Pavilionis į Prezidentūrą siųstų raštų su URK nariais nederino: norėjau pasiaiškinti uždaroje aplinkoje

„Aš šiek tiek nustebęs dėl to, kad jie išplatino tą atsakymą viešai, nes aš norėjau pasiaiškinti uždaroje aplinkoje – Užsienio reikalų komitete, turėdamas komiteto narių palaiminimą, apie tam tikrus dalykus, kurie sukėlė nereikalingų trinčių ganėtinai jautriais klausimais, pavyzdžiui, dėl to Merkel skambučio“, – komentavo komiteto vadovas.

Ragina keisti paprotį rašyti raštus viso komiteto vardu: Pavilionis pateikė paaiškinimą

Portalo žiniomis, Ž. Pavilionis į prezidentūrą su klausimais dėl A. Skaisgirytės kreipėsi nuo URK ir raštus pasirašė kaip komiteto pirmininkas.

Kaip Delfi patvirtino komiteto atstovai, jie posėdžio metu šnekėjosi apie būtinybę pasikalbėti įvairias jautriais klausimais su prezidentūra, tačiau apie konkrečius Ž. Pavilionio kaip URK pirmininko pasirašytus raštus nariai nebuvo informuoti ir jų turinys su jais derintas nebuvo.

„Aš tikrai nepamenu, kad manęs kas nors būtų klausęs, tai galiu pasakyti, kad nebuvo derinta. Man keletą kartu pasirodė keista situacija, kad yra paprotys, jog komiteto pirmininkas pasirašo raštus komiteto vardu. Buvo tikrai atvejų, kai aš nesijaučiau patogiai dėl to, kas tuose raštuose rašoma“, – portalui sakė URK narys, „valstietis“ Giedrius Surplys.

Jo teigimu, tokį paprotį reikėtų keisti.

„Komiteto posėdžio metu mes kalbėjome ir sutarėme visi kartu, kad kalbėtis visada reikia, bet kaip ne kartą esu sakęs – įprastai prezidento atstovai dalyvauja posėdžiuose. Taip, kad tikrai nėra sudėtinga su jais kalbėtis, jei tik norima kalbėtis“, – komentavo G. Surplys.

Politikas akcentavo, kad jam netrūksta prezidentūros atstovų dalyvavimo URK posėdžiuose, nes dažniausiai jie juose dalyvauja.

„Dažniausiai vienas ar kitas dalyvauja“, – patvirtino opozicijos atstovas.

Vis dėlto Ž. Pavilionis paaiškino raštą siuntęs nuo savęs kaip URK pirmininko ruošdamasis posėdžiui, kuriame turėjo dalyvauti A. Skaisgirytė.

Asta Skaisgirytė

© DELFI / Kiril Čachovskij

„Tai buvo mano asmeninis raštas, kuriuo aš norėjau pasitikrinti informaciją prieš paruošdamas posėdį su ponia Skaisgiryte. Yra kai kurie dalykai, kurių aš nenorėčiau komentuoti per daug, susiję su su tam tikrais konfidencialesniais dalykais, į kuriuos gavus atsakymus, jų nebūtina kelti į posėdį, nes galbūt tai nepasitvirtinę dalykai ar netikra informacija. Tam ir yra užduodami klausimai uždaresniu formatu, kad gavus atsakymus, jų tiesiog neliktų“, – Delfi paaiškino URK pirmininkas.

„Aš, susirinkęs tam tikrą informaciją, kad nebuvo vienų ar kitų skambučių, nors teigiama, kad jie buvo, o gaunu prieštaringą informaciją, pateikiau daug mažiau klausimų, nei teigiama viešai. Tikrai ne 50. Pateikiau tuos klausimus poniai Skaisgirytei, tikėdamas, kad ji, kaip profesionalė, (…) labai profesionaliai atsakys į tuos klausimus“, – taip pat komentavo Ž. Pavilionis.

Jo teigimu, gavęs atsakymus į klausimus, galbūt dalis jų komitete net ir būtų nesvarstyta.

„Tai buvo klausimai, ne pozicija“, – teigė Ž. Pavilionis.

Parlamentaras pakomentavo ir prezidentūros argumentą, kad, prašydamas atsakymų į užduotus klausimus, Ž. Pavilionis nenurodė teisinio pagrindo.

„Aš nežinau, kodėl Seimo nario klausimai sukelia tokią poziciją, nes manau, kad šioje demokratinėje valstybėje Seimo nariai turi teisę klausti apie tai, kas yra jų kompetencijos ribose“, – akcentavo URK pirmininkas.

Pavilionis kviečia Skaisgirytę pokalbiui su komitetu: dialogas nutrūkęs

Paklaustas, kokia būtų išeitis iš tokios konfliktinės situacijos, Ž. Pavilionis atsakė, kad „uždaroje erdvėje atvirai, gražiai pasikalbėti.“

„Jei kažkur klydom, prisipažinti, padaryti išvadas, kurios leistų mums ateityje tokių dalykų išvengti. (…) Norėtųsi pasišnekėti, yra įvairių klausimų, kurie galbūt ir neatitinka realybės, bet tam ir užduodami, kad gautume tą atsakymą, paneigimą ir veiktume darniai. Kartais atrodo, kad ponia Asta atsakinėja ir už prezidentą, ir už Lietuvą, bet nelabai turėdama tokių Konstitucinių įgaliojimų vertina dalykus“, – paaiškino parlamentaras.

Politikas paaiškino, kad URK posėdžiuose A. Skaisgirytė nedalyvauja jau senokai, nors visada į juos yra kviečiama.

„Tas dialogas, deja, yra nutrūkęs tikrai ne mūsų iniciatyva. Kažkada buvo pasakyta, kad net nebandykite kelti to susitarimo EVT klausimu, nes jeigu kelsite, tai bus pasekmės. Matyt, tas pasekmes jaučiame iki šiol, bet aš manau, kad turėtume šnekėtis dėl visų dalykų, net ir dėl tų, kur nuomonės nesutaria“, – pabrėžė Ž. Pavilionis.

Vis dėlto jis patvirtino, kad kai kuriuose URK posėdžiuose prezidentūrai atstovauja ir šalies vadovo patarėjas Sigitas Mitkus.

„Daug kur dirbame kartu ir tai labai normalu, kai visos institucijos viena ranka dirba, siekiant tų pačių užsienio politikos tikslų“, – pažymėjo Ž. Pavilionis.

Žygimantas Pavilionis

© Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova, Džoja Gunda Barysaitė)

Paklaustas, kaip vertina prezidentūros abejones, ar jo veikla nepažeidžia Seimo nario priesaikos, Ž. Pavilionis teigė, kad A. Skaisgirytė daro įtaką Lietuvos valstybės politikai klausimais, kurie yra nuolat svarstomi URK.

„Aš labai norėčiau, kad komiteto išreikštas noras efektyviau ir vieningiau dirbti, nebūtų suprantamas kaip priesaikos laužymas. Man atrodo atvirkščiai – kai neatsakoma į klausimus, kodėl tos vienybės nėra, kodėl nebandoma jos surasti ir vietoje profesionalaus atsakymo, viešai pateikiami atsakymai. Viešumas šiuo klausimu tikrai nėra naudingas santarvei“, – sakė Seimo narys.

Jis taip pat teigė, kad reikia susitarti, kaip prezidentūra ir URK vienas kitą informuoja svarbiais klausimais.

„Tuomet, kai susideriname, užsienio politikoje pasiekiame geriausius rezultatus“, – pažymėjo Ž. Pavilionis.

„Reikia pasikalbėti su visais URK nariais, o ne bandant vienas kitam užkimšti burną ar net neleisti iškelti klausimus, teisint vienas kitą viešai. Kam to reikia? Gerbiama Asta, ateikite į komitetą, pateikite atsakymus kad ir į jautriausius klausimus ir dirbsime kartu. (…) Reikia nuolatinio koordinuoto veikimo ir įveiksime visus priešus bei pasieksime visus rezultatus“, – pridūrė Ž. Pavilionis.

Prezidentūra kreipėsi į etikos sargus

Prezidentūra antradienį kreipėsi į URK pirmininką konservatorių Ž. Pavilionį bei Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Šį raštą pavyko gauti naujienų agentūrai ELTA.

Prezidento kanceliarijos parengtame dokumente pažymima, kad prezidentūrą lapkričio 26 ir 29 dienomis pasiekė A. Skaisgirytei adresuoti ir Ž. Pavilionio pasirašyti raštai.

„Raštuose prašoma, kad vyriausioji patarėja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Žygimantui Pavilioniui teiktų paaiškinimus dėl vyriausiosios patarėjos funkcijų, pateiktų teisės aktus, nustatančius šios pareigybės funkcijas, aiškintųsi dėl bendradarbiavimo su Užsienio reikalų ministerija ir Vyriausybe praktikos; teiktų paaiškinimus dėl vyriausiosios patarėjos darbo ir konkrečių vykdomų funkcijų jai kartu su prezidentu, vykstant į Europos Vadovų tarybą; teiktų pasiaiškinimą dėl Taivano atstovybės, reikalaujama, kad vyriausioji patarėja aiškintųsi dėl viešų komentarų, teiktų A. Lukašenkos atžvilgiu; pateiktų Ž. Pavilioniui jo nurodytų žinučių, siųstų Užsienio reikalų ministerijai, kopijas; pasiaiškintų apie konkrečių darbinių klausimų derinimą su prezidentu ir atskleistų bendravimo su prezidentu turinį; paaiškintų savo nuomonę, kaip vyriausioji patarėja supranta konkrečias Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas; pateiktų vertinimą nacionalinio saugumo požiūriu dėl asmenų ir komercinių įmonių“, – konstatuojama Seimo nariui bei Etikos ir procedūrų komitetui adresuotame dokumente.

„Be kita ko, raštuose formuluojami klausimai, kuriuose nepagrįstai teigiama, kad vyriausioji patarėja susitinka su raštuose nurodytais asmenimis ir perduoda jiems dokumentus. Taip pat reikalaujama patvirtinti nepagrįstas aplinkybes ir teiginius dėl asmenų skyrimo į diplomatines atstovybes“, – priduria kanceliarija.

Kaip tvirtinama rašte, „nenurodant teisinio pagrindo bei motyvų, įsakmiai nustatomas terminas, per kurį vyriausioji patarėja turi atsakyti į daugiau kaip 50 iškeltų klausimų ar įvykdyti pateiktas užduotis, priešingu atveju, grasinama kelti klausimą svarstyti Užsienio reikalų komitete bei inicijuoti specialios Seimo tyrimo komisijos sudarymą“.

Asta Skaisgirytė ir Žygimantas Pavilionis.

© DELFI

Be to, akcentuoja prezidentūra, Ž. Pavilionio socialinių tinklų paskyrose nuolat skleidžiama „išgalvota, neatitinkanti objektyvių faktų neigiamo turinio informacija apie vyriausiąją patarėją“.

Prezidentūros tvirtinimu, toks Ž. Pavilionio elgesys niekaip nederi su Konstitucijoje įtvirtintomis Seimo nario pareigomis „kaip antai, kad Seimo narys turi laikytis duotos Seimo nario priesaikos, įpareigojančios jį, be kita ko, būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įsakymus, sąžiningai tarnauti Tėvynei“.

Dokumente primenama, kad prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką, o tuo atveju, kai Konstitucijoje yra nustatyti konkrečios valdžios institucijos įgaliojimai, nė viena kita institucija negali jų perimti, perduoti ar atsisakyti.

„Paminėta ir tai, kad Prezidento vyriausioji patarėja yra valstybės vadovo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoja, į pareigas paskirta Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka, valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme numatytoms užduotims ir paskyrusio į pareigas asmens pavedimams vykdyti. Jokie kiti asmenys, be teisėto pagrindo, neturi teisės šiai valstybės tarnautojai duoti privalomų vykdyti nurodymų“, – teigiama kanceliarijos dokumente.

Kelia klausimą, ar Ž. Pavilionio veiksmai atitinka duotą Seimo nario priesaiką

Galiausiai Prezidentūros rašte apgailestaujama dėl konservatoriaus veiksmų A. Skaisgirytės atžvilgiu. Be to, kaip rašo LR kanceliarija, kyla klausimų ar Ž. Pavilionio laikysena deri su jo, kaip priesaiką davusio Seimo nario, atsakomybėmis.

„Apgailestaujame, tačiau Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio oficialūs ir neoficialūs prašymai bei vieši pasisakymai, pasireiškiantys išgalvotos neigiamos informacijos skleidimu ir kišimusi į nepavaldaus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, neturi teisėto pagrindo bei nėra motyvuoti, mūsų vertinimu, neatitinka Seimo statute apibrėžtų Seimo nario ir atstovaujamo komiteto pirmininko įgaliojimų.

Yra pagrindo manyti, kad minėtais veiksmais, pasinaudojant tarnybine padėtimi, siekiama daryti psichologinį spaudimą vyriausiajai patarėjai bei mesti šešėlį jos reputacijai bei lojalumui valstybei. Tokia sisteminga neturinti teisėto pagrindo ir faktinio pagrindimo prieš konkretų atsakingas pareigas einantį valstybės tarnautoją nukreipta veika ne tik nedera su Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatomis, bet ir kelia itin rimtą susirūpinimą dėl jos atitikties konstitucinei Seimo nario priesaikai“ – teigiama rašte.

„Siekiant bendrų tikslų valstybei, raginame nedelsiant grįžti prie konstruktyvaus, abipuse pagarba ir pasitikėjimu pagrįsto bendradarbiavimo“, – apibendrina dokumentą LR prezidento kanceliarija.