„Aš manau, kad atsakymai, bent jau, jeigu juos traktuotume kaip tikrus, atspindi tai, ką labai garsiai kartojo Vakarų valstybės, tiek JAV, tiek NATO, apie tai, kad negali būti nusileidimo Rusijos galimiems ultimatyviems reikalavimams dėl tolesnės NATO atvirų durų politikos, dėl to, kad yra NATO pajėgų, nors ir sąlyginai nedaug, dislokuota Baltijos šalyse.
Buvo paminėta, kad tai yra adekvatus atsakas į dabartinę situaciją, ir Rusija negali diktuoti tokių sprendimų, nes NATO juos priima atsižvelgiant į savo pačios dabartinės saugumo situacijos vertinimą“, – įvertino Rytų Europos studijų centro vadovas, politologas Linas Kolaja.
Bet, kaip atkreipė dėmesį užsienio politikos ekspertas, paliekama terpė tolesniam dialogui.
„Esminis klausimas dabar yra labai paprastas, ar Rusija sutinka pripažinti, kad jos keliamas ultimatumas negali būti priimtinas, ir toliau kalbėtis dėl dalykų, kurių Rusijos lyderiai iki šiol nekartojo kaip prioritetų: dėl atskirų ginkluotės susitarimų, dėl pratybų skaidrumo didinimo ir pan.“, – teigė L. Kojala.
Siekiama atkurti NATO-Rusijos tarybą
Jis nebuvo linkęs traktuoti tokių teiginių, kaip tarkime siekiama „su Rusija aptarti pasitikėjimo stiprinimo priemones per karinius mokymus Europoje“ arba „susilaikyti nuo branduolinio ginklo dislokavimo Europoje“, kaip nuolaidžiavimo.
„Nes nuolatos kartojama, kad reikia dėl to kalbėtis tokiuose formatuose kaip NATO-Rusijos Taryba. Vienas iš tolesnių dėmenų yra, kad apskritai reikia atkurti šiuos formatus, kurie kurį laiką beveik nevyko. Ir, kad visus sprendimus JAV derintų su sąjungininkais, ir, kad tai negali būti atsiejama tik dviejų valstybių, turiu mintyje JAV ir Rusijos, santykyje.
Manau, kad paliekamos atviros durys sudėtingam, komplikuotam, ilgam dialogui su Rusija dėl labai konkrečių temų. Bet pati Rusija turi pademonstruoti, kad yra linkusi šitam procesui, nes jos karių sutelkimas ir kelti ultimatyvūs reikalavimai iki šiol rodė šiek tiek kitokius siekius“, – sakė L. Kojala.
Situacija išlieka sudėtinga
Apskritai, pasak politologo, geopolitinės aplinkybės nepasikeitė.
„Kol kas nėra jokio pagrindo sakyti, kad situacija yra mažiau aštri negu anksčiau, net priešingai, kol kas visos žinios yra, kad Rusijos karių skaičius arba logistiniai sutelktų pajėgų pajėgumai tik didėja. Tas nesikeičia.
Bet tuo pačiu diplomatinis procesas nėra nutrūkęs, ir tai savaime yra ženklas, kad kol kas derybos tęsiasi. Nes buvo manančių, kad galbūt pirminis Rusijos reikalavimas susitikti su JAV ir kituose formatuose gali būti tuo pačiu ir paskutinis dialogo formatas, nes bus nesusitarta, ir tai gali vesti prie karinės eskalacijos. Kol kas tai neįvyko“, – teigė L. Kojala.
Jis pabrėžė, kad diplomatinis procesas, net ir nerodydamas jokių konkrečių apčiuopiamų rezultatų, kol kas tęsiasi.
„Tas scenarijus, jog tiesiog šis procesas gali būti ilgas, komplikuotas, sudėtingas ir vedantis prie kažkokių susitarimų ilgalaikėje perspektyvoje išlieka bent jau kol kas egzistuojantis“, – sakė L. Kojala.
Ukrainos narystės NATO perspektyva, kaip ir buvo jau kuris laikas iki šio Rusijos karinių pajėgų sutelkimo, išlieka miglota.
„Iš principo mes suprantame, kad yra du svarbūs šio proceso dėmenys. Vienas dalykas, ar gali būti koks nors teisinis įsipareigojimas, kad Ukraina nebus NATO nare? Tokio tikrai nebus, ir tai NATO pakartojo, įskaitant ir tuose paviešintuose dokumentuose, ir taip pat žodžiu.
Kitas klausimas, kokį tai turi politinį poveikį, ypač atskirų valstybių lyderiams. Nes galiausiai Ukrainos priėmimas į NATO reikalauja visų 30 valstybių sutarimo. Tai manau, kad politiškai žvelgiant vien į patį Rusijos karių dislokavimą ir nuolatinį kartojimą, kad dėl Ukrainos galėtų kilto NATO ir Rusijos karas, jis turi politinį poveikį šiek tiek apsunkinti šito proceso realizavimą bent jau artimiausio laikotarpio perspektyvoje“, – teigė L. Kojala.
Tačiau jis sutiko su tuo, kad tai nėra kažkas naujo, kas pasikeitė būtent po šių Rusijos žingsnių.
„Ir prieš metus galėjome kalbėti panašiai, dabar galbūt šitas klausimas yra aštresnis, (…) bet tas faktas, kad aštuoni procentai Ukrainos teritorijos yra aneksuota arba okupuota jis buvo matomas jau septintus metus. Nieko labai naujo neįvyko ir tikrai Ukrainos perspektyvos įstoti į NATO artimiausiu metu yra sudėtingos“, – teigė L. Kojala.
Paviešinti laiškai
Kaip jau skelbta, ispanai paviešino JAV ir NATO laiškų Rusijai turinį.
Išvesti savo pajėgas iš Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos – tokie raginimai Rusijai išdėstyti Vašingtono atsakyme dėl Maskvos keliamų saugumo reikalavimų. Dokumentą paviešino ispanų spauda.
Jungtinių Valstijų laiškas prasideda pareiškimu, jog šalis „pasirengusi peržiūrėti susitarimus bei sutartis su Rusija klausimais, kuriuose svarbūs dvišaliai interesai, įskaitant rašytinius ir pasirašytus dokumentus, susijusius su dabartinėmis saugumo problemomis“.
Toliau Amerika aiškina savo poziciją abipusio saugumo klausimais: „Jungtinės Valstijos ir toliau ryžtingai palaiko NATO atvirų durų politiką ir visų valstybių iki vienos teisę rinktis savo saugumo susitarimus „be kitų šalių įsikišimo“.
Vašingtonas pasirengęs aptarti „integralaus saugumo“ koncepciją, kuriai buvo pritarta per Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikimą Astanoje 2010 metais, nes joje numatyta, esą, Ukrainos prisijungimas prie NATO turėtų įtakos Rusijos saugumui. Jungtinės Valstijos šiuo klausimu su Rusijos pozicija nesutinka, tačiau yra pasirengusios aptarti įvairias interpretacijas.
Dėl situacijos Ukrainoje Jungtinės Valstijos pasirengusios aptarti „abipuses skaidrumo sąlygas ir abipusius įsipareigojimus“, pagal kuriuos Rusija ir Amerika susilaikytų nuo „antžeminių puolamųjų raketinių kompleksų ir nuolatinių karinių vienetų Ukrainos teritorijoje dislokavimo“.
Šiuo klausimu Vašingtonas planuotų konsultacijas su Kijevu. Nepaisant to, tai įmanoma tik deeskalavus situaciją prie sienos su Ukraina.
„Jeigu Rusijos pusė ir toliau eskaluos situaciją, forsuodama pozicijas arba toliau demonstruodama agresiją Ukrainos atžvilgiu, tuomet Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai bus priversti stiprinti gynybos poziciją“, – teigiama laiške.
Be to, Jungtinės Valstijos pasirengusios:
• Su Rusija aptarti pasitikėjimo stiprinimo priemones per karinius mokymus Europoje;
• Susilaikyti nuo branduolinio ginklo dislokavimo Rytų Europoje;
• Pradėti dialogą dėl ginkluotės mainais už pajėgų išvedimą iš Krymo ir Padniestrės;
• Tęsti darbus Rusijos-NATO tarybos rėmuose;
• Ir toliau aptarinėti saugumo klausimus ir Rusijos interpretacijas jų tema;
• Leisti inspektoriams iš Rusijos apžiūrėti priešraketinės gynybos sistemos objektus Rumunijoje mainais už galimybę įvertinti Rusijos objektus;
• Į ateities ginklų kontrolės susitarimus įtraukti naujas branduolines sistemas;
• Peržiūrėti papildomas incidentų su Rusija jūroje ir ore prevencijos priemones.
Savo atsake NATO taip pat teigia ir toliau puoselėsianti „atvirų durų“ politiką ir siūlo Rusijai atkurti dvišalius santykius – konkrečiai, sutikti su dvišalėmis konsultacijomis ir susitikimais branduolinių ir kosminių ginklų klausimais, dėl iššūkių bei grėsmių kibernetinėje erdvėje ir strateginės ginkluotės srityse.
„Nė vienam kitam partneriui nebuvo siūlytas panašus santykių formatas ar analogiška institucinė struktūra. Deja, bet Rusija pamynė mūsų bendradarbiavimo pagrindą sudarantį pasitikėjimą ir metė iššūkį esminei globalinei bei euroatlantinei saugumo architektūrai“, – teigiama Aljanso atsakyme.
Santykių su Rusija progresui būtina nutraukti pajėgų telkimą Ukrainos teritorijoje ir prie šalies sienų, pabrėžia NATO.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad JAV ir jų sąjungininkės ignoravo svarbiausius Rusijos saugumo reikalavimus.
Pirmą kartą po daugiau kaip mėnesio pertraukos komentuodamas priešpriešą su Vakarais dėl Ukrainos, V. Putinas sakė, kad Kremlius vis dar studijuoja praeitą savaitę gautus JAV ir NATO atsakymus į Rusijos saugumo reikalavimus.
Tačiau, pasak jo, aišku, jog Vakarai ignoravo Rusijos reikalavimus, kad NATO nepriimtų Ukrainos ir kitų buvusių sovietinių šalių, nedislokuotų netoli Rusijos puolamosios ginkluotės ir sumažintų kontingentus Rytų Europoje.
Atsisakydamos paisyti Rusijos reikalavimų JAV ir jų sąjungininkės pažeidžia įsipareigojimus dėl saugumo sąžiningumo, prisiimtus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), sakė V. Putinas. Jo teigimu, nors Vakarų sąjungininkės akcentuoja kiekvienos šalies laisvę rinktis aljansus, jos nepaiso „saugumo nedalumo“ principo, įrašyto ESBO dokumentuose.
Tai apima principą, kad vienos šalies saugumas neturi būti stiprinamas kitų šalių sąskaita.
V. Putinas antradienį taip pat pareiškė turįs vilčių, kad Maskva ir Vakarai sugebės rasti sprendinį su Ukraina susijusiai saugumo krizei, bet taip pat apkaltino Vašingtoną naudojantis Kijevu kaip „įrankiu“ prieš Rusiją.
„Tikiuosi, kad galiausiai rasime sprendinį, nors tai nebus paprasta“, – sakė V. Putinas, galbūt siųsdamas užuominą, kad yra pasiruošęs tolesnėms deryboms su Vakarais, kaltinančiais Maskvą sutelkus prie sienos su Ukraina daugiau kaip 100 tūkst. karių ir galimai planuojant įsiveržti į kaimyninę šalį.
V. Putinas per spaudos konferenciją po derybų Maskvoje su Vengrijos premjeru Viktor Orbanu taip pat sakė, kad Vašingtono pagrindinis siekis yra Rusijos stabdymas.
„Man atrodo, kad Jungtinėms Valstijoms labiau rūpi ne Ukrainos saugumas... Jų pagrindinis tikslas – stabdyti Rusijos vystymąsi“, – kalbėjo Kremliaus vadovas.
„Šia prasme pati Ukraina tėra įrankis šiam tikslui pasiekti. Tai gali būti padaryta įvairiais būdais“, pavyzdžiui, įtraukiant Rusiją į ginkluotą konfliktą, tikino V. Putinas.
Rusijos lyderis pridūrė, jog jeigu Ukraina būtų priimta į NATO, Rusija galėtų būti įtraukta į karinį konfliktą su Aljansu dėl Maskvos aneksuoto Krymo.
„Įsivaizduokime, kad Ukraina yra NATO šalis ir pradeda karinę operaciją Kryme, Rusijos suverenią teritoriją, – sakė V. Putinas. – Ką, ar turime kovoti su NATO aljansu? Ar apie tai kas nors pagalvojo? Atrodo, kad ne.“
