aA
Į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos daržą dėl įvykdytos vaiko teisių apsaugos reformos mėtoma vis daugiau akmenų. „DELFI dienoje“ viešėjęs laikinasis vaikų gerovės centro „Pastogė“ vadovas Ričardas Kukauskas įsitikinęs, kad nors reforma ir buvo būtina, ji įvykdyta paskubomis ir Lietuva jai visai nebuvo pasiruošusi.

Pasak R. Kukausko, šalyje iki šiol trūksta budinčių globėjų, kurie bet kuriuo paros metu gali priimti iš nesaugios aplinkos paimtus vaikus, o kauniečių istoriją, kai iš šeimos buvo paimti du mažamečiai vaikai, jis vadina blogu pavyzdžiu.

„Pastarasis Kauno atvejis. Aš neįsivaizduoju, kaip taip reikėtų imti vaikus. Tai tikrai nėra geras pavyzdys. Aš įsivaizduoju, kad vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojai, vadinami gynėjai, kurie daro šitą labai sudėtingą darbą, turėtų gauti be galo daug paslaugų ir mokymų. Aš kalbu apie Vakarų šalių pavyzdžius, pirmiausiai, jie turėtų būti paruošiami ir apmokomi, kaip reikėtų paimti vaikus sukeliant jiems kuo mažesnį stresą“, – laidoje sakė jis.

Tenka priglausti vis daugiau iš šeimų paimtų vaikų

Kaip DELFI studijoje sakė R. Kukauskas, vaikų, kuriems prireikia laikinosios globos, skaičius auga. Iki tol, skaičiuoja jis, į „Pastogę“ būdavo atvežami 6–7 vaikai per mėnesį, dabar šis skaičius esą padidėjo kone dvigubai.

„Birželio mėnesį buvo didelis paėmimas – 16–17 vaikų. Dabar skaičius yra nusistovėjęs, rugpjūtį, rugsėjį buvo paimta maždaug po 12 vaikų“, – laidoje sakė jis.

DELFI primena, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) duomenimis, šiemet nuo liepos iki spalio 22-osios buvo 513 atvejų, kai vaikai perduoti laikinajai globai, pernai per liepą–gruodį tokių atvejų buvo 710.

Priminus, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ir VTAĮT vadovė Alina Jakavonienė ne kartą pabrėžė, kad iš šeimų paimamų vaikų skaičius mažėja, R. Kukauskas teigė, kad visos šalies statistika gali skirtis nuo vieno vaikų gerovės centro duomenų.

„Ministras gal kalba apie visos Lietuvos kontekstą, o aš sakau mūsų paskutinę statistiką, nes skaičiai tikrai išaugę. Jeigu prieš keletą metų krizių centre vidutiniškai būdavo apgyvendinama po 80 vaikų, tai pernai – 90, šiemet jau dabar yra daugiau nei 100“, – aiškino jis.

Ričardas Kukauskas
Ričardas Kukauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Reformą vadina skubota

Paklaustas, ar mano, kad Lietuva buvo tinkamai pasiruošusi vaiko teisių apsaugos reformos įgyvendinimui, R. Kukauskas nė nedvejodamas atsakė – ne.

„Tikrai ne. Mano nuomone, tikrai nepakankamai pasiruošta ir skubėta, turbūt čia įtaką padarė visokie politiniai dalykai. Įtariu, kad iš viršaus buvo kažkokie planai, ministerija skubėjo tuos planus įgyvendinti. Aš taip spėju. Bet kad pakankamo pasiruošimo nėra, tai akivaizdu“, – mano jis.

Vaikų gerovės centro vadovo teigimu, „galima imti bet kurią sistemos vietą“ ir ten rasti trūkumų. Pavyzdžiui, sako jis, vaiko teisių apsaugos darbuotojams trūksta įgūdžių ir kvalifikacijos. Be to, mano jis, atsirado daugiau biurokratijos.

„Ypač dabar, kai atsirado daug naujų sistemos komponentų. Anksčiau buvo tik vaiko teisės ir įvairios globos įstaigos, dabar atsirado ir atvejo vadyba. Mano asmenine nuomone, nežinau, kiek ta atvejo vadyba yra reikalinga, nes atvejo vadybininkas yra tas pats socialinis darbuotojas, kuris ir rengiamas atvejo vadybai. Tai, galima sakyti, atsirado vienas vadybininkas ant kito vadybininko. Mano nuomone, reikėtų labiau stiprinti socialinio darbuotojo asistentus ir aš dėčiau akcentą į paslaugas, o ne į tą vadybinį elementą“, – laidoje sakė jis.

R. Kukauskas mano, kad reikėtų stiprinti ir mobilios komandos, kuri vyksta pas šeimą iš jos paėmus vaiką, darbą. Apie tai esą kalbama ir miestuose, ir rajonuose.

„Dar nepakankamai intensyviai įsitraukia mobili komanda, kuri tik paėmus vaiką dvi savaites intensyviai teikia paslaugas šeimai. Tas intensyvumas, iš tikrųjų, yra absoliučiai nepakankamas ir jį reikėtų stiprinti“, – mano pašnekovas.

Kad geras mobilios komandos darbas gali atnešti matomų rezultatų, pasak R. Kukausko, rodo Latvijos pavyzdys – ten 90 proc. vaikų, kurie buvo paimti po invazijos į šeimą, pavyksta grąžinti atgal.

Kur keliauja paimti vaikai?

Iš šeimų dėl jiems nesaugios aplinkos paimtus vaikus, laidoje sakė pašnekovas, pirmiausiai bandoma apgyvendinti pas giminaičius ar kitus emociniais ryšiais su vaiku susijusius žmones. Tai esą gali būti ir kaimynai, jei su jais šeima daug bendrauja.

„Jeigu vaikas kažkurį laikotarpį ar apskritai negali augti šeimoje, tai, aišku, geriausia, kad jis patektų pas artimus žmones, kuriuos jis pažįsta. Tai gali būti giminaičiai, dažniausiai – seneliai, vyresni broliai, seserys, dabar atsirado dar viena sąvoka – emociniais ryšiais susiję žmonės, tai gali būti kaimynai, kuriuos gerai pažįsta ir pan. Tokiu būdu vaiko paėmimo trauma stipriai mažėja“, – aiškino jis.

Ričardas Kukauskas
Ričardas Kukauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko apgyvendinti pas giminaičius nepavyksta, ieškomas globėjas, kuris galėtų nepilnametį priimi į savo šeimą. Kraštutiniu atveju, pasak vaikų gerovės centro direktoriaus, vaikas apgyvendinamas krizių centre ar vaikų globos namuose.

„Kas antras vaikas paimamas artimųjų, o likę vaikai, kurie dėl įvairių priežasčių negali būti apgyvendinti pas artimuosius, arba laikinai apgyvendinami institucijoje, kaip, pavyzdžiui, mūsų krizių centre, arba pas jau keletą metų atsiradusius budinčius globėjus, kurie dabar pervadinti socialiniais globėjais. Tai tokios šeimos, kurios vaiką gali paimti bet kuriuo paros metu ir priglausti savo šeimoje“, – aiškino jis.

Būna, kad globėjai su vaikais nesusitvarko

R. Kukausko teigimu, būna atvejų, kai globėjams su vaikais nepavyksta rasti bendros kalbos. Tuomet, sako jis, ieškomas kitas globėjas, tačiau toks vaiko keliavimas iš rankų į rankas esą yra kur kas retesnis nei Vakarų šalyse. Pasak pašnekovo, vienus vaikus gali priglausti ir jais tinkamai pasirūpinti nemažai šeimų, o kitus, probleminius vaikus priimti gali vos keli budintys globėjai.

„Būna sistemoje ir tokių atvejų, kad globėjai nesusitvarko. Jeigu tuo metu vaikas dar negali grįžti į savo šeimą, tai ieškoma kitų globėjų. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, kiek aš atsimenu, vaikas pakeičia vidutiniškai po 5-6 šeimas“, – teigė jis.

Tačiau budinčių globėjų, tikino R. Kukauskas, iki šiol trūksta, o išmokos jiems pradėtos didinti esą visai neseniai.

„Globėjų paieška yra savotiškas valstybės dialogas su visuomene. Iki šiol to dialogo nelabai buvo. Dabar jau pradėta kažką daryti ir Kauno savivaldybė nuo praeitų metų pasiūlė tą vadinamą geriausią darbą, kaip sakoma reklamose, ir pasiūlė didesnį finansavimą. Kažkaip žmonės pradėjo atsiliepti į šitą šauksmą. Pirmas ženklesnis atlyginimas už šitą darbą buvo pasiūlytas praeitais ir šiais metais, ir visuomenė po truputį atsisuka“, – tikino pašnekovas.

Paklaustas, koks tas atlygis, R. Kukauskas įvardijo, kad bendra suma – vaikui skirti pinigai ir globėjui skirtas užmokestis – Kaune siekia apie 900 eurų.

Jo teigimu, globėjais negali tapti teisti asmenys. Taip pat yra sudarytas ligų, kuriomis sergant negalima globoti vaikų, sąrašas. Į šį sąrašą patenka tokios ligos kaip depresija, alkoholizmas ir kt.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Padėtis virsta nekontroliuojama: kasmet dėl antibiotikų miršta dešimtys tūkstančių pasveikti turėjusių žmonių (9)

Kiekvienais metais Europoje miršta 33 tūkstančiai žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių...

Lietuva – demografinėje duobėje: išgelbės tik darbo imigrantai? (97)

Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius ir nesustojanti emigracija kelia vis daugiau klausimų,...

Nobelio premijos laureatas: jau dabar pajutome skonį to, kas mūsų laukia. Gali tapti gerokai blogiau „kyla pavojus JAV demokratijai“ (125)

Garsusis ekonomistas Josephas Stiglitzas atkreipia dėmesį į tris realiausią grėsmę keliančius...

Praėjus metams po dingimo Argentinoje aptiktas povandeninis laivas

Argentiniečių povandeninis laivas, prieš metus sprogęs ir dingęs su 44 žmonių įgula,...

Lemiamos „Žalgirio“ atakos rebusas: kodėl viskas baigėsi plyta, o ne laisvutėlio Milaknio šūviu? pažymiai žaidėjams (107)

„Mes esame tikrai toli nuo savo potencialo, bet žaidžiame dėl pergalių su „Barcelona“,...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Vaikamušių judėjimo aktyvistams: gavote tai, ko nusipelnėte (77)

Dar savaitė, kita ir Lietuvos miestai bei miesteliai pradės varžytuves, kieno įžiebta Kalėdų...

Neįtikėtinas rašytojos Colette gyvenimas: vyras vogė jos talentą, o ši keršijo romanais su jo 16-mečiu posūniu ir kitomis moterimis

Netrukus kelionę po Lietuvos kino teatrus pradės juosta „Koletė“ – dar vienas svarbus...

Jauni Lietuvos gyventojai trykšta optimizmu – atlyginimus tikisi augsiant keleriopai (98)

Lietuvos jaunimas savo ateitį vertina optimistiškai: SEB banko atliktas 18–25 metų gyventojų...

Šeimos tradicija, virtusi spontanišku nuotykiu – kaip keliauti su vaikais ir neišprotėti? (5)

Vieniems šeimos tradicijos yra bendros šventės ar aktyvios veiklos, kitiems jos neatsiejamos nuo...

Suvalgę kažko saldaus patiriate nemalonius simptomus? Mitybos ekspertai aiškina, kokiais atvejais gali tekti atsisakyti cukraus

Daugumos mūsų santykis su cukrumi svyruoja nuo meilės iki neapykantos. Mums patinka saldumynai, jie...