JAV žiniasklaidą apėmusi melagingų naujienų (fake news arba false news) aiškinimosi ir faktų tikrinimo banga. Dienraščio „The Washington Post“ faktų tikrintojai daugiausia dėmesio skiria ne kam kitam, o aštriais ir ne visada tiksliais pasisakymais garsėjančiam prezidentui D. Trumpui. Daug dėmesio sulaukia paties D. Trumpo rašomi pasisakymai socialiniame tinkle „Twitter“.

Vašingtone būriui žurnalistui iš įvairių pasaulio šalių M. Lee ir G. Kessleris papasakojo apie iššūkius, kuriuos atnešė D. Trumpas ir jo administracija.

„Kaip mėgstu sakyti, labai nuobodu tikrinti D. Trumpo sakomus faktus. Nes tai labai paprasta. Iki D. Trumpui tampant prezidentu, informacijos tikrinimas trukdavo ilgiau. Dabar užtenka 5 minučių“, – juokėsi G. Kessleris.

Dienraščio komanda faktų tikrinimą naudoja kaip galimybę žmonėms paaiškinti sudėtingus užsienio ir vidaus politikos iššūkius.

„Tikrai geras faktų patikrinimas yra tada, kada gali paaiškinti, kaip valdžios pareigūnai manipuliavo statistika ar „tvitino“ klaidinančią informaciją“, – tęsia G. Kessleris.

Žurnalisto tvirtinimu, D. Trumpo pirmtakė, Baracko Obamos administracija, daugiausia rėmėsi oficialia valdžios statistika. Nors ir čia pasitaikydavo manipuliacijų, klaidinimo, o visa to išsiaiškinimas kartais tapdavo detektyvine istorija.

„Tuo metu D. Trumpo atveju tai daugiausia niekuo neparemta, tai kvaili pareiškimai, kuriuos jis paima iš galvos. Taigi šiuo atveju ir tikrinti labai lengva“, – dėstė G. Kessleris.

Jis pasitelkė praėjusios savaitės atvejį, kada D. Trumpas kritikavo Londono merą Sadiqą Khaną, po teroro atakos pareiškusį, kad „nėra priežasčių nerimauti!“. G. Kessleris atkreipia dėmesį, kad iš tikro po atakos S. Khanas pasakė, kad „nėra priežasčių nerimauti“, tačiau tai jis padarė kalbėdamas apie akivaizdų policijos aktyvumo didėjimą Londono gatvėse. Taigi, sako pašnekovas, tai nėra labai įdomus faktų tikrinimas.

„Tai tampa labai nuobodu ir kiekvienas dabar gali būti faktų tikrintoju“, – kolegai pritarė M. Lee.

Pats tiki tuo, ką sako?

Redakcija turi specialią duomenų bazę, kurioje atsiduria visi D. Trumpo neteisingi arba klaidinantys teiginiai. Šiuo metu, nuo inauguracijos dienos, jų susikaupė daugiau nei 600. Skaitytojai dažniausiai kreipiasi prašydami patikrinti D. Trumpo pasisakymus socialiniame tinkle „Twitter“.

M. Lee teigimu, nuo pirmos prezidentavimo dienos norėjosi sužinoti, kaip D. Trumpas „draugauja“ su tiesa. Tačiau redakcija laikosi politikos nenaudoti žodžio „melas“, taigi D. Trumpo ar bet kurio kito asmens po netikslių, klaidinančių pasisakymų nepuolama kaltinti melu.

Michelle Lee ir Glennas Kessleris
„Tu negali įlįsti į D. Trumpo, kaip ir bet kurio kito politiko, galvą. Tu niekada negali nuspėti, ką jis mano. Tiesą sakant, manau, D. Trumpas save įtikina, kad tai, ką jis sako, yra tiesa. Taip pat jis atrodo visiškai nesijaudinąs dėl savo nuoseklumo. Taigi dabar tai yra jo tiesa – jis tuo tiki“, – kalbėjo G. Kessleris.

Žurnalistas pateikė kitą pavyzdį. Rinkimų kampanijos metu D. Trumpas apkaltino Kiniją manipuliuojant valiuta, nors Kinija to nedarė jau dvejus metus. Kada buvo išrinktas prezidentu, D. Trumpas kartojo tą patį: sakė, kad Kinija yra didžiausia manipuliatorė. Jo rinkimų pažadas buvo pavadinti Kiniją valiutų manipuliatore. Tačiau praėjusį kovą D. Trumpas pasakė, kad jis Kinijos nepaskelbs kaip manipuliuojančios valiuta, nes Kinija tą nustojo daryti jam tapus prezidentu.

„Manau, jis tuo tiki“, – juokėsi M. Lee.

D. Trumpas – pinokių rekordininkas

„The Washington Post“ demaskuojamiems asmenims dalija pinokius. Tokiu matu vertinami jų pasisakymai. Vienas pinokis duodamas už tai, kas daugiausia tiesa, bet kur jau yra manipuliacijų statistika. Tuo metu keturi pinokiai yra blogiausias galimas įvertinimas.

Rinkimų kampanijos metu D. Trumpas net 59 kartus gavo keturis pinokius. Tuo metu Hillary Cinton tegavo 5 ar 6. „Ji buvo labai atsargi“, – paaiškino M. Lee.

„The Washington Post“ redakcija
H. Clinton keturis pinokius gaudavo 15 proc. visų atvejų. Toks yra politikų vidurkis. Tuo metu D. Trumpas keturis pinokius gavo 65 proc. atvejų.

„H. Clinton daugiausia gaudavo 2-3 pinokius, nes jos kalbėjimo būdas – kaip įprastinio politiko, kada kažką paimi, bet iškraipai, kartais ji kalba techniniais terminais, kurie painūs arba klaidina, kartais ji būna tokia atsargi, kad net nesupranti, apie ką kalba“, – dėstė G. Kessleris.

Palyginimui prezidentas Barackas Obama, 2008 m. prezidento rinkimų kampanijos metu, iš 250 faktų tikrinimo atvejų keturis pinokius gavo vidutiniškai 15 proc.

Žurnalistas nenustebtų, kad D. Trumpas savo pasisakymais būtų suklaidinęs ir Kongreso narius. Esą buvusio FTB direktoriaus Jameso Comey atleidimo atveju paskambinęs Kongreso lyderiams atleidimo priežastį aiškino vienaip, tačiau po poros dienų televizijoje – visaip kitaip.

Stebi ir rinkimų pažadus

2007 m. įkurtas faktų tikrinimo skyrius taip pat stebi, kaip D. Trumpui sekasi laikytis 60 rinkimų kampanijos metu duotų pažadų. Tam internete sukurtas specialus įrankis. Kada D. Trumpas tapo prezidentu, faktų tikrintojų komandos produktyvumas išaugo – kartą teko patikrinti net 12 faktų per vieną savaitę.

M. Lee aiškinimu, žurnalistai netikrina nuomonių, nes to padaryti neįmanoma. Tačiau „The Washington Post“ tikrina ne tik D. Trumpą – lygiai taip pat demokratus ir respublikonus.

Žurnalistų teigimu, kalbant apie B. Obamos sveikatos reformą ir D. Trumpo bandymą ją pakeisti, demokratai ir respublikonai kongrese klaidino lygiai taip pat.

Kokia priežastis pateikti klaidingą informaciją? „Politikai pateikia klaidingą informaciją norėdami įtikinti žmones, siekti paramos ar atmesti kitų siūlomą politiką“, – dėstė G. Kessleris.