Kaip sako Panevėžio hidrometeorologijos stoties meteorologė Gražina Dabrišiūtė, naktimis vis dar bus apie 0, dienomis – iki 6 laipsnių šilumos.
Nors ir nelabai noriai traukiasi šaltasis metų laikas, paukščiai jau gieda pirmąsias giesmes išsiilgtajam pavasariui. O sekmadienį, per Juozines, ir Pempės dieną minėjome. Šis paukštis – atbundančios gamtos, atšilimo pranašas.
Senoliai sakydavo, kad jeigu tą dieną parskrenda pempės, prasidės atšilimas. Kol sugrįš kregždės Lietuvos ornitologų draugijos biologas-ekspertas Gintaras Riauba sako, kad pempės į Lietuvą grįžusios, kai kurios ir teritorijas jau užsiėmusios.
Tačiau dar toli gražu ne visi paukščiai pasiekė gimtinę. Didžioji dalis turėtų parskristi per artimiausią savaitę ar dvi. Priklausys nuo oro sąlygų – jeigu bus pablogėjimas grįžimas gali užsitęsti. „Tačiau paukščiai grįš ir pavasaris tikrai bus“, – sako biologas. Ne vienas atidesnis gamtos mylėtojas jau, be abejo, girdėjo grįžtančių žąsų girksėjimą, grįžusių vieversių čirenimą. Netrukus turėtų parskristi ir gandrai, laukiama didžiojo vandens paukščių sugrįžimo.
Anot G. Riaubos, paukščiai reaguoja į oro sąlygas, taikosi prie jų. O vėliau grįžtantiesiems svarbu, kad jau tikrai būtų atšilę ir kad būtų atsiradę vabzdžių. Ilgiausia teks laukti sugrįžtančių smulkių žvirblinių paukščių – devynbalsių, volungių, kregždžių, čiurlių ir kt. Kokie svarbūs visiems paukščiai rodo ir tai, kad Lietuvoje minimos pavasarinės šventės siejamos su paukščių sugrįžimu: yra Pempės, Vieversio, Keturiadešimties paukščių dienos, Gandrinės ir kt.
Paukščių parskridimą simbolizuojanti Keturiasdešimties paukščių diena kasmet minima kovo 10 dieną.
Pirmosios tuoktuvės
Biologas-ekspertas atkreipia dėmesį, kad dabar upėse jau vyksta ančių klykuolių tuoktuvės.
Paukštis įdomus tuo, kad lizdus suka daugiausia senų medžių drevėse. Jis nevengia žmogaus kaimynystės, gali įsikurti sodyboje, kurioje yra drevėtų medžių. Klykuolė – vienintelis iš vandens paukščių įsikuriantis ir inkiluose. Inkilus žmonės gali kelti medžiuose šalia sodybų, parkuose, svarbu, kad netoli būtų vandens telkinys.
G. Riauba sako, kad inkilas antims daromas kaip pelėdinis, jį įkėlus į maždaug 5-9 metrų aukštį, reikia pašalinti šakas, kurios trukdo paukščiui patekti į vidų. Lietuvos ornotologų draugijos atstovas atkreipia dėmesį, kad visiems paukščiams inkilų žmonės kelia nepakankamai, dar ir dabar ne vėlu pasirūpinti savo sodybose, soduose gyvenančiais sparnuočiais. Inkilai dažniausiai keliami didesniems paukščiams, o smulkieji zyliniai pamirštami.
Jiems inkilų reikia mažesnių ir anga turi būti mažesnė. Ne 40-45 milimetrų, o 32-35 . Svarbiausia, kad paukščiui būtų saugu. „Žmonės daro didelę klaidą prie pat angos tvirtindami lakteles. Tai puiki pagalba plėšrūnams – katėms, kiaunėms, nuolat bandantiems įsibrauti į lizdus. Tos laktelės visai nereikia, paukštis patupės ant stogo, ant šakos. Dar svarbu kad inkilas būtų kuo mažiau pastebimas,“, – sako biologas ekspertas.
Daugiau skaitykite www.naujienos.lt.