gauti beveik visas bankines paslaugas, išskyrus keletą: tapti banko klientu, uždaryti sąskaitą, pasikeisti valiutą grynaisiais pinigais arba pasiimti paskolą“, – sakė M. Zalatorius.

Tačiau asociacijos vadovas paragino klientus labiau planuoti savo laiką prieš apsilankant.

„Patarčiau pasiskambinti, registruotis ir tam tikrą sutartą valandą, ateiti. Pas gydytoją specialistą juk jau seniai registruojamės, norėdami išvengti eilių. O jeigu nueiname neužsiregistravę tai piktinamės, kad priėmimo skyriuje yra ilgos eilės. Tokią pačią paralelę galima būtų taikyti ir paslaugų įmonėse, ir bankams“, – sakė M. Zalatorius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Užkalnis. Apie asocialus, čigonus, pašalpinius ir kitus blogus žodžius (108)

Sužinojau, kad žodžio „asocialas“ mūsų vis dar laisvoje, bet sparčiai nelaisvėjančioje...

Po nesėkmės suirzusi Rusija trimituoja: Lietuvą sukaustė baimė (103)

Kremlius trečiadienį pasmerkė „smarkų spaudimą“ dėl Rusijos kandidato į Interpolo...

Eimunto Nekrošiaus bičiulis apie režisierių ištikusias sveikatos problemas: kalba ėjo apie operaciją (22)

Kartu su visa šalimi mylimo ir talentingo režisieriaus gedintys aktorius bei režisierius Adolfas...

Lietuvių kavos gėrimo įpročiai šiurpina italą: mane purto tas užpylimas (12)

Kava – vienas populiariausių žmonijos gėrimų, be kurios neapsieina daugelio žmonių rytas. O...

(Ne)Grįžtu. Į Airiją išvyko jau sulaukusi 50-ies: geriau nei čia savo pensijos net neįsivaizduoju į šalį plūsta vyresni lietuviai (76)

„Gerai, išgersime kavos“, – pasigirsta žodžiai už nugaros Monaghano, miestelio Airijoje,...

Vyriausybė galutinai apsisprendė, kaip kovos su kainomis: „vaučeriais“ naudosis ne visi papildyta 15.05 val.  (506)

Vyriausybės pasitarime pristatytos paruoštos ministerijų priemonės, kaip kovoti su augančiomis...

Greiti pinigai ir Trumpo draugai Laikykitės ten su Andriumi Tapinu (22)

„ Laikykitės ten su Andriumi Tapinu “ aptaria savaitės aktualijas, Kėdainių aktualijas ir...

Fausta Marija Leščiauskaitė. O jeigu nedaužė, bet santykiai nebuvo laimingi? (133)

„Mes gimėme laikais, kai sulūžusius daiktus buvo įprasta taisyti, o ne išmesti“ – tokios ir...

Kokios pensijos galime tikėtis: ką daryti, kad netektų skursti? (16)

Savaitgalis Druskininkų sanatorijoje, atostogos saulėtoje Ispanijoje, popietės su anūkais vandens...

Šiaulių rajone žuvo pėsčiasis (6)

Trečiadienio vakarą Šiaulių rajone žuvo pėsčiasis.