aA
„Reitingų“ žurnalo autoriai sudarė aukštųjų mokyklų reitingą pagal profesinio bakalauro specialistų parengimą kolegijose ir pagal bakalauro ir vientisųjų studijų specialistų parengimą universitetuose. Lyderių pozicijas jau kurį laiką užima tos pačios ugdymo įstaigos.
Paviešino naujausią aukštųjų mokyklų reitingą: tarp pirmos ir antros vietos – ryškus atotrūkis
© DELFI / Josvydas Elinskas

Šį reitingą šiandien paskelbė žurnalo vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas ir žurnalistė Jonė Kučinskaitė. Jų teigimu, kolegijų bakalaurų rengimo kokybę tradiciškai vertinta pagal tuos pačius parametrus kaip ir universitetų bakalaurų rengimą.

KOLEGIJŲ REITINGAS (pagal profesinio bakalauro specialistų parengimą).

Žurnalas „Reitingai“ pristato iš viso 51 koleginės studijų krypties specialistų parengimo vertinimą. Iš jų:

1. Vilniaus kolegija pirmauja, kaip ir pernai, daugiau nei trečdalyje, tai yra 18-oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių;

2. Kauno kolegija pirmauja 12-oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių;

3. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija pirmauja 6-iose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse;

4. Kauno technikos kolegija pirmauja 3-iose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse;

4. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Vilniaus dizaino kolegija pirmauja 2- ose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse;

5. Klaipėdos valstybinė kolegija ir Lietuvos verslo kolegija bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pirmauja 1-oje vertintoje profesinio bakalauro studijų
kryptyje.

Pasak reitingų sudarytojų, darbdavių nuomonė ir elgesys su absolventais sudarė pusę, tai yra 50 taškų iš šimto (kalbant konkrečiai, darbdavių anketinė nuomonė įvertinta 30 taškų, realus įsidarbinimas po studijų baigimo – dar 10 taškų, na ir atlyginimas, gaunamas praėjus 12–ai mėnesių po studijų baigimo, – dar 10 taškų), viso reitingo svorio.

Žurnalo „Reitingai“ užsakymu, sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ 2021 metų rugsėjo 8 d. – spalio 4 d. apklausė 2225 darbdavius iš visų šalies regionų ir sektorių. Jų buvo klausiama, kokių aukštųjų mokyklų ir kokių studijų krypčių alumnų dirba jų įmonėse, įstaigose bei organizacijose, taip pat buvo prašoma įvertinti šių krypčių skirtingų kolegijų alumnų parengimą ir darbo kokybę. Darbdaviai galėjo išskirti tik po vieną kolegiją, kurios absolventai dirba jų įmonėse ar įstaigose, o jų žinios ir gebėjimai juos tenkina labiausiai.

Tradiciškai į dalykinį kolegijų reitingą įtraukė ir būsimiems studentams aktualų parametrą – kiek geriausių abiturientų (tai yra tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė nuo 86 iki 100 balų) pasirinko konkrečios krypties studijas 2021 metais. Kuo tokių studentų daugiau, tuo, tikėtina, bus aukštesnis studijų lygis. Šiam kriterijui suteiktas 10 taškų svoris.

Taip pat šiemet žurnalo „Reitingai“ skaitytojų prašymu atskirai žurnale pateikti kiekvienos krypties priimtųjų į valstybės finansuojamas ir į valstybės nefinansuojamas studijų vietas balo vidurkis bei žemiausias balas.

Du stojantiesiems aktualūs parametrai – su kokiu žemiausiu balu (remiantis tik LAMA BPO priėmimo duomenimis) jaunuoliai 2021 m. buvo priimti studijuoti į konkrečios studijų krypties valstybės finansuojamas studijų vietas, buvo įvertinti 10 taškų svoriu ir į valstybės nefinansuojamas studijų vietas taip pat buvo įvertinti 10 taškų svoriu; taip pat vertinta, koks buvo visų 2021 m. vasarą studijuoti priimtųjų į valstybės finansuojamas (5 taškai) ir į valstybės nefinansuojamas (5 taškai) studijų vietas pirmakursių balo vidurkis.

Reitingų sudarytojų teigimu, remiantis Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) duomenimis, į dalykinį reitingą įtraukė studijas metusių studentų skaičiaus pokytį 2019–2020 m. m.

„Kalbant apie 2019–2020 m. m. nubyrėjimą, svarbu akcentuoti dalies studentų norą stabdyti studijas, iki atsirado galimybė pasiskiepyti, o dar kiti, vadinamieji antivakseriai, studijas sustabdė, iki bus galima nepasiskiepijusiems grįžti studijuoti.

Itin dažnai studijas stabdė studentai, negavę valstybės finansavimo ir studijavę savo lėšomis. Dažno jų žodžiais, nuotolinės studijos, už kurias teko mokėti, neatitiko kainos ir kokybės santykio, tad jie išėjo akademinių atostogų.“

UNIVERSITETŲ REITINGAS (pagal bakalauro ir vientisųjų studijų specialistų parengimą).

Žurnalas „Reitingai“ jau aštuntą kartą pristato lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą.

Universitetų bakalaurų rengimo kokybę tradiciškai vertino pagal tuos pačius parametrus kaip ir kolegijų profesinių bakalaurų rengimą.

Iš viso buvo vertinta 90 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų krypčių. Iš jų:

1. Vilniaus universitetas pirmauja daugiau nei trečdalyje, tai yra net 36-iose studijų
kryptyse;

2. Universitetas Vilnius tech pirmauja 13-oje studijų krypčių;

3. Kauno technologijos universitetas pirmauja 9-iose studijų kryptyse;

4. Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 8-iose studijų kryptyse;

5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja 6-iose arba dešimtadalyje visų
vertintų studijų kryptyse;

6. Vilniaus dailės akademija pirmauja 5-iose studijų kryptyse;

7. Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirmauja 3-ose studijų kryptyse;

8. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas ir Lietuvos sporto universitetas
pirmauja 2-oje studijų kryptyje;

9. Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Klaipėdos universitetas pirmi
vienoje studijų kryptyje.

Paviešino naujausią aukštųjų mokyklų reitingą: tarp pirmos ir antros vietos – ryškus atotrūkis
© DELFI

Pasak reitingo sudarytojų, svarbiausias universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų vertinimo parametras, kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsiliejančių kiekvieno universiteto konkrečios
krypties absolventų parengimo kokybė.

Darbdavių nuomonė ir elgesys su absolventais sudarė pusę, tai yra 50 taškų iš šimto (kalbant konkrečiai, darbdavių anketinė nuomonė įvertinta 30 taškų, realus įsidarbinimas po studijų
baigimo – dar 10 taškų, atlyginimas, gaunamas praėjus 12-ai mėnesių po studijų baigimo, – dar 10 taškų), viso reitingo svorio.

Žurnalo „Reitingai“ užsakymu, sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ 2021 metų rugsėjo 8 d. – spalio 4 d. apklausė 2225 darbdavius iš visų šalies regionų ir sektorių. Darbdaviai galėjo išskirti tik po vieną universitetą, kurio absolventai dirba jų įmonėse ar įstaigose, o jų žinios ir gebėjimai juos tenkina labiausiai.

Tradiciškai į dalykinį universitetų reitingą buvo įtrauktas ir būsimiems studentams aktualus parametras – kiek geriausių abiturientų (tai yra tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė nuo 86 iki 100 balų) pasirinko konkrečios krypties studijas 2021 metais. Šiam kriterijui suteiktas 10 taškų svoris.

Šiemet žurnalo „Reitingai“ skaitytojų prašymu atskirai pateikė kiekvienos krypties priimtųjų į valstybės finansuojamas ir į valstybės nefinansuojamas studijų vietas balo vidurkį bei žemiausią balą.

„Tai yra aktualu būsimiems stojantiesiems, kad jie, atsižvelgdami į prieš tai buvusių stojančiųjų rezultatus, galėtų tiksliau prognozuoti, kaip jiems, pretenduojant į aukštąsias mokyklas, išdėstyti pageidavimų prioritetiškumą.“

Du stojantiesiems aktualūs parametrai – su kokiu žemiausiu balu (remiantis tik LAMA BPO priėmimo duomenimis) jaunuoliai 2021 m. buvo priimti studijuoti į konkrečios studijų krypties valstybės finansuojamas studijų vietas, buvo įvertinti 10 taškų svoriu ir į valstybės nefinansuojamas studijų vietas taip pat buvo įvertinti 10 taškų svoriu, taip pat vertinta: koks buvo visų 2021 m. vasarą studijuoti priimtųjų į valstybės finansuojamas (5 taškai) ir į valstybės nefinansuojamas (5 taškai) studijų vietas pirmakursių balo vidurkis.

Remiantis Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) duomenimis, į dalykinį reitingą įtraukė studijas metusių studentų skaičiaus pokytį 2019–2020 m. m.

UNIVERSITETŲ REITINGAS (pagal magistrantūros studijų specialistų parengimą).

Vertindami universitetų magistrų rengimą įvertino 84 studijų kryptis. Iš jų:

1. Vilniaus universitetas pirmauja arti pusės visų vertintų – 38-iose studijų kryptyse;

2. Universitetas Vilnius tech pirmauja 12-oje studijų krypčių;

3. Kauno technologijos universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas pimauja 9-
iose studijų kryptyse;

4. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus dailės akademija pirmauja
4-iose studijų kryptyse;

5. Lietuvos muzikos ir teatro akademija pimauja 2-ose studijų kryptyse;

7. Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos sporto universitetas ir Klaipėdos
universitetas pirmauja 1-oje studijų kryptyje.

Taip pat „Reitingų“ žurnalo autoriai atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju vertinant antrosios pakopos (magistrantų) rengimą svarbu žinoti ne tik ką galvoja Lietuvos darbdaviai (juos taip pat apklausė sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“; darbdavių nuomonei suteikta 30 proc. viso dalykinio magistrų rengimo reitingo svorio), ne tik kokie yra absolventų įsidarbinamumo duomenys ir gaunami atlyginimai (jie pateikiami taip pat remiantis STRATA duomenimis ir šiems parametrams taip pat suteikta po 10 taškų reitingo svorio), bet dar svarbiau atkreipti stojančiųjų dėmesį ir į kiekvieno konkretaus universiteto konkrečios krypties mokslo lygį.

Vertindami universitetų moksliškumą, jie rėmėsi Lietuvos mokslų tarybos (LMT) atliktu universitetų mokslo veiklos 2018 ir 2019 m. formaliuoju vertinimu. Analizavo kiekvieno universiteto kiekvienos mokslo krypties darbų svertinę taškų sumą už formaliojo vertinimo darbus.

Moksliškumo kriterijus parodo, anot reitingo sudarytojų, kurių universitetų mokslininkai ir kuriose kryptyse kuria stiprų mokslą ir galbūt jį dar ir komercializuoja, tai yra kuria inovacijas ir parduoda verslui, o kurių universitetų mokslininkai tiesiog skaito teorines paskaitas.

Universitetų moksliškumui buvo suteiktas 30 taškų svoris. Dar vienas dalykinio universitetų magistrų vertinimo kriterijus – kiek kiekvienas universitetas kiekvienoje kryptyje turi ar neturi doktorantūros teisių ir kiek gavo valstybės finansuojamų doktorantūros vietų. Kitaip tariant, ar universitetas vienas arba su partneriais turi potencialo rengti ne tik magistrantus, bet ir doktorantus, ar ne.

„Šis parametras dar giliau parodo kiekvieno universiteto mokslo potencialą ir lygį. Šiam parametrui universitetų reitinge (magistrantūros dalyje) suteiktas 10 proc. svoris. Vertindami magistrų rengimą, kaip ir bakalaurų atveju, įtraukėme naują parametrą – Studijų kokybės vertinimo centro duomenį, kiek magistrantų nutraukia studijas ir ar tų nutraukusiųjų dalis auga (vertintas pokytis 2019–2020 m.). Šiam kriterijui suteiktas 10 taškų svoris.“

Trečdalio studentų netenkina studijų kokybė

G. Sarafinas aukštųjų mokyklų reitingą komentavo taip, kad techniškuose moksluose puikiai atrodo Vilnius Tech ir KTU, o humanitariniuose – VDU, VU, LSMU – biomedicinos kryptyje ir t. t.

„Kiekviena aukštoji mokykla turi savo stiprybių ir jaunuoliams svarbu įvertinti, kad jie stoja ne į pastatą, ne į kažkokį bendrą universitetą, mat pačiam universitete gali rasti ir aukštos kokybės studijų, ir silpnų variantų.
Dar atkreipsiu dėmesį, kad šiais metais pandemija davė šansą Lietuvos aukštosioms mokykloms atsikovoti tuos abiturientus, kurie norėjo studijuoti užsienyje.

Stojimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas iš Lietuvos sumažėjo per pusę. Mes jau matome duomenis iš įvairių gimnazijų ir, vadinasi, mūsų švietimo sistema galėjo juos pasikviesti. Tiesa, Lietuvos aukštosios mokyklos šia galimybe pasinaudojo tik iš dalies, nes jaunuoliai akcentuoja kokybę. Net 17 iš 19 valstybinių Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių pagrindines ir opiausias šio laikmečio problemas išskiria studijų programų ir dėstymo kokybę.“

Jis sako, kad tai iliustruoja tokia informacija, kad kiekvienais metais Lietuvoje pirmamae kurse studijas nutraukia nuo 15 iki18 proc. pirmakursių.

„Jie tiesiog išsako, kad mums tai netinka. Taip pat būna ir studentų apklausos. Studentų sąjungos atliktos apklausos atskleidžia, kad maždaug penktadalis t. y. 20 proc. studentų sako, kad jų netenkina dėstymo kokybė, o 30 proc. apklaustų Lietuvos studentų nemano, kad jų pasirinktos studijų programos juos tinkamai parengia sėkmingai profesinei veiklai.“

Regionų vaikai nepajėgia konkuruoti su didmiesčių vaikais

Pasak reitingo sudarytojų, daugėja regionų, kuriuose gyvenantiems jaunuoliams prestižinės studijos tampa nebeprieinamos.

„Tai yra drama. Paprasčiau tariant, Lietuvoje vis daugėja savivaldybių, iš kurių nei vienas jaunuolis neįstoja nei į mediciną, nei į odontologiją ir turiu omeny, valstybės finansuojamas vietas. Tai yra drama ir kalbu ne apie atskiras mokyklas, o apie visą rajoną. Nei vienas vaikas iš jo neįstoja. Pavyzdžiui, pernai į mediciną neįstojo nei vienas vaikas iš dešimties savivaldybių. Iš Varėnos – 0, Ignalinos r. – 0, Kelmės r. – 0, Vilkaviškio r. – 0.

Net ir iš didelių rajonų, pavyzdžiui, Tauragės, Šalčininkų, Jurbarko, Kėdainių įstoja tik po vieną vaiką į mediciną. Dar liūdniau vaizdas atrodo kalbant apie odontologiją. Ten tik iš keturiolikos savivaldybių kažkas įstojo, iš Vilniaus – 7, iš Kauno – 7, iš Klaipėdos – 2, iš Šiaulių – 2, iš Panevėžio – 2 ir iš likusių 7 savivaldybių po vieną“, – aiškino G. Sarafinas.

Taip pat nurodė, kad iš 45 savivaldybių nei vienas jaunuolis neįstojo į odontologiją.

„Iš tikrųjų, daugelyje prestižinių studijų programų nepamatysite vaikų iš atskirų regionų. Tarkime, ar tai būtų aviacijos studijos, ar tai būtų biotechnologijų studijos, ar tai būtų skandinavistika, ar tai būtų programų sistemos, ar tai būtų verslas ir enterprenerystė. Labai mažai vaikų į jas įstoja.“

Jo teigimu, tai dažnu atveju vyksta dėl to, kad regionų vaikai nepajėgia konkuruoti su didmiesčių vaikais.

„Tiesiog didmiesčių vaikai gauna geriausias mokyklas, tėvai samdo daugiausiai korepetitorių. 45 proc. gimnazistų didmiesčiuose gauna korepetitorių paslaugas. Regionuose daug mažiau.

Pavyzdžiui, Ignalinos r. pernai buvo 106 abiturientai, daugelis iš jų išvis niekur nestojo, į aukštąsias mokyklas įstojo pusė iš 106, t.y. 53. Daugiau įstojo į kolegijas, negu universitetus, ir dauguma stojo ne į prestižines studijų programas: slauga, kosmetologija. Tokias paprastesnes studijas.“

G. Sarafino nuomone, žvelgiant toliau liūdnos tendencijos, mat tarp aukščiausių pajamų vaikų įstojo du trečdaliai, o tarp žemiausių – 27 proc.

„Tai yra didžiulis skirtumas ir ypač skiriasi galimybės studijuoti universitete. Tai ketvirtadalio aukščiausių pajamų vaikai į universitetus Lietuvoje įstojo keturis kartus dažniau negu žemiausių pajamų šeimų vaikai. Skiriasi ir pasirenkamos studijų programos, o po to ir karjeros galimybės.“

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(37 žmonės įvertino)
2.6486

Top naujienos

Kodėl NATO žvilgsniai krypsta į Baltarusiją: rusai ėmėsi veiksmų, kurie dramatiškai keičia jėgų pusiausvyrą (130)

Jau kelis mėnesius, regis, tik ir kalbama apie Rusijos pajėgas, sutelktas prie Ukrainos sienos....

Vytautas Landsbergis: kiekvieno, kuris šią sausio 13–ąją pasijuto sužeistas, atsiprašau (61)

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis...

Paaiškėjo, kas Lietuvoje laimėjo 24 mln. eurų: iš darbo išeiti neketina (39)

Praėjusį penktadienį Lietuvą sudrebino žinia, jog sostinėje pirktas „Eurojackpot“ bilietas...

Skaistė pasakė, kodėl Lietuva neseks Lenkijos pavyzdžiu: mes renkamės kitą kelią (5)

„Sakyti, kad visi kažką daro, o lietuviai nieko nedaro, nebūtų tikslu“, – taip atsakydama,...

Venckienei – galutinis teismo sprendimas: kalta dėl trijų nusikaltimų (23)

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį atmetė už tris nusikaltimus nuteistos buvusios teisėjos...

AFP: Macronas turi pasiūlymą Putinui (3)

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketina pasiūlyti Rusijos prezidentui Vladimirui...

Į skandalingą ataskaitą sureagavo pasieniečių vadas: galime padaryti ir daugiau (27)

Pirmadienį Seimo kontrolierė paskelbė skandalingą ataskaitą, kurioje nurodoma, kad Kybartuose...

Transliacija / Mergaitės taip nedaro. Darbo ieškanti Asta turi patarimą darbdaviams, kurie niekaip neranda darbuotojų (1)

Šiandien laidoje – aplinkos inžinierės išsilavinimą turinti Asta Kuckaitė. Nors šioje srityje...

Zelenskis dar kartą kreipėsi į tautą (55)

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į tautą ir vėl paragino nepulti į paniką....

D+Kristijonas Klimaitis

Lietuvis nuvyko į Tailandą ir tapo „skaitmeniniu klajokliu“: patirtis, iššūkiai ir patarimai

Kristijonas Klimaitis (25), jaunas verslininkas iš Vilniaus, nusprendė šią žiemą praleisti...