aA
Beveik pusė Lietuvos gyventojų mano, kad gyvenimas Lietuvoje per dvejus metus nuo 2016 metų Seimo rinkimų pablogėjo arba labiau pablogėjo nei pagerėjo. Tai parodė Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos užsakyta „Vilmorus“ apklausa, vykdyta rugsėjo pradžioje.
© DELFI / Domantas Pipas

Kiek daugiau nei trečdalis apklaustų gyventojų (34,4 proc.) mano, kad gyvenimas Lietuvoje nei pagerėjo, nei pablogėjo ir tik 19,6 proc. apklaustųjų mato gyvenimo pagerėjimą. DELFI kalbintų ekspertų tokie duomenys labai nenustebino, tačiau jie įžvelgė ne tik įdomių, bet ir gana pavojingų tendencijų.

„Swedbank“ banko ekonomistas Vytenis Šimkus sakė, kad lietuviai yra apskritai linkę situaciją vertinti pesimistiškiau nei yra iš tikrųjų. Anot jo, objektyvūs duomenys rodo, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja.

„Tikrai yra stebimas objektyvus situacijos gerėjimas. Tarkime, per dvejus metus realus Bendrasis vidaus produktas (BVP), atsižvelgus į kainų pokyčius, augo 8 proc., vidutinis atlyginimas augo 20 proc., pensijos augo panašiai. Tuo metu bendros kainos augo 6,5 proc., maisto kainos 4 proc. augo per tą patį laikotarpį. Tikrai atrodo, kad reali žmonių perkamoji galia turėjo didėti. Aišku, vidurkiai neparodo pilnos situacijos, labai akivaizdžiai tai matosi ir apklausoje, kad yra skirtumai tarp Vilniaus, tarp didžiųjų miestų, tarp amžiaus, tarp skirtingą išsilavinimą turinčių žmonių“, – sakė ekonomistas.

Anot jo, panašu, kad lietuviai gerėjimą vertina labai konservatyviai, tačiau visgi yra faktorių, kurie galėtų iškreipti oficialią statistiką.

Vytenis Šimkus
Vytenis Šimkus
© Asmeninio albumo nuotr.

„Kaip, pavyzdžiui, pajamų skaidrėjimas. Žmogus, kuris anksčiau gaudavo neoficialiai pajamas, dabar gaudamas oficialias asmeninio pagerėjimo nejaučia, nors statistikoje jo pajamos galėjo keistis labai žymiai“, – sako V. Šimkus.

Jaunimas vertina bendrą atmosferą

Tuo metu „Luminor“ banko vyriausiąjį ekonomistą Žygimantą Mauricą nustebino vienas dalykas – tai, kad jaunimas situaciją Lietuvoje vertina panašiai kaip ir pensinio amžiaus žmonės. Jis įvardija kelias galimas to priežastis.

„Galbūt taip yra dalinai dėl emigracijos, dėl nepakankamos švietimo sistemos kokybės, neapibrėžtumo, galbūt ir dėl bendro tono žiniasklaidos, kuri kuria tam tikrą nuotaiką (…) Manyčiau, ne tik objektyvios priežastys, bet labiau toks psichologinis klimatas susijęs su tuo. Dabartiniai valdantieji nebuvo pirmas pasirinkimas jaunimo, jauni žmonės dabar yra kaip ir opozicijoje. Manau, jie stebi tą informaciją ir susidaro bendrą vaizdą apie šalį“, – sakė Ž. Mauricas.

Tuo metu „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys DELFI sakė, kad jaunimas dažniau yra linkęs situaciją vertinti optimistiškai, mat savo gyvenimo taip smarkiai nesieja su valdžia ir jos sprendimais.

„Jaunimas paprastai yra pakankamai optimistiškas ir tolerantiškas, pakankamai gerai viską vertina, kad iš esmės viskas yra jų rankose, o ne priklauso nuo valdžios. Čia jeigu jų klaustų apie jų asmeninę situaciją, padėtį. Jeigu klausimas apie Lietuvą – tai čia visai kita istorija. Jaunimas gal galvoja kaip karjerą padaryti ir susikurti šeimą ir panašiai, vertina kitus dalykus“, – sakė V. Gaidys.

Jis atkreipė dėmesį, kad pesimistiškiausia amžiaus grupė yra priešpensinio amžiaus žmonės. Tai susiję su jų jaučiamu nesaugumu.

„Jiems yra nerimas tiek dėl dabarties – o jeigu atleis iš darbo, šansai kitur įsidarbinti yra maži dėl amžiaus, ir dėl ateities – kokią pensiją gaus, ar galės iš jos išgyvent ir panašiai. Paskui, kai žmogus išeina į pensiją, tai nuotaikos pagerėja dažniausiai, jis gauna stabilias pajamas, pensijos niekas iš jo neatims, prie tos padėties materialinės adaptuojamasi, tai nuotaikos jau nebėra blogos“, – sakė sociologas.

Anot ekonomisto V. Šimkaus, 50-59 metų žmonės situaciją Lietuvoje vertina prasčiausiai dar ir dėl to, kad jie yra atsidūrę savotiškuose spąstuose.

„Jie yra dar ne pensininkai, jų pajamos yra dar negarantuotos, bet jie jau nebeturi konkurencingų įgūdžių, kuriuos galėtų parduoti darbo rinkoje. Todėl yra labai svarbi efektyvaus perkvalifikavimo programų politika, nes tie žmonės yra savotiškuose spąstuose, jiems galbūt jų amžiuje yra jau sudėtinga kažko naujo išmokti, savarankiškai persikvalifikuoti, o įgūdžių, kuriuos galėtų brangiai parduoti darbo rinkoje, jie kaip ir neturi dėl pasikeitusios ekonomikos struktūros ar kitų priežasčių“, – įvertino V. Šimkus.

Tarnautojai nusivylę

Ekonomistas Ž. Mauricas atkreipia dėmesį į vyrų ir moterų vertinimą. Paprastai, anot jo, moterys situaciją linkusios vertinti geriau, tačiau ši apklausa rodo ką kitą. Tokie duomenys gali byloti ir apie kitą tendenciją – Lietuvos situaciją gana prastai vertina tarnautojai.

„Vyrų vertinimai paprastai būna geresni, nes vyrai didžiąja dalimi dirba privačiame sektoriuje, moterys dirba viešajame sektoriuje. Dar plius vyrai dirba statybose, transporte, atsigavimas dabar tų sektorių vyksta, tuo metu moterys nedirba tuose sektoriuose, arba labai nedidelė dalis dirba.

Tai yra kaip lakmuso popierėlis, susijęs su prastu tarnautojų vertinimu. Viešojo sektoriaus darbuotojai situaciją vertina ganėtinai skeptiškai pastaruosius trejus metus, daugiausiai manyčiau dėl darbo užmokesčio, kurio augimas atsiliko nuo privataus sektoriaus ir, be abejo, dėl atsiradusio neapibrėžtumo, susijusio su pradėtomis reformomis, kurių nemaža dalis yra įstrigusios“, – situaciją įvertino ekonomistas.

Apklausos duomenimis, net 49,2 proc. apklaustų tarnautojų situaciją vertina kaip pablogėjusią arba labiau pablogėjusią nei pagerėjusią. „Swedbank“ banko ekonomistas Vytenis Šimkus taip pat mano, kad tarnautojų nepasitenkinimas yra iššauktas nekylančių atlyginimų.

„Pakankamai ilgą laiką valstybės tarnybos atlyginimai atsiliko nuo rinkos atlyginimų augimo. Šiemet pirmą ir vienintelį ketvirtį buvo situacija, kada vidutinis privataus sektoriaus atlyginimas buvo didesnis, negu valstybinio sektoriaus. Tai jie galbūt jaučiasi šiek tiek užmiršti šitoje vietoje“, – mano V. Šimkus.

Pajamų skirtumai – gigantiški

Sociologas V. Gaidys teigia, kad žiūrint į pajamas, kurias gauna vilniečiai ir kitų miestų gyventojai, skirtumai yra „gigantiški“.

„Skirtumas tarp pajamų yra gigantiškas tiesiog, kaip tik dabar nagrinėju iš savo statistikos, iš anketų, kaip skiriasi pajamos šeimos vienam nariui. Didžiuliai yra tie skirtumai, jie dar ir koreliuoja su gyvenimo matymu – ar į gerą krypsta, o gal valdžią reikia keisti, ir koreliuoja su partinėmis preferencijomis taip pat. Kuo didesnės pajamos, tuo labiau auga palaikymas Tėvynės Sąjungai, kuo mažyn pajamos – „valstiečiams“, – sakė V. Gaidys.

Vladas Gaidys
Vladas Gaidys
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad pajamos kaip kriterijus Europoje ir JAV tampa vis mažiau reikšmingas, atsiranda kiti veiksniai.

Anot Ž. Maurico, yra fenomenalu, kad Lietuvoje amžiaus kategorija, kurios pajamos auga sparčiausiai, yra nuo 30 iki 39 metų. Europoje ir pasaulyje tendencijos yra visiškai kitokios.

„Vis dar ši kategorija yra daugiausiai uždirbanti. Tai yra fenomenalus dalykas ES kontekste, pasaulio kontekste, nes dažniausiai daugiausiai uždirba arba 50-mečiai, arba 60-mečiai kitose šalyse. Pas mus trisdešimtmečiai daro karjeras, jiems keliami darbo užmokesčiai, jie jaučia pulsą, be to, didelė dalis tų žmonių yra suvažiavusi į Vilnių, į kitus didmiesčius, čia žmonės mato kitokią ekonomiką“, – sakė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.

Įžvelgia pavojingą tendenciją

Ž. Mauricas atkreipė dėmesį ir į kitą tendenciją, kurią jau rodo statistika, ir kuri galėtų tapti pavojinga mūsų šalies ekonomikai.

„Vilnius versus likusi Lietuva. Pažiūrėkite, koks skirtumas didžiulis. Jau kas ir matosi, kad kaimo vietovės ekonomiškai situaciją vertina jau pozityviau nei mažų miestų gyventojai. Nes kaimas turi savo nišą, žemės ūkis daugiausiai, kur jiems pakankamai neblogai sekasi, dabar jau jiems valdžia artima, bent jau pavadinimu.

Tačiau tie maži miesteliai neranda dažnu atveju savo nišos. Ir kalbant apie rinkimus, manau, kad Lietuvoje, kol mes turėsime tokią situaciją, tol ta priešprieša tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos bus labai didelė. Ir Vilnius, kadangi jis yra santykinai mažas, jis yra pasmerktas pralaimėti likusiai Lietuvos daliai“, – sakė ekonomistas.

Pasak jo, tokia padėtis ir didėjanti praraja lemia ne tik tai, jog politiškai vilniečiams yra atstovaujama proporcingai per mažai, tačiau tokia situacija gali netgi stabdyti Lietuvos ekonominę raidą. Ekonomistas mano, kad Lietuvoje būtina turėti daugiau augimo centrų – jais galėtų tapti Kaunas, Klaipėda, idealiu atveju netgi Šiauliai.

„Tai būtų tam tikra atsvara, nes dirva populizmui Lietuvoje yra kur kas derlingesnė, negu Latvijoje ir Estijoje, ir tai dalinai rodo apklausos. Kalbant apie vienmandates rinkimų apygardas, manau, tikrai atėjo metas jas perbraižyti. Nes tikrai nebėra adekvačiai atstovaujami interesai didžiųjų miestų gyventojų, ne tik Vilniaus, bet ir Kauno, ir Klaipėdos.

Gyventojų skaičius sumažėjo kone trečdaliu kai kuriuose regionuose, kai kur net daugiau, Vilniuje tuo metu išaugo, o ribos liko tokios pat. Ilgojoje perspektyvoje nėra gerai demokratijai, nes atstovaujama interesams ne daugumos gyventojų, ir ypač ne tų, kurie moka mokesčius. Yra didžiulė disproporcija ir tai daro įtaką politiniams sprendimams ir darys įtaką kuo toliau, tuo daugiau“, – sakė Ž. Mauricas.

Jis mano, kad toks susiskaldymas vis smarkiau kiš koją Lietuvai ir pavers tai jos konkurenciniu trūkumu prieš kitas Baltijos šalis.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© DELFI / Andrius Ufartas

Vertinimas priklauso nuo simpatijų partijai

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis, komentuodamas apklausos rezultatus, kaip kokios partijos rėmėjai vertina situaciją Lietuvoje, sakė, jog vertinimas yra dvikryptis.

„Iš principo tai yra vadinamasis ekonominis balsavimas. Jis sako, kad žmonės šalyje reaguoja į tai, kokia yra ekonominė situacija ir pagal tai renkasi, už ką balsuoti. Kadangi žmonėms skirtingai gali atrodyti – jeigu žmonėms atrodo, kad ekonomika gerėja, jie renkasi tas partijas, kurios yra valdžioje, nes susieja, kad jos daro teigiamą įtaką ekonomikai. Tie žmonės, kuriems atrodo, kad yra blogiau, jie renkasi opozicines partijas, šiuo požiūriu atrodytų viskas logiška“, – sakė M. Jastramskis.

Pasak jo, yra tyrimų, rodančių, kad ne viskas taip paprasta, ir kad egzistuoja politinio, partinio šališkumo filtras, kuris reiškia, kad jeigu, tarkime, žmogus yra konservatorių rėmėjas, tai jis, matydamas valstiečius valdžioje, tą ekonominę padėtį vertins prasčiau.

„Iš kitos pusės, jeigu tu esi valstiečių rėmėjas, tarkime, tau galbūt patinka Karbauskis ar Skvernelis kaip lyderis, tu linksi jų darbus ir tą ekonomiką vertinti geriau (…) 2012 metais tyrime apie ekonominį balsavimą buvo labai įdomus dalykas, kad konservatorių rėmėjams prieš rinkimus atrodė, kad ta situacija ekonominė gerėja, tačiau visiems kitiems atrodė, kad blogėja. Kas rodo, kad čia yra labai stiprus partinis šališkumas“, – teigė politologas.

Mažvydas Jastramskis
Mažvydas Jastramskis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Anot jo, situacija yra labai paprasta – jeigu žmogaus mylima partija yra valdžioje, jis yra linkęs viską vertinti geriau – ir ekonomiką, ir kitus darbus. Jeigu žmogaus mėgstama partija yra opozicijoje, ir ypač jeigu ji stipriai konfliktuoja su valdžia, tai tas žmogus bendrą situaciją vertins blogiau.

„Vilmorus“ apklausa buvo atlikta rugsėjo 7-16 dienomis, interviu būdu respondentų namuose. Buvo apklausta 1000 respondentų iš 23 miestų ir 33 kaimų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ekonomistai mala į miltus naują pensijų reformą: tokios sistemos nerastume niekur į Vakarus nuo Berlyno sienos (100)

Nuo kitų metų startuoja pensijų kaupimo pertvarka. Kam ji naudinga? „Delfi Dėmesio centre“...

Paaiškino, kodėl kauniečių šeima tarnyboms sukėlė įtarimų: rimtų klaidų padarė abi pusės (844)

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė atskleidė daugiau aplinkybių apie...

Širinskienės klausimas konservatorei: kurioje vietoje čia yra visuomenės teisė žinoti? (134)

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) partijos atstovei Radvilei...

Lietuvių pamėgtas Marokas: švaros trūkumą atperka nedidelė kelionės kaina (7)

Lietuvoje rudeniui įgavus pagreitį, su vasara tenka atsisveikinti, nors to tikrai nesinori....

Kaip atrodo pigiausiai parduodami būstai Lietuvos didmiesčiuose (33)

Didmiesčiuose šiuo metu tikrai nestinga būstų pasiūlos, tačiau jiems įsigyti kartais...

Suserga kas antra moteris, bet ne visos žino, kaip: Unikauskas pataria, kaip išvengti intymios ligos 4 pagrindiniai simptomai (13)

Drėgnos servetėlės, kvapnūs muilai ar dušo želė bei sintetinis apatinis trikotažas gali...

7 geriausios paslaugos nuotraukoms saugoti

Programos padės jums sutvarkyti nuotraukų kolekcijas neprarandant nei vieno jūsų turimo vaizdo.

Elle ir Žilvinas Grigaičiai pirmą kartą pasirodė kartu po santykių krizės: pora švenčia gyvenimą (32)

Antradienio vakarą Vilniaus širdyje žinomi žmonės rinkosi į atsinaujinusio žurnalo...

Kaip Agnės Jagelavičiūtės padiktuotą aprangos kodą interpretavo vakaro svečiai (3)

Kaip apsirengtumėte į vakarėlį, kurio aprangos kodas – fashion animal ? Savo interpretacijas...