Patarimas panikuojantiems gyventojams: paklauskite savęs, ar sugebėtumėte išgyventi 72 valandas ten, kur esate

„Gresia okupacija, gresia mūsų šalių okupacija. Apskritai gresia pasaulinis karas. Aš labai nerimauju. Atrodo, kad jau va pandemija, migrantai. O dabar dar kvepia karas“, – LNK atviravo viena vilnietė.

Panašiomis nuotaikomis gyvena nemažai kalbintų žmonių. Bet yra ir tikinčių, kad Rusijos karinės pratybos prie Ukrainos sienos neperaugs į karinius veiksmus.

„Aš negaliu tiesiog tikėti tuo, kad galėtų būti tikras karas. Nenorėčiau galvoti, kad mano vaikams reikėtų gyventi karo metu“, – kalbėjo kita moteris.

„Puls ar nepuls, nežinau“, – kalbėjo vilnietė.

LNK kita vilnietė atviravo, jog pergyveno sovietinius laikus ir žino „anos pusės poziciją“.

„Tai aš kažko labai teigiamo nesitikiu“, – sakė ji.

Kita pašnekovė LNK pasakojo, jog laukiasi – vaikas gims po 2 mėnesių.

„Tikrai tikimės, kad viskas bus gerai. Ir nereikės išgyventi to, ką išgyveno tėvai ir seneliai. Kad nereikės slėptis rūsiuose. Ir tikiuosi, kad NATO ir mūsų valdžia, kuriai reikėtų dabar palinkėti stiprybės, sugalvos planą“, – sakė ji.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ramina – Lietuvos niekas nepuola. O jei grėsmė priartės, apgins sąjungininkai, nes pradės veikti 5 aljanso sutarties straipsnis, kalbantis apie tai, kad vienos šalies sąjungininkės užpuolimas reiškia visų užpuolimą.

„Lietuva yra kitoje saugumo situacijoje. Ir Lietuvos piliečiai šiu atveju tikrai gali jaustis saugūs – Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi visiems iššūkiams. Bet demokratinės valstybės daro viską, kad atbaidytų potencialų agresorių nuo neapgalvotų veiksmų“, – sakė A. Anušauskas.

Baiminamasi, kad žmonių nerimas nevirstų masine psichoze – šluojant parduotuvių lentynas.

Prekybos centrai kol kas nepastebėjo masinio kruopų ar konservų poreikio.

„Ne, kruopų aš neperku. Bet galvoju, kad gal jauni vyrai ir merginos gal apie tai pagalvoja, pasavanoriauti – pasiruošti“, – kalbėjo viena LNK kalbinta moteris.

„Nieko nekaupiam. Tik va vyras nupirko kelis pakelius tualetinio popieriaus, sako, kad pravers“, – kalbėjo kita.

Civilinės saugos ekspertai sako neturintys jokių įspėjimų apie grėsmę Lietuvos žmonėms ir ne parduotuvių lentynas jie pataria šluoti. O ramiai apie veiksmų planą, jei kas nutiktų, pagalvoti.

„Paklauskite savęs, ar sugebėtumėte išgyventi 72 valandas ten, kur esate, neturėdami kažkokios didelės išorinės infrastruktūros pagalbos. Ar tai būtų energija, vanduo, atitinkamai prekybos centrai neveiktų galbūt. Tokiomis sąlygomis pamodeliuokite, ko jums iš tikrųjų trūktų“, – LNK kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda.

Instrukcijas, kaip elgtis karinės agresijos, kibernetinės atakos, ar kilus dideliam pavojui kiekvienas ras interneto svetainėje lt72.lt.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:

Kariuomene pasitiki

Rusijos agresijos fone auga lietuvių pasitikėjimas kariuomene ir labiau vertinama narystė NATO. Paskutinį kartą toks didelis pasitikėjimas buvo 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymą. Tokius rezultatus skelbia „Spinter“ tyrimai. Gyventojų nuomonės įvairiuose Lietuvos miestuose teiravosi ir LNK žinios.

„Gi mus jie gina, saugo. Turi pasitikėti, nori ar nenori“, – LNK sakė klaipėdietis, paklaustas ar pasitiki Lietuvos kariuomene.

Jis kalbėjo, jog išlaidos gynybai yra ir taip didelės, dėmesį dabar reikėtų kreipti į pensininkus, kitus Lietuvos žmones, ne tik kariuomenę.

Kitas kalbėjo, jog pirmiausia reikėtų sumažinti kitas išlaidas.

„Ir per žinias girdime ir matome, kas vyksta. Tuos kareivius turime apmokyti ir paruošti. Tai manau, kad tikrai reikėtų daugiau jų. Manau, kad tikrai reikėtų didinti“, – kalbėjo klaipėdietė.

LNK Panevėžyje kalbintas vyras svarstė, jog mūsų kariuomenė yra per maža.

„Tik NATO blokas, aišku, kad gelbėja. O mūsų kariuomenė viena beviltiška“, – tikino jis.

Kitas vyras prisiminė, jog ir pats kariuomenėje tarnavo trejus metus.

„Reikalinga yra šiuo metu“, – savo poziciją dėstė jis.

Vilkaviškyje kalbinta moteris tvirtino, jog Lietuvos kariuomene pasitiki.

„Vyrai, kurie tarnauja“, – sakė ji.

Kitas LNK pašnekovas teigė, jog su Lietuvos kariuomene yra viskas „normaliai“.

„Dabar jeigu rusai puls, tai kiek čia mūsų kariuomenė atsilaikys? Be kitų pagalbos, kadangi esam NATO nariai, reikia tikėtis, kad kas padės“, – kalbėjo vyriškis.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:

Kartais pakanka tik vėliavos?

Buvęs kariuomenės vadas, dabar Seimo narys, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Arvydas Pocius „Info dienoje“ įvertino įtampas dėl Ukrainos.

„Žinote, kartais užtenka galbūt ir 100 karių ir JAV vėliavos tam, kad atgrasyti. Vien vėliavos buvimas yra pademonstravimas yra atsakas, kad čia bus tiek (karių, aut. p.) iš JAV, kiek reikės. Kartais galima ir taip į tuos skaičius pasižiūrėti“, - apie JAV planus į Rytų Europą pasiųsti per 8 tūkstančius karių komentavo jis.

Nors kol kas tai dar tik planas, o ne realūs veiksmai. Ar vien faktas, kad svarstoma dislokuoti JAV karius yra pakankama priemonė atgrasyti Rusiją, A. Pociaus nuomone, to dalinai pakanka.

„Be abejo, aš mana, kad tie svarstymai jau yra vieši. Tiek JAV visuomenė, tiek viso pasaulio žmonės stebi šiuos įvykius. Ir visų pirma žiūri, kaip reaguoja JAV. Ir visi tie svarstymai, manau, kad kiekvienas priimtas sprendimas pasiųsti į šį regioną JAV karius jau yra rimtas atsakas“, - teigė A. Pocius.