Atliekant tyrimą buvo susipažinta su tyrimui vadovaujančio Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Ginto Ivanausko priimtais procesinių sprendimų dokumentais bei šio tikrinimo metu gautais skundais.
Išvadose konstatuojama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, aukštesnysis prokuroras neturi įgaliojimų vertinti tų ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimų, kuriais leidžiama atlikti tam tikrus ikiteisminio tyrimo veiksmus ar taikyti prievartos priemones. Tai gali padaryti tik aukštesnysis teismas, gavęs proceso dalyvių ar asmenų, kurių atžvilgiu buvo pritaikytos prievartos priemonės, skundus, teigiama Generalinės prokuratūros pranešime spaudai.
Išvadose taip pat pažymima, kad, gavus proceso dalyvio skundą, procesinių veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti vertinamas iš naujo, patikrinimui jau pasibaigus.
Šis rezonansinis ikiteisminis tyrimas tęsiamas toliau, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jo metu tiriamos aplinkybės susijusios su valstybės paslaptimi bei siekiant nepakenkti tyrimui, patikrinimo išvados bei pati tyrimo eiga negali šiuo metu būti komentuojamos išsamiau, teigiama prokuratūros pranešime.
ELTA primena, kad naujienų agentūra BNS informaciją, remdamasi ta VSD pažyma, kurioje rašoma apie galimas Rusijos informacines atakas prieš Prezidentę ir kitus aukščiausius šalies pareigūnus, parengė spalio 31 dieną.
Vilniaus apylinkės teismo teisėjui Gediminui Viederiui suteikus leidimą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko kratą agentūros redaktorės namuose ir įpareigojo atskleisti įslaptintos informacijos paskelbimo šaltinį.
Vilniaus apygardos teismas (VAT) konstatavo, kad žemesnės instancijos teismo teisėjas, priimdamas tokius sprendimus, pažeidė įstatymus.