Lietuvos kariuomenė ir Norvegijos įmonė „Kongsberg“ šią savaitę pasirašė sutartį dėl vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemų NASAMS įsigijimo.
© KAM

BNS pateikia penkis didžiausius kariuomenės pirkinius po 2014 metų Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. Įsigijimai pateikiami eilės tvarka nuo didžiausio iki mažiausio.

Šarvuočiai „Boxer“. Sutartis dėl 88 šarvuočių įsigijimo buvo pasirašyta pernai rugpjūtį, jos vertė – 386 mln. eurų. Pirmos kelios mašinos Lietuvą turėtų pasiekti šių metų pabaigoje, visi šarvuočiai bus atvežti iki 2021 metų. Jais bus aprūpinti du kariuomenės batalionai Rukloje ir Alytuje. Pėstininkų kovos mašinoms kovinį bokštelį gamina Izraelio įmonė, patį šarvuotį – Vokietijos konsorciumas.

Oro gynybos sistemos NASAMS. Priešlėktuvinės gynybos sistemos perkamos iš Norvegijos įmonės „Kongsberg“, sandorio vertė siekia 110 mln. eurų. Raketos galės skrieti keliasdešimt kilometrų ir numušti taikinius 15 kilometrų aukštyje, tačiau jomis negalės būti naikinamos priešiškų pajėgų raketos. Lietuva sistemas tikisi gauti iki 2021 metų. Jos bus dislokuotos Radviliškyje, tačiau galės būti perkeltos į bet kurią šalies vietą.

Sunkvežimiai. Sutartį su Vokietijos įmone „Daimler AG“ Lietuva pasirašė 2015 metų pabaigoje. Pagal ją į Lietuvą iki 2022 metų turėtų būti pristatyti 340 sunkvežimiai „Unimog U5000“ už maždaug 63 mln. eurų. Naujos mašinos perkamos siekiant atnaujinti sunkvežimių parką.

Artilerijos pabūklai. Iki tol tik velkamas haubicas turėjusi kariuomenė 2015 metų rugsėjį pasirašė sutartį dėl savaeigių haubicų pirkimo. Iš Vokietijos įsigyta 21 haubica „PzH2000“, 26 šarvuotos vadovavimo mašinos M577 V2 ir šešis evakuaciniai tankai BPZ2. Sutarties vertė siekia 16 mln. eurų, tačiau paties pajėgumo įgijimui gali tekti išleisti kur kas daugiau pinigų, nes reikės modernizuoti tiek pačias haubicas, tiek įgyvendinti kitus projektus. Krašto apsaugos ministerija yra skelbusi, kad papildomai tam gali prireikti dar 40 mln. eurų. Lietuvą kol kas pasiekė keturios haubicos, visa technika į šalį atvyks iki 2019 metų.

Oro gynybos sistemos GROM. Sutartis dėl šių sistemų įsigijimo su Lenkijos įmone „Mesko“ buvo pasirašyta 2014 metų rugsėjį. Perkamos ginkluotės kiekis neatskleidžiamas, o sutarties vertė siekia maždaug 34 mln. eurų. GROM gali sunaikinti taikinį atstumu nuo 400 metrų iki 5,5 kilometro bei aukštyje nuo dešimt metrų iki 3,5 kilometro. Visos įsigytos sistemos turėtų būti pristatytos iki 2021 metų.

BNS
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kremliaus ruporai vilniečius baugina: jūs net nežinote, kas jus vežioja sostinės gatvėmis (1)

Ar žinojote, kad Vilniuje važiuodami autobusu 3G iš oro uosto į Fabijoniškes ir įsigiję...

Karbauskis ruošia sprendimą, kuris perbraižys Lietuvos verslo ribas (91)

Valdančioji „valstiečių“ frakcija netrukus ketina Seime teikti Konkurencijos įstatymo...

Kas vyksta Luhanske: pateikė dvi versijas miesto centrą apsupę ginkluoti asmenys (30)

Šiuo metu vadinamojoje „Luhansko liaudies respublikoje“ (LLR) tvyro įtampa - antradienį į...

Indrė Makaraitytė. Kodėl Matijošaitis gali ramiai varyti poršu? (241)

Yra žmogus Lietuvoje, kuriam leidžiama būti turtingam. Netgi labai turtingam.

Pataria, kaip gauti vaistų receptą ilgesniam laikui (3)

Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai primena, kad tam tikromis lėtinėmis ligomis sergantiems...

Kepenio pareiškimai atvėrė skaudžią žaizdą: partizanai išžudė stribus ar paprastus sodiečius? (1001)

Seimo narys Dainius Kepenis , prabilęs, kad jo bičiulio Jurgio Lebriko šeimą išžudė partizanai...

Tyrimas patvirtino: atotrūkis nuo Estijos jau nebejuokingas (587)

Pagal ekonomikos augimą Lietuvą jau lenkia ne tik Estija , bet ir Latvija . Be to, nors visų...

Bevertei medžiagai žada aukso amžių: kai kas jau dabar džiaugiasi pigesne šiluma (8)

Brangstant ir mąžtant tradicinėms energijos gamybos žaliavoms, atsinaujinanti energetika tampa...

Kai baimė trukdo verslui ir gyvenimui: kaip ją suvaldyti?

Suomiui Henkka Hypponen, knygos „Kodėl mes bijome“ (angl. Why we fear) autoriui, nuobodulys...

Laukiantiems sovietinių indėlių kompensavimo Rusijoje – žinia (8)

Rusijos parlamento žemutiniai rūmai ( Valstybės Dūma ) priėmė įstatymą, kuriuo vieneriems...