aA
Sprendimas dėl to, kaip planuoti savo finansinę ateitį sulaukus 65 ir daugiau metų, bet kuriuo atveju yra individualus, bet netiesa, kad neįmanoma numatyti, koks sprendimas yra geresnis, įsitikinęs Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas, Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis.
© DELFI / Karolina Pansevič

O jaunų žmonių argumentus „aš pensijos nesulauksiu, ir nenoriu apie tai galvoti“ jis vadina „stručio logika“, ir sako, kad reikia nusiteikti tam, kad gyvensim vis ilgiau ir vis ilgiau sveikesni, dėl to jau nuo trisdešimties reikia rimtai galvoti apie tris dalykus, bei mesti iš galvos mąstymą, kad pensininkai yra išlaikytiniai.

Mokslininkas turi štai tokį receptą tiems, kurie sprendžia, ką gi čia daryti su savo planais dėl būsimų finansų sulaukus pensijos:

„Jeigu nedalyvavote (kaupime), tai aš manau, kad imkitės pagal galimybes dalyvauti ir dalyvaukite net jeigu gaunate mažas pajamas, todėl, kad tai jau nepadarys neigiamos įtakos Jūsų „Sodros“ pensijai.

Jeigu Jūs dalyvavote (kaupime), tada Jums sunkiau priimti sprendimą, ką daryti. Priimant sprendimą, pirmiausia, turite apsilankyti savo kaupimo fonde, sužinoti, kiek yra sukaupta lėšų. Antra, nueiti į „Sodrą“, išsiaiškinti, kaip pasikeis Jūsų pensija, ir projektuoti savo ateities gyvenimo trukmę (sulaukus pensijos) vidutiniškai 20 metų.

Ir pasižiūrėkite, ar per tą laikotarpį Jūs laimėsite gaudami didesnę pensiją iš „Sodros“ , turint mintyje, kad bus indeksuojama ir turėsite visas valstybės garantijas, ar nelaimėsite – geriau paimti pinigus arba likti privačioje antroje pakopoje“, – kalbėjo B. Gruževskis.

VU profesoriaus nuomone, jeigu žmogus privačiame fonde sukaupė nedidelę pinigų sumą – pavyzdžiui, iki 5000 eurų, o į pensiją reikia išeiti po trejų-ketverių metų, vertėtų grąžinti juos „Sodrai“ ir atstatyti savo draudimines pajamas. Prieš tai darant, jis patarė pasidomėti, kiek žmogui padidės pensija.

„Jeigu turite sukaupę didesnę sumą – 10 tūkst. eurų ir daugiau, tai faktiškai rekomenduoju žiūrėti pagal savo šeimos poreikius. Jeigu turite kažkokių rimtų poreikių – būsto remontą arba rimtas sveikatos būkles, kad labai reikia pinigų – na, ką padarysi, paimkite pinigus, investuokite į savo ateitį – į sveikatą, į remontą, į vaikų ugdymą. Jeigu tokių ypatingų poreikių neturite, siūlau likti kaupimo bendrovėje, atitinkamai didinti savo įmoką, kaupti didesnę pinigų sumą, tęsti sėkmingą kaupimą savo ateičiai“, – sakė B. Gruževskis.

Apibendrindamas mokslininkas dar kartą akcentavo, kad priimant sprendimą reikėtų atsižvelgti į tris pjūvius: pirmas – kiek pinigų sukaupėte, antras – po kiek laiko išeisite į pensiją, trečias – kokios yra Jūsų perspektyvos ir poreikiai šeimoje, kokia Jūsų sveikata.

„Tikrai vieno atsakymo nėra, bet iš šitų trijų požiūrių: potencialus padidėjimas „Sodros“ išmokos, potencialios išmokos į savo ūkį, šeimą, sveikatą, tarp jų yra tiesa. Negalima sakyti, kad neaišku, ką daryti. Faktiškai – visiškai aišku, tačiau sprendimas yra individualus. Ir Jūs kiekvienas atskirai turite pasitarti, pagalvoti, paskaičiuoti“, – sakė B. Gruževskis.

Jis taip pat siūlė nepamiršti to, kad „Sodros“ pensija sudaro pagrindą.

„Aišku, dažnai tai nėra didelis pagrindas, aukštos gerovės pensija iš „Sodros“ neužtikrins, bet ji užtikrins pagrindą, visa kita turime prisidėti savo pastangomis, savo santykiu su savo sveikata, su savo šeima, su savo profesinėmis galimybėmis“, – sakė B. Gruževskis.

Boguslavas Gruževskis
Boguslavas Gruževskis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Sprendimų galimybės jaunam žmogui

Jauni dirbantieji iki 40 m. į pensijų kaupimą įtraukiami automatiškai su galimybe atsisakyti. Profesoriaus nuomone, jaunam žmogui, kuris iki šiol niekur papildomai nekaupė pensijai net neturėtų kilti klausimas, kaip elgtis.

„Mano atsakymas – būtinai dalyvauti (kaupime). Tai yra papildomi pinigai savo senatvei. Mes matome, kad žmonės, kurie pradėjo kaupti 45 m., ir dabar jau po 20 m. išeina į pensiją, ir jų atlyginimas buvo mažas (iki 600-700 eurų), tai jie sukaupė nedidelę pinigų sumą, bet prarado „Sodros“ dalį.

Dabar jaunam žmogui faktiškai tai negresia. Dabar dalyvavimas antroje pakopoje nesumažina tavo „Sodros“ pensijos. Kadangi tie fondai yra atskirti. Todėl būtinai dalyvaukite, kadangi kitaip jūs tuos pinigus išleisite“, – sakė B. Gruževskis.

Tokiais atvejais, kai, pavyzdžiui, žmogui yra 35 m., pas jį yra nedidelė alga, pavyzdžiui, dirba kasininku parduotuvėje, jis jau dalyvavo maždaug 10 m. kaupime, ir sukaupė nedidelę sumą, tada mokslininko nuomone jam vertėtų paimti visą sumą ir „pilnai grįžti į „Sodrą“, kad atsistatytų visas stažas, o tada iš naujo gal po metų dalyvauti kaupime“.

„Jeigu sukaupta didesnė suma, tada reikia galvoti, galbūt, reikėtų tęsti, bet būtinai dalyvauti, tik ne „Sodros“ pensijos sąskaita. „Sodros“ sąskaita gali sau leisti dalyvauti žmonės, kurie jau turi (sukaupę) 10 tūkst. eurų ir daugiau. Tada jie gali tęsti, padidins įmokas.

Nenoriu būti pranašas. Paprasčiausiai logika yra tokia, kad „Sodros“ išmokos svoris gal šiek tiek mažės. Pavyzdžiui, dabar žmonės, kurie išeina į pensiją, tą pakeičiamumo normą gal gauna geresnę nei gausime po 10-25 m., bet tai vistiek bus bazinė garantuota suma“, – sakė B. Gruževskis.

Profesorius nebandė piršti nuomonės, kad kaupimas pensiniuose fonduose yra vienintelė galima išeitis.

„Gerai, galite nedalyvauti antros pakopos sistemoje, bet tada pagalvokite kaip Jūs kaupsite, bet rūpinkitės, jei jums trisdešimt keli, jau būtinai galvokite apie pajamas senatvėje. Gal pradėkite kaupti papildomam būstui, sodybai, šiltnamiui, nežinau, galvokite, Jūs visi skirtingi“, – sakė B. Gruževskis.

Pasak profesoriaus, reikia galvoti apie investicijas tokiomis kryptimis: „Sodros“ – ten yra, kaip yra, pagal Jūsų pajamas. Tada žiūrėkite, ar galite panaudoti papildomą mechanizmą (antra pakopa arba kažkokie finansiniai įrankiai), pasitarkite, galvokite.

Kita kryptis yra Jūsų sveikata. Tikrai investuokite į sveikatą. Investavimas į sveikatą yra iš trijų krypčių: pirma – žalingų įpročių atsisakymas. Žinau, sudėtinga, bet žiūrėkite, kad Jums būtų ir gyvenimas visavertis, bet kad tai netrukdytų Jūsų perspektyvos; antra – mityba ir kasdienis gyvenimas; ir trečia – pagal galimybes judėjimas – arba darbas, arba sportas, buvimas gryname ore“.

„Tokie yra trys pagrindiniai dalykai, nieko čia naujo nepasakysi. Čia ir dabar darydami efektyviau, turėsite palankesnes starto sąlygas sulaukę 65 m. ir daugiau“, – sakė B. Gruževskis.

Tikimybė nesulaukti pensijos nėra tokia didelė

Boguslavas Gruževskis
Boguslavas Gruževskis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Demografines tendencijas tyrinėjantį mokslininką stebina tokie pasvarstymai, kad „gal aš nesulauksiu pensijos išvis“.

„Kaip nesulauksi? Kaip galima nesulaukti? Dabartinės trisdešimtmetės tikėtina gyvenimo trukmė bus 82-83 metai. (…) Pradžioje yra didelė tikimybė numirti pirmais metais, po to iki trejų metų yra didesnė tikimybė, o nuo trejų metų vis mažėja tikimybė numirti. Po 25 m. vyrų (mirtingumas) labai staiga didėja, bet ne todėl, kad jie blogiau gyvena, o dėl to, kad elgiasi neatsakingai“, – sakė B. Gruževskis.

Pasak profesoriaus, Lietuvoje vyrų psichinis stabilumas ir pagarba savo gyvybei, aplinkai yra problema.

„Vyrais turi rūpintis tėvai ir švietimas, kadangi tie vyrai (kuriais jau reikėtų pradėti rūpintis) dar yra maži, nesąmoningi, jie nepasirūpins, bet, jeigu jiems nebus pakrautas normalus socialinių ir bendrųjų kompetencijų bagažas, po to prasidės visos problemos, kaip jie spręs savo įtampas – ar prisigers ir važiuos girtas, kaip dabar buvo Marijampolėje, ar jis normaliai supras ir išgirs. Pirmiausia, tai yra pedagogika ir šeimos santykiai“, – sakė B. Gruževskis.

Tačiau bendrai, pasak mokslininko, mąstyti, kad nesulauksi pensijos yra „stručio logika“ – „kad dabar nenoriu daryti sprendimo“.

„Bet nėra čia ką daryti – jeigu nerizikavai „Sodra“, pradėk dalyvauti, prisidėk prie savo ateities. Jei dalyvavai „Sodroje“, pažiūrėk, kiek sukaupta. Jei turi virš 5-6 tūkst. eurų, tada pasvarstyk, ar gaila tų pinigų, ar jie reikalingi, jeigu tau užtenka, tai tęsk kaupimą. Jeigu turi mažesnę sumą ir negalvoji, kad iššoksi su pajamomis, tai grįžk į „Sodrą“, atsisakyk metus ir pažiūrėk, kaip tau sekasi, ir po to pradėk. Bet būtinai projektuok antrą pakopą arba panašius mechanizmus, kad papildomai sau kauptum ateičiai“, – sakė B. Gruževskis.

Supranta susirūpinimą dėl ateities

Mokslininkui yra suprantamas žmonių susirūpinimas dėl pensijų ateities.

„Visiems yra aišku, kad gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja, ir mažėja labiausiai dėl darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimo. Pavyzdžiui, 2000 m. mes Lietuvoje turėjome apie 2 mln. 320 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų (tai yra žmonių nuo 15 iki 64 m. imtinai), o 65 m. ir vyresnių žmonių tais metais turėjome 482 tūkstančius. Tai galima sakyti, kad vienam pensinio amžiaus žmogui turėjome maždaug 4,5 darbingo amžiaus gyventojo.

Artimiausioje perspektyvoje šita proporcija keisis, kadangi pastoviai nuo 2000 m. , bet ir anksčiau, augo vyresnio amžiaus gyventojų dalis, ir mažėjo darbingo amžiaus gyventojų dalis“, – sakė B. Gruževskio.

Pasak mokslininko, prognozės yra nedėkingas dalykas, kadangi jos labai keičiasi nuo įvairiausių scenarijų. Pavyzdžiui, 2018 m. Lietuvoje emigracijos rodikliai buvo vieni palankiausių per visą nepriklausomybės laikotarpį.

„Turime labai džiugų momentą, saldo tarp išvykusių ir atvykusių gali būti, kad bus mažesnis negu 10 tūkstančių. Tai tikrai yra didelis laimėjimas. Bet prognozėse neatsižvelgėme į 2018 m. pokyčius, kadangi nežinome, ar jie nėra atsitiktiniai, o ne sisteminiai“, – sakė B. Gruževskis.

Vis dėlto, pagal atliktus skaičiavimus, 2030 m. Lietuvoje turėtų būti apie 670 tūkst. vyresnio amžiaus (65 m. ir vyresnių) žmonių , ir tik ne pilnas 1,5 mln. darbingo žmonių. Tai reiškia, kad vienam vyresnio amžiaus žmogui teks mažiau negu 2,5 darbingo amžiaus žmogaus, atkreipė dėmesį mokslininkas.

Esminis klausimas yra, ar tai yra pavojus pensinei sistemai? B. Gruževskis iškart atsakė, kad – ne.

„Pagal seną suvokimą, pensinio amžiaus struktūra, ypač valstybinio socialinio draudimo sistema „Sodra“, labai priklausė nuo įmokų mokėtojų skaičiaus. Dabar, po 2018 m. reformos, žinoma, ji priklauso ir toliau, kadangi įmoka dirbantys žmonės, o gauna tie, kurie tuo metu jau yra pensinio amžiaus.

Bet žymiai padidėjo jos stabilumas, kadangi bazinė dalis pensijos jau mokama iš biudžeto, tokiu būdu nepriklauso nuo fondo pajamų tiesiogiai. Antra, joks tiesioginis atskaitymas nedaromas iš sukauptų lėšų. Antra pakopa yra nepriklausoma. Tai irgi padidina pajamų stabilumą“, – sakė B. Gruževskis.

Mokslininkas mano, kad ateityje šis fondas išsaugos savo nuostatas.

„Aišku, jo priklausomybė nuo mažėjančio darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus didės. Mažėjantis darbuotojų , tai yra socialiniu draudimu apdraustų gyventojų skaičius darys nelabai teigiamą poveikį, kadangi mažiau žmonių bus. Bet jeigu atlyginimai ir toliau didės, jeigu didės investicijos į aukštas technologijas, kurios skatins gerai apmokamų darbo vietų atsiradimą, tai faktiškai drąsiai galima teigti, kad fondas savo stabilumo nepraras“, – sakė B. Gruževskis.

Vyresnio amžiaus darbuotojų poreikis didės

Pasak mokslininko, taip pat svarbu stebėti, kaip elgsis vyresnio amžiaus gyventojai – ar sulaukę 65-erių išeis iš darbo rinkos, ar rinksis joje pasilikti.

„Šitas laikotarpis, kalbant apie XXI a. pradžią, aiškiai parodo, kad galimybės žmonėms pasilikti darbo rinkoje didėja. Pasilikti darbo rinkoje patrauklumas didės ir tame kontekste, kad darbuotojų poreikis didės“, – kalbėjo B. Gruževskis, kuris turėjo mintyje, kad šalies ekonomika išsaugos tokį augimo tempą, kaip buvo 2016-2017 metais.

Tačiau, pasak mokslininko, problema yra tame, kad pas mus dažnai darbas vyresniame amžiuje suvokiamas kaip prievarta. Jis yra nepritaikytas prie vyresnio amžiaus žmonių galimybių, nėra jam lengvatinių sąlygų, nėra ekonominio patrauklumo mechanizmų.

„Tokiu būdu, kai man tenka kalbėti apie tai, kad bus dirbama ilgiau, dažnai mes turime pasipriešnimą Lietuvoje. Tas pats yra Lenkijoje, Slovakijoje arba Latvijoje. Rytų-centrinėje Europoje darbas vyresniame amžiuje dažnai suvokiamas kaip prievarta, ir dažnai pasirenkamas todėl, kad trūksta pajamų, ir žmonės dėl savęs arba dėl savo vaikų, anūkų dirba nors ne visada tai dera su jų poreikiais, fizinėmis galimybėmis ir sveikatos būsena“, – sakė B. Gruževskis.

Pasak jo, jau prieš penkerius metus reikėjo rūpintis, kaip didinti darbo rinkos patrauklumą vyresnio amžiaus žmonėms.

„Faktiškai šiandien mes jokio didesnio įdirbio neturime šitoje sistemoje, o turėtume rūpintis“, – konstatavo B. Gruževskis.

Vis dėlto, mokslininkas daro prielaidą, kad kuo labiau bus naudojamos naujos technologijos, taip pat ir informacinės, tuo daugiau bus galimybių likti darbe ilgiau.

„Pavyzdžiui, sandėliuose buvo daug rankų darbo, dabar daugiau žmonės dirba prie įvairiausių manipuliatorių ir reikia daugiau išmanymo negu fizinės jėgos. Merginos jau dirba tuose sandėliuose, kur anksčiau niekada jų nebuvo matyti. Dabar gebėjimas aptarnauti techniką yra didesnis privalumas negu fizinė jėga, kalbant apie tokį nekvalifikuotą darbą kaip sandėlio darbai“, – sakė B. Gruževskis.

Kategoriškai pasisako prieš „išlaikytinių“ sąvoką

Boguslavas Gruževskis
Boguslavas Gruževskis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Mokslininkas kategoriškai pasisako prieš tai, kad kalbant apie pensininkus būtų mąstoma apie juos kaip išlaikytinius.

„Dažnai sako – kiek darbingo amžiaus žmonių išlaikys pensinio amžiaus žmones? Tie pensinio amžiaus žmonės jokiu būdu nėra išlaikytiniai. Pensija tai nėra pašalpa, pensija tai yra draudiminė išmoka, tai yra sukauptų lėšų dalies panaudojimas.

Aišku, ta perskirstomoji (pay as you go – angl. k.) sistema numato, kad „aš tarsi vartoju ne savo pinigus“, bet tai netiesa. Aš formaliai dariau įmokas, visiškai nesvarbu kada, aš jas dariau ir teisėtai turiu teisę į savo sukauptą turtą. Tai yra finansinis turtas, ir jis man perskirstomas – sąžiningai ar ne, tai čia yra kitas klausimas“, – sakė B. Gruževskis.

Jis taip pat akcentavo, kad vyresnio amžiaus žmonės naudoja tuos savo sukauptus pinigus.

„Įvertinkite, kokia dalis pinigų, išmokėtų kaip pensija, grįžta į biudžetą. Pensininkai, dabartiniai ir ateities, yra vartotojai. Minimum 30 proc. visos prekybos yra tie vyresnio amžiaus žmonės. Tai yra jų išlaidos. Kiek yra tarnautojų, sveikatos apsaugos sistemos funkcionuoja tik dėka tų pajamų, kuriuos uždirbo ir sudėjo sau vyresnio amžiaus žmonės, nekalbant jau apie antrą pakopą, kur tiesiogiai jie sau patys sukaupė ir patys išleidžia“, – sakė B. Gruževskis, atkreipdamas dėmesį, kad kai kurie pensininkai per šventes iš savo kuklių pensijų dar sugeba ir anūkus apdovanoti.

„Siūlyčiau, kad mes Lietuvoje atsisakytume mąstymo pensininkus kaip išlaikytinius. Jie tikrai yra neišlaikomi darbingo amžiaus žmonių. Kaip tik dalis darbingo amžiaus žmonių yra išlaikomi tų pensinių amžiaus žmonių, kurių gyvenimo lygis ne visada yra aukštas“, – sakė mokslininkas.

Gyvenimo trukmė ilgėja

Pasak jo, turint mintyje, kad Lietuvoje ilgėja gyvenimo trukmė, galima numanyti, kad ilgėja ir sveiko gyvenimo trukmė. Išsivysčiusiose šalyse šie du rodikliai koreliuoja.

„2000 m. vidutiniškai Lietuvoje mes gyvenome apie 72 metus, vyrai – tik 66 m., moterys – 77 metus. Tai yra milžiniškas, vienas aukščiausių pasaulyje, skirtumų. Jis susidaro dėl labai aukšto vyrų mirtingumo darbingame amžiuje (nuo 20 iki 45 m.) dėl savižudybių, apsinuodijimų, avarijų

Bet pažiūrėkite, kaip keičiasi šie skaičiai! Jie gražiai auga. Praktiškai per nepilnus dešimt metų – 2017 m. – moteris vidutiniškai gyvena jau 80 m., tai yra trejais metais ilgiau nei 2000-aisiais. Vyrų gyvenimo trukmė proporcingai per tą laikotarpį padidėjo nuo 66,7 iki 77 metų. Tai yra rekordai. Pirmą kartą 2017 m. tikėtino gyvenimo trukmė perkopė 70 metų“, – sakė B. Gruževskis.

Pasak mokslininko, dabartinės tendencijos rodo, kad gyvensime vis ilgiau, ir vis ilgiau būsime sveiki.

„Aišku, reikia rūpintis savimi, reikia investuoti į save, taip pat ir į savo senatvę, savo finansinį stabilumą. Į senatvę reikia investuoti vis labiau, jeigu norite, kad ji būtų sveika, ilga ir aprūpinta“, – sakė B. Gruževskis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(2 žmonės įvertino)
5.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Matijošaitis: aš dar jaunas, man tik 62-eji, spėsiu kandidatuoti į prezidentus kitą kartą (221)

Praėjusią savaitę laikęs intrigą dėl prezidento rinkimų Kauno meras pirmadienį paskelbė savo...

Po daugiau nei mėnesio tūkstančių emigrantų laukia lemtingas sprendimas: tai gali visiškai pakeisti Lietuvos veidą (185)

Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai jau dabar jaučia nerimo nuotaikas ir skuba į konsulatus...

Prekybos tinkluose – pirmosios lietuviškos daržovės: kaina ūkyje ir parduotuvėje skiriasi dvigubai (96)

Iki kalendorinio pavasario likus porai savaičių Lietuvos šiltnamiai jau ima pirmąjį derlių,...

Nausėda: sumažinus Seimo narių skaičių, pensijas būtų galima padidinti po 10 centų (353)

LRT „Dienos tema“ tęsia pretendentų į Lietuvos prezidentus prisistatymą. Pirmadienį studijoje...

Sergančiam „Žalgiriui“ skubiai reikia vaistų: ar įmanoma dar šį sezoną užbaigti kitaip? (215)

Ilgametis Lietuvos krepšinio karalius Kauno „Žalgiris“ neteko vienos regalijos – sekmadienį...

Superturtingiems rusams – Kinijos jaunuolių atkirtis (47)

Ši tendencija užgimė Rusijoje ir ypač išpopuliarėjo tarp turtingų tėvų atžalų instagrame....

„Saldžiai“ išsimiegojęs Adomaitis kibo į darbus su rinktine (6)

Prabėgus mažiau nei parai po įspūdingo Karaliaus Mindaugo taurės finalo ir Vilniaus „Ryto“...

Psichologė: kodėl žodžiai „aš tave myliu“ kartais labiau skaudina nei džiugina (3)

Žiauriausias melas, kurį galima pasakyti kitam žmogui – prisipažinti meilėje, kai jos...

Žmona palūžusi: vyro priklausomybė nuo pornografijos išskyrė šeimą (17)

Jaučiuosi visiškai palūžusi, mūsų šeima baigia suirti. Suprantu, kad proceso jau...

Išskirtiniame interviu – visai kitoks Merūnas: prasitarė apie pačią intymiausią patirtį ir rėžė atvirai (37)

Realybės šou „Aš – laidos vedėjas“ dalyvių kova dėl geriausio laidų vedėjo vardo...