Tikina, kad pajėgumų pakanka
„Delfi TV“ laidoje „Dienos interviu“ krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad dabartinėje situacijoje Vyriausybei pakanka pajėgumų tvarkytis su esama situacija.
„Turiu pasakyti, kad Vyriausybė nesvarsto to. Mes tiesiog kaip visada aptarinėjame pačius įvairiausius scenarijus, kurie gali būti, jeigu susiklosto kokia kitokia padėtis. Dabartinėje situacijoje Vyriausybei pakanka pajėgumų tvarkytis su esama situacija.
Tiesiog būtų gerai, kad tų pajėgumų panaudojimui nebūtų trukdoma iš šalies. Jeigu Vyriausybė, VRM turi konkretų planą, kaip iškrauti sienos apsaugos tarnybos užkardose esančias užkardas nuo pabėgėlių, tai kelia labai daug papildomų rizikų ir trukdo pasieniečiams atlikti jų darbą.
Nepaisant kariuomenės didelės talkos, pasieniečiai užkardose tkrai turi ką veikti. Norint iškrauti užkardas nuo pabėgėlių juos reikia sutelkti į vieną teritoriją, šiuo atveju Rūdninkų teritoriją. Būtų gerai, kad visa tai vyktų be trukdymų, bet tie trukdymai vyksta ir svarstomi patys įvairiausi scenarijai, bet dabar turime pakankamai pajėgumų tvarkytis su situacija, taigi prielaidų nepaprastosios padėties įvedimui dabartinėje situacijoje aš nematau“, – sako ministras.
Ką reikštų nepaprastoji padėtis?
Laidoje ministras taip pat paaiškino, ką reikštų, jeigu Lietuvoje būtų paskelbta nepaprastoji padėtis.
„Prezidento arba Seimo nutarimu yra skelbiama nepaprastoji padėtis ir tokiu atveju, pavyzdžiui, nepaprastosios padėties metu kariuomenė ir toliau talkintų sienos apsaugai, tačiau įgytų savarankišką statusą, jeigu reiktų telkti privalomus nurodymus toje teritorijoje civiliams gyventojams.
Nepaprastosios padėties atveju savarankiškai, be pareigūnų tie sprendimai būtų priimami, tai toks pagrindinis pokytis, bet pokytis būtų labiau jaučiamas vietos gyventojams, nes atsiranda apribojimų kur kas daugiau jiems. Gali būti įvesta ir komendanto valanda, ir judėjimo apribojimas, susirinkimų ribojimas“, – sako ministras.
Docentas: hibridinė ataka tęsis
VDU docentas Bernaras Ivanovas taip pat įvertino naujausius įvykius.
„Aš tikrai pritarčiau ponui ministrui, kad tai yra kol kas nereikalinga priemonė, kaip buvo pastebėta, ji labiau būtų nukreipta prieš vietos gyventojus. Manau, kad tas pareiškimas, kurį mes girdėjome iš ministrės Bilotaitės buvo gal labiau emocionalus pasisakymas, susijęs su protestais, nes ten kažkur kažkokie priešai puola. Galbūt ta prasme taip buvo sureaguota. Lietuvoje matome, kad nevyksta pas mus daug protestų, nėra tos protestų kultūros. Tokie dalykai kelia labai daug emocijų, galbūt ir perteklinių, o bendrai aišku, kad reikia mokytis, reikia imti pavyzdį iš kitų šalių, pavyzdžiui, Italijos, kaip ten politikai reagavo į pabėgėlių krizę.
Reikia daugiau komunikuoti, aiškinti vietos gyventojams. Reikalingas kompleksas priemonių ir tik taip, manau, galima tą situaciją normalizuoti. Vienos panacėjos nėra – nei nepaprastoji padėtis, nei kažkoks kitas vienas sprendimas čia nepadės, todėl reikia susėsti visiems ir su visuomene, politinėms jėgoms su prezidentu ir spręsti šį klausimą. Reikia daryti tai, ko nenori Lukašenka – dirbti išvien ir pasipriešinti hibridinei atakai, kuri, manau, plėsis. Ypatingo optimizmo šioje vietoje, deja, neturiu“, – tikina docentas.
Sureagavo į įvykius Rūdninkuose
Ministras A. Anušauskas laidoje taip pat sureagavo į pirmadienio įvykius Rūdnikuose.
„Turiu pasakyti, kad tai, kas buvo, kas buvo nufilmuota, ką pavyko gauti ir kitais būdais, matosi, kad buvo sąmoningai trukdoma valstybės institucijai, kuri įgaliota šią situaciją spręsti, vykdyti savo pareigas jiems duotose teritorijose – ir blokuojant, įsiveržiant į tą teritoriją. Tiesą sakant, pareigūnų reakcija buvo adekvati esamai situacijai. Reikia ryžtingai vykdyti savo pareigas ir užkirsti kelią tokioms provokacijoms, kurios talkina hibridinės atakos organizatoriams“, – laidoje sako krašto apsaugos ministras.
Paklausus, kaip tokiais atvejais atskirti, kur yra vietos gyventojai, o kur provokatoriai, ministras tikino, jog pareigūnų atsakas į žmonių provokacijas turi būti adekvatus.
„Policija visada turi tokią frazę: „Šie žmonės mums žinomi.“ Tai reiškia, kad tie žmonės dažniausiai būna matyti ne vienoje vietoje, šioje vietoje niekas neuždraudžia piketuoti, tačiau pareigūnų nurodyti reikalavimai turi būti vykdomi: už bet kokį užpuolimą sukarintoje teritorijoje yra numatyta ir baudžiamoji atsakomybė ir tą žmonės turi suprasti. Jeigu žmonės mėgins provokuoti pareigūnus, atsakas turi būti adekvatus ir šiuo atveju tiek kalbant apie pabėgėlius, jeigu jie ketina ten trukdyti vykdyti pareigas, kurie prižiūri teritorijas, atsakas turi būti adekvatus“, – laidoje sako krašto apsaugos ministras.
B. Ivanovo teigimu, provokatoriai bando valstybės ribas.
„Provakatoriai bando valstybės ribas. Jie tikrina, kas yra galima, ko negalima, kokia yra valstybės reakcija. Kiek valstybė gali atlaikyti. Čia yra pagrindinės grėsmės, nes jeigu tu kažkur kažką praleidi nedideliuose epizoduose, paskui gali būti daugiau. Reikia nuo pat pradžių veikti ryžtingai, kad būtų išlaikyta kontrolė, todėl pajėgos turi būti stiprios, pareigūnai turi elgtis adekvačiai, pagal įstatymus, o tie, kurie protestuoja, turi suprasti, kokios yra jų galimybės ir teisės“, – sako docentas.
A. Anušausko teigimu, provokatoriai nori sukelti krizę.
„Jie būtent nori sukelti krizę saugant sieną pas mus, antra, sukelti kokią vidaus reikalų krizę. Taip pat akivaizdu iš kai kurių politikų gal ne Seime, bet kitur pasisakymų, kad norima keisti tokiu pretekstu valdžią ir gal pakeisti Lietuvos geopolitinę orientaciją, todėl veksmai turėtų būti ryžtingi“, – sako ministras.
