aA
Nacionalinio egzaminų centro (NEC) svetainėje pateikiamas pavyzdinis klausimynas, kuriame – 32 uždari klausimai. Šį testą atlieka antrų ketvirtų, šeštų ir aštuntų klasių moksleiviai, tačiau klausimai skiriasi. Atsakymuose vaikai turi pateikti asmeninę informaciją ne tik apie save, bet ir apie savo šeimą.

NEC svetainėje nurodoma, kad „klausimynai yra užkoduojami, todėl atskirų mokinių atsakymai niekur nėra skelbiami. Yra naudojama tik apibendrinta informacija apie tai, kokia situacija yra mūsų šalyje“, tačiau mažametį vaiką auginantis tėvas abejojo tokiu klausimynu: „Kaip jie gali tiksliai ir objektyviai padėti įvertinti mokyklos darbo rodiklius?“

Kodėl valstybei prireikė žinoti, ar moksleivių tėvai turi indaplovę ir kiek jų dirba vadovaujamąjį darbą? Apie keistą mokyklose pateikiamą klausimyną pokalbis „DELFI Dienoje“.

Tėvai nenori atsakinėti į klausimus

Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pavaduotojas Pranas Gudynas sakė, kad tokiu klausimynu yra siekiama suprasti ir informuoti tėvus, savivaldybę, kokia yra tos konkrečios mokyklos duodama pridėtinė vertė.

Pamoka
Pamoka
© DELFI / Domantas Pipas

Anot jo, tėvai dažnai klausia ir nori surasti jų vaikams pačią geriausią mokyklą, tačiau į klausimus, kurie, anot specialisto, galėtų padėti tai pasiekti, jie atsakyti tiesiog nenori ar vengia.

„Nacionalinių patikrinimų idėja yra tokia, kuri turėtų sudaryti galimybę įsivertinti savo pasiekimus ir įsivertinti savivaldybei, o tėvams turėti objektyvią informaciją, kaip sekasi jų vaikams. Labai nedaug yra tokių šalių, bet mes darome nedidelį tyrimą kiekvienai mokyklai. Tėvai labai dažnai klausia, kaip rasti gerą mokyklą, bet kai reikia pildyti klausimynus, dažnai tėvai išsigąsta, sakyčiau, kad reikia apsispręsti“, – DELFI laidoje sakė P. Gudynas.

Tikina, kad klausimynas diskriminuoja

Socialinių ir edukacinių projektų vadovė Rima Olberkytė-Stankus taip pat sureagavo į tokį klausimyną ir tikino, kad tikrai nesutiktų atsakyti į jame esančius klausimas. Anot moters, akivaizdu, kad jie yra diskriminuojantys.

„Aš auginu ketvirtoką ir tikrai nesutikčiau atlikti tokio klausimyno, netgi paraginsiu kitus tėvus nesutikti atsakinėti į tokius klausimus, kad ir kokie yra geri siekiai, ar gera ta mokykla, vis tiek nesutikčiau. Mes turime įsivertinti ne tai, ar mokykla yra gera, bet turime išsiaiškinti, ką reikia pakeisti, kodėl mūsų mokymosi pasiekimai yra vieni prasčiausi, bet šis klausimynas yra žalingas, nes jame yra labai daug diskriminacinių klausimų.

Kristina Pocytė, Rima Olberkytė-Stankus, Pranas Gudynas
Kristina Pocytė, Rima Olberkytė-Stankus, Pranas Gudynas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tereikia persikelti į kitą Neries pusę ir galima pamatyti, kad pusė Šnipiškių gyventojų neturi indaplovės, naudojasi lauko tualetais. Mes turime nuspręsti, ar mums reikia klausimyno, kad mes tobulėtume, ar priešingai. Aš tiesiog negaliu įsivaizduoti, kaip šis klausimynas galėtų pagerinti situaciją mokyklose“, – laidoje „DELFI diena“ kalbėjo moteris.

Klausimynas – ne lietuviškas išradimas

Specialistas P. Gudynas taip pat paaiškino, kad tokie daugelį tėvų papiktinę klausimai neatsirado „iš oro“. Anot jo, tai nėra lietuviškas išradimas.

„Tuos klausimus sugalvojome ne mes, tai yra ne lietuviškas išradimas. Šiuos klausimus galime rasti daugelyje tarptautinių tyrimų, kuriuos pildo ir Lietuvos vaikai. (…) Yra tėvų, kurie kartais bando pamokyti vaikus, kaip reikia atsakinėti į klausimus. Tiesiog tokie klausimai yra priimti, jie gerai veikia. Jeigu kažkuris nustoja veikti, jis išmetamas. Pavyzdžiui, iš ketvirtos klasės klausimyno yra išmestas klausimas apie indaplovę.

Dabar vyksta diskusijos, ar galima klausti apie vaiko lytį, bet tas klausimas vis dar lieka didžiojoje dalyje tyrimų. Aš noriu pasakyti, kad mes nenagrinėjame atskiro vaiko atsakymų, mes analizuojame bendrai mokyklos rezultatus, šalies ir savivaldybės, ir šiuolaikiniais metodais aiškinamės, ką mokykla geba duoti vaikai, tai yra vadinama šiuolaikiniais metodais. Tai nėra mūsų išradimas“, – sakė P. Gudynas.

Skatina ieškoti lygių galimybių visiems

Klausimyne vaikai turi atsakyti į kausimus apie tai, kiek jie gauna dienpinigių ne maistui, kiek namuose yra kompiuterių ir ar yra indaplovė.

„Jūs įsiklausykite: šiuo klausimynu yra siekiama išsiaiškinti, kurioje mokykloje mokosi daugiau vaikų, kurių šeimose yra indaplovės. Šis klausimynas, tik pakartosiu, yra diskriminuojantis, siekiama išsiaiškinti, kurioje mokykloje mokosi turtingesni tėvai. Aš noriu pabrėžti, kur mes gyvename, kiekvienam vaikui turi būti užtikrinama vienodos mokymosi galimybės. Mes turėtume išsiaiškinti, ką mes turime padaryti, kad visi vaikai gautų vienodą ir gerą išsilavinimą, kad nebūtų atskirties tarp mokyklų“, – laidoje piktinosi R. Olberkytė-Stankus.

Rima Olberkytė-Stankus
Rima Olberkytė-Stankus
© DELFI / Kiril Čachovskij

NEC direktorės pavaduotojas pridūrė, kad NEC stengiasi padėti mokykloms, kad šios padėtų mokiniams pasiekti kuo geresnių rezultatų.

„Tas klausimynas yra apdorojamas, apibendrinti rezultatai yra kai kurie atiduodami mokyklai. Klausimas apie indaplovę nieko nereiškia, jis įgauna prasmę tik visame klausimų komplekse. Indaplovė yra tam tikras naujoviškumo, tėvų gero darbo požymis. Jeigu tėvai yra išsilavinę, jeigu jie pakankamai gerai gyvena, vaikui gali būti mokytis geriau. Keista, tačiau paaugliui berniukui yra geriau, kai tėvų aplinka yra turtingesnė, tada mokytis jiems geriau, o mergaitėms tai yra nekoreliuojantis dalykas, mergaitėms svarbesnė emocinė aplinka. (…) Turbūt ne visos mokyklos susinteresuotos, kad tyrimo rezultatai būtų geri.

Rima Olberkytė-Stankus, Pranas Gudynas
Rima Olberkytė-Stankus, Pranas Gudynas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Dažniausiai tėvai skundžiasi tada, kai mokykla jų neinformuoja apie tokį klausimyną, o juk labai paprasta yra sukviesti tėvus, gerai apie tai informuoti, o kai baigiasi tyrimas informuoti, kokia yra tos mokyklos pridėtine vertė. (…) Mokymosi rezultatai labai priklauso ir nuo to, ar jo tėvai gyvena Lietuvoje ar užsienyje“, – DELFI sakė P. Gudynas.

Klausimynas ydingas

Klausimyne taip pat klausiama, kiek knygų vaikai turi savo namuose. NEC atstovo teigimu, tai labai svarbus rodiklis, kuris atspindi „palankesnę mokymosi aplinką namuose, gal net aukštesnę šeimos kultūrą“.

„Klausimynas iš esmės yra ydingas, niekas nesiginčytų, jeigu jis vestų prie rezultato, kad vaikai būtų saugesnėje aplinkoje, bėda yra klausimyne, kuris žeidžia tėvus. Aš tiesiog rekomenduoju tėvams atsispausdinti šį testą ir įsivaizduoti, kad darbdavys jums sako, kad jį reiks atlikti kas dvejus metus, atsakykite, nes mes norime pagerinti įmonės kokybę“, – DELFI sakė R. Olberkytė-Stankus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(32 žmonės įvertino)
4.0938

Top naujienos

Valinskas: Pranckiečio atstatydinimas gali būti tik žingsnis tam, kad Karbauskis iš frakcijos lyderio staiga taptų niekuo (53)

„Ir socialdarbiečiai, ir konservatoriai, ir visi kiti – jei tik matys progą, kad gali Karbauskį...

Ekspertas: toks Trumpo požiūris turėtų kelti nerimą ir Lietuvai (153)

„Visa tai kelia labai daug rimtų klausimų dėl NATO kaip Aljanso darnos ir dėl to, kiek dar...

„Džokerį“ pažiūrėjęs Majauskas siūlo pensijas didinti 30 eurų (89)

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas teigia neabejojantis, kad automobilių...

Nužudytas 22-omis bausmėmis iki gyvos galvos nuteistas pedofilas: tvirkino 200 vaikų, vaizdus platino internete (112)

2016 m. Richardui Huckle‘ui buvo skirta 22 laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės už 200...

Po garsiausias Balkanų šalies vietas keliavę lietuviai patarė, kur nevykti silpnesnių nervų žmonėms (6)

Prieš kelionę į Bosniją kažkur skaičiau, kad nepaisant šalies gamtos grožio, įdomiausias jos...

Ši liga žmogų naikina tyliai: iš pažiūros nekaltas rankų drebėjimas – rimtos bėdos ženklas (4)

Parkinsono liga – tai neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities,...

Žinomas verslininkas Liudvikas Andriulis prabilo apie vaikystėje patirtus sunkumus (35)

Verslininkas Liudvikas Andriulis prieš keletą metų tapo itin žinomas dėl savo aštrių...

„Partizan“ strategas piktai reagavo į klausimą apie Landale'ą: nematau prasmės apie jį kalbėti

Belgrado „Partizan“ į Vilnių atvyko su buvusiu vietos publikos numylėtiniu Artiomu...

Naktiniame bare apsvaiginta mergina kreipėsi į kaunietes: būkite atsargios

Portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė istorija apie neseniai viename Kauno naktiniame...

Žiniasklaida: Sirijos kariuomenė įžengė į vieną svarbiausių miestų kurdams (1)

Sirijos kariuomenė pirmadienį įžengė į Alepo provincijos šiaurėje esantį Manbidžo...