aA
Masonai – iki šiol pasaulyje viena labiausiai mistifikuojamų draugijų. Dar ir dabar įvairiose interneto svetainėse bei forumuose galima rasti nemažai sąmokslo teorijų, teigiančių, kad tai – sekta, jos nariai neva siekia užvaldyti pasaulį, rezga sąmokslus, net atstovauja šėtonui, nes vienas masonų simbolių „viską matanti akis“ siejama su pačiu velniu.
Masonų atributika ir susitikimai visame pasaulyje
© Vida Press

Vis dėlto, pasak masonijos tyrinėtojų, masonų arba laisvųjų mūrininkų indėlis į istoriją tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje – didelis. Jų pėdsakus galima aptikti ne vienos šalies kelyje į demokratiją.

Tiesa, istorikai nė nemėgina paneigti, kad masonai gali turėti tam tikrą įtaką valstybės valdymui, svarbiausiems šalies procesams. Kaip teigė istoriko, Kovo 11-osios signataro Vytauto Plečkaičio knygos „Masonai. Laisvieji mūrininkai, kūrę ir stiprinę Lietuvą“ pristatyme dalyvavę mokslininkai – istorijos faktai rodo, kad masonai ranką galėjo būti pridėję ne prie vienos revoliucijos, o tarp Vasario 16-osios akto signatarų jų buvo net penki. Be to, įvairiose pasaulio šalyse fiksuota, kad ne vienas aukščiausias politikas taip pat priklausė ložėms. Knyga pristatyta šių metų Knygų mugėje.

Masonų atributika ir susitikimai visame pasaulyje
Masonų atributika ir susitikimai visame pasaulyje
© Vida Press

Kildinami iš paslaptingųjų tamplierių

Tikėtina, kad prie masonų mistifikavimo prisidėti galėjo tai, kad viena iš legendų pasakoja, jog laisvoji mūrininkija kilo iš tamplierių. Tamplierių ordinas vadinamas pirmuoju sukarintu vienuolių ordinu, kurį įkūrė prancūzų riteris Hugues de Payns ir aštuoni jo giminaičiai.

Jo atsiradimas datuojamas pirmojo Kryžiaus žygio metu. Kaip buvo rašoma žurnale „Iliustruotoji istorija“ Tamplierių ordinas turėjo saugoti krikščionis piligrimus, keliaujančius į Šventąją Žemę.

Po Kryžiaus žygio, 1139 m., popiežius Inocentas II išleido bulę, pagal kurią riterių vienuolių ordinas tapo pavaldus tik Romos popiežiui. Be to, tamplieriai laisvai galėjo kirsti bet kokias sienas, neturėjo mokėti mokesčių. Manoma, kad tamplierių gretose buvo daug kilmingų bajorų.

Kadangi ordinas buvo laikomas labdaringa organizacija, juos finansiškai rėmė turtingi krikščionys. Per daugiau nei 200 metų ordinas susikrovė didelius turtus, skolindavo netgi didikams, pasakojama „Iliustruotoje istorijoje“.

Manoma, kad tai galėjo tapti viena priežasčių, lėmusių tamplierių persekiojimą. Kaip buvo rašoma Didžiosios Britanijos laikraštyje „The Times“, Prancūzijos karalius Pilypas IV Gražusis taip pat buvo įsiskolinęs ordinui. Jis apkaltino tamplierius erezija, Kristaus mokslo paniekinimu, kenkimu Bažnyčiai ir net vaikų tvirkinimu.

Masonų atributika ir susitikimai visame pasaulyje
Masonų atributika ir susitikimai visame pasaulyje
© Vida Press

„The Times“ publikacijoje teigiama, kad to paties karaliaus iniciatyva Prancūzijoje buvo paskleista informacija esą įstojusieji į ordiną įšventinimo metu turi tris kartus išsižadėti Kristaus, spjauti ant kryžiaus, išsirengti nuogai, pabučiuoti vyresniajam broliui į sėdmenis, bambą, lūpas ir pasiduoti sodomijai.

Tamplierių istoriją tyrinėjusi istorikė Barbara Frale britų laikraščiui teigė, kad nauji ordino nariai įšventinimo ceremonijos metu iš tiesų spjaudė ant kryžiaus, tačiau taip esą darė tam, kad pasiruoštų atvejams, jei patektų į musulmonų nelaisvę ir būtų verčiami elgtis šventvagiškai. Oficialiai tamplierių ordinas buvo panaikintas 1312 m., o šimtai jo narių sudeginti ant laužo.

Masonų legenda pasakoja, kad tamplieriai, sprukdami nuo persekiojimų, esą pasitraukė į Škotiją, prisidėjo prie jos nepriklausomybės atgavimo ir nuo to laiko faktiškai valdė šalį. Norėdami pasislėpti nuo galimo keršto ir kankinimų tamplieriai neva pasivadino masonais.

Tarp masonų – žymiausi Vilniaus universiteto profesoriai

Masonų naujuoju istorijos etapu laikomi 1717 m., kai Londono aludėje „Žąsis ir grotelės“ susrinko keturių ložių laisvieji mūrininkai. Jie ir įkūrė pirmąją viešai istorijoje žinomą Didžiąją ložę.

„Kadangi Britų imperija, kaip žinote, buvo pati didžiausia, visuose žemynuose įsiskverbusi, tai natūralu, kad ir masonerija sverbėsi gana stipriai. Netgi galima pasakyti taip, kad dažnai pirmas pastatas, kurį statydavo britų kariuomenė, buvo ne anglikonų bažnyčia, o masonų ložės pastatas“, – V. Plečkaičio knygos pristatymo metu aiškino Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius, habil. dr. Audrius Beinorius.

Šiuo metu, pasak istorikų, masonų brolija yra išsikerojusi visame pasaulyje. A. Benorius atkreipė dėmesį ir į tai, kad pats dirba Vilniaus universiteto, Azijos ir transkultūrinių studijų institute, buvusiame Orientalistikos centre, kurį esą taip pat 1810 m. įkūrė masonai.

„Iš esmės didelę dalį „Uoliojo lietuvio“ ložės XIX a. pradžioje sudarė Vilniaus universiteto profesūra. Ir Kazimieras Kontrimas, Žukovskis ir kiti garsūs universiteto profesoriai labai palaikė Azijos studijų svarbą. Ką aš noriu tuo pasakyti? Noriu pabrėžti, kad masonija, kaip jokia kita organizacija, atvira pasauliui. Atvira kitoms kultūroms, atvira kitoniškumui.

Profesorė Harland Jacobs savo garsioje knygoje „Imperijos statytojai: masonai ir britų imperializmas“ gana drąsiai teigia, kad masonai kūrė, jei ne pirmą, tai vieną iš pirmųjų globalų transnacionalinį institucinį sociokultūrinį tinklą“, – teigė A. Beinorius.

Vis dėlto, pasak mokslininko, nors masonai nuo pat įsikūrimo deklaravo laisvės, brolybės ir lygybės idealus, kurie siejami su Prancūzų revoliucija, negalima sakyti, kad visada tai taikė ir praktikoje.

„Labai svarbu ir tai, kad tie visi idealai turėjo būti išbandyti ir kai laisvieji mūrininkai keliauja į kitus pasaulio regionus, susiduria su kitomis kultūromis kaip tik ir išryškėja, aš kalbu dar apie XVIII a. pabaigą – XIX a., kiek tvirti yra tie idealai. Pavyzdžiui, visi pirmi indų masonai buvo musulmonai. Ilgą laiką buvo atsisakoma indus priiminėti“, – kalbėjo Azijos kultūrų tyrinėtojas.

Mauglio personažo kūrėjas R. Kiplingas – masonas

Kad į masonų broliją stojo įtakingi, išsilavinę ir visame pasaulyje žinomi vyrai, rodo atskleistos kai kurių masonų pavardės. Pavyzdžiui, pasak A. Beinoriaus, Radjardas Kiplingas, garsiojo mauglio kūrėjas taip pat buvo aktyvus masonas, kuris ložės nariu tapo būtent Indijoje.

„Bombėjuje 1843 m. įkuriama pirmoji mišrioji ložė. Labai aktyviai dalyvauja parsai, t.y., pasiturintis, turtingasis Indijos sluoksnis. Žymus britų poetas, aktyvus Indijos masonas Radjaras Kiplingas būtent Indijoje tapo ložės nariu, tačiau jis labai aiškiai ir ne sykį yra pasisakęs, kad lygybė su broliais indais įmanoma tik ložėse, už ložės jie jau atstovauja skirtingus pasaulius, skirtingas kultūras. Ką mes galime labai paprastai nusakyti kaip klasikinį ano meto britišką rasizmą. Vienas dalykas deklaruoti brolybės idealus, kitas dalykas jais realiai, adekvačiai, pilnavertiškai gyventi“, – kalbėjo mokslininkas.

Paslaptingų masonų įtaka – ne iš piršto laužta: jų pėdsakus aptinka didžiausių lūžių momentais
© Corbis

Anot jo, pirmasis indas į broliją prašėsi priimamas būti kone dešimtmečius ir tai įvyko praėjus tik 150 m. nuo pirmosios žinomos Didžiosios ložės įkūrimo.

„Argumentas buvo koks? Mes negalime priimti stabmeldžių pagonių. Suveikė, kaip nebūtų keista, ir religiniai dalykai, nors yra dvi pagrindinės temos, kuriose ložėse turėtų nebūti kalbama – tai yra religiniai ir politiniai dalykai“, – aiškino profesorius.

Masonų įtaką, pasak A. Beinoriaus, galima įžvelgti ir svarbiuose valstybiniuose procesuose. Pavyzdžiui, Britų kolonija buvusioje Indijoje susiformavęs judėjimas už nepriklausomybę taip pat neapsiėjo be masonų rankos.

Indijos nepriklausomybės judėjimo aktyvistas, vienas pagrindinių partijos „Indijos nacionalinis kongresas“ lyderių Motilalas Nehru, davęs pradžią žingsniams dėl britų įtakos mažinimo, priklausė brolijai. O štai Indira Gandhi, kuri Indijos ministre pirmininke tapo 1959 m., pasirodo, buvo masono M. Nehru anūkė. Dar anksčiau, pasak A. Beinoriaus, masonai Indijoje užėmė ir prezidento pareigas.

Paslaptingų masonų įtaka – ne iš piršto laužta: jų pėdsakus aptinka didžiausių lūžių momentais
© RIA/Scanpix

„Laikotarpyje iki 1917 m. pusė Indijos nacionalinio kongreso, o tai yra pagrindinė nepriklausomybės siekusi partija, politinė grupė, prezidentų buvo masonai. Kita vertus, sukūrus nepriklausomą Indijos valstybę po 1947 m. pirmieji keturi prezidentai irgi yra masonai. Dabar Indijoje yra įregistruota apie 500 laisvosios mūrininkijos ložių su 30 tūkst. narių, priimami visų religijų, visų tautybių atstovai“, – vardijo A. Beinorius.

Šie istoriniai faktai, teigia mokslininkas, rodo, kaip uždara bendruomenė laikui bėgant keitėsi savo viduje.

Brolijos įtaka Vasario 16-osios deklaracijai

Kaip pristatymo metu teigė istorikas V. Plečkaitis, idėja parašyti knygą apie masonus jam kilo tuomet, kai jis išsiaiškino, kad net penki iš Vasario 16-osios akto signatarų priklausė ložėms.

„Knygos sumanymas kilo dėl to, kad artėjo šimtmetis ir domintis Vasario 16-ąja, tais žmonėmis, kurie kūrė ir stiprino mūsų Lietuvą, paaiškėjo, kad nemenka jų dalis priklausė iki tol nežinomoms ir dabar įvairiai vertinamoms masonų ložėms. Tarp 20 Vasario 16-osios akto signatarų penki buvo masonų ložės nariai. Pirmieji masonai buvo tokie kaip Donatas Malinauskas, įstojęs į ložę „Vienybė“ Vilniuje, Mykolas Biržiška, Jurgis Šaulys, Steponas Kairys ir Jonas Vileišis.

Paslaptingų masonų įtaka – ne iš piršto laužta: jų pėdsakus aptinka didžiausių lūžių momentais
© Archyvas

Vilniuje turime du paminklus, skirtus masonams. Iš senųjų laikų Stuoka Gucevičius, kuris irgi priklausė masonams, tai buvo labai seniai XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje. Ir Jonas Vileišis, kuris su broliais yra įamžintas ant Neries krantinės, irgi buvo ložės Vilniuje, ir ložės Kaune narys“, – teigė knygos autorius.

Jis pasakojo, kad ložės Lietuvoje atsirado 1760 m. Tuo metu jų nariais tapdavo bajorai, aristokatrai ir turtingi miestiečiai. Tačiau jau 1795 m. didžiąją Lietuvos dalį į savo sudėti įtraukusi Rusijos imperija masonų ložes uždraudė. Lietuvoje laisvųjų mūrininkų ložės vėl pradėjo veikti po 1905 m. Rusijos revoliucijos.

Įdomu tai, kad, anot Lietuvos istorijos instituto direktoriaus, dr. Rimanto Miknio, į Lietuvą masonijos judėjimas vėl sugrįžo būtent iš besitrasformuojančios Rusijos.

„Tada atsiranda ložės, atsiranda ta „Vienybė“ (1910 m. Vilniuje įsteigta ložė – DELFI), kurios inspiracija iš tikrųjų yra iš Rusijos. Ir ne iš paprastos Rusijos, o iš Rusijos, kuri tuo metu jau yra persverta, 1905 m. – Rusijos revoliucijos metai, 1905 m. pabaiga – Rusijos pirmų demokratinių politinės sistemos pertvarkymų apraiška“, – pastebi istorikas.

Rimantas Miknys
Rimantas Miknys
© DELFI / Domantas Pipas

„Turėjome ilgą pertrauką, kai ložės buvo uždarytos ir, štai, kai Rusijos imperijoje po 1905 metų revoliucijos vėl atsirado galimybė steigtis įvairioms draugijoms – ir kultūrinėms, ir pusiau slaptoms, ir pusiau neslaptoms, ir partijoms – tuo metu vėl Lietuvoje atsiranda ložės. Pirmiausiai, Vilniuje, nes Vilniuje koncentravosi būsimas politinis elitas, kultūrinis elitas. Buvo ieškoma kelių, kaip sukurti valstybę, įsivaizduojama, kokia ta valstybė buvo, galvojama apie konfederaciją“, – apie masonų brolijos atgimą Lietuvoje kalbėjo V. Plečkaitis.

Dalis Lietuvos masonų bandė sukurti nepriklausomą Baltarusiją

Istoriko V. Plečkaičio teigimu, atsikūrusioms Lietuvoms ložėms priklausė įvairių tautybių žmonės.

„Jos buvo tarptautinės ir apėmė praktiškai visas Vilniuje gyvenančias tautines bendruomenes. Pavyzdžiui, „Vienybėje“ buvo ir lenkai, ir lietuviai, ir žydai, kurie aktyviai dalyvavo steigiant ložes, taip pat ir baltarusiai. Šitie visi žmonės kažkiek prisidėjo kuriant mūsų valstybę arba įsivaizduojant, bent projektuojant tą mūsų valstybę“, – teigė knygos autorius.

Dalis ložei „Vienybė“ priklausiusių brolijos narių vėliau, pasak V. Plečkaičio, užsimojo kurti ne Lietuvos, o Baltarusijos valstybę.

„Kai kurie liko su mūsų valstybe, kai kurie pasitraukė ir užsiėmė Baltarusijos valstybės kūrimo reikalais, pavyzdžiui, Luckievičiai, kurie priklausė ložei „Vienybė“, o paskui ložei „Baltarusija“. Jiems nelabai sėkmingai sekėsi, nes, kaip žinote, Baltarusijos valstybė nesugebėjo savęs išlaikyti, atsispirti svetimųjų spaudimui“, – pasakojo istorikas.

Vytautas Plečkaitis
Vytautas Plečkaitis
© DELFI / Karolina Pansevič

V. Plečkaičio minimi broliai Luckievičiai įvardijami tarp žymiausių Baltarusijos socialdemokratų partijos Narodnaja Hramada (BSDP) lyderių. Būtent ši partija1918 m. kovo 25 d. paskelbė Baltarusijos nepriklausomybę. Tiesa, jau 1919 m. vasarą Baltarusija buvo okupuota, o 1921 m. pavasarį šalies teritoriją galutinai pasidalijo Tarybų Rusija ir Lenkija.

Aiškindamas masonijos veikimą V. Plečkaitis pabrėžė, kad ložės Lietuvoje XX a. pradžioje atsikūrė tik dėl to, kad šalis pradėjo eiti nepriklausomybės ir demokratijos keliu.

„Šitas judėjimas yra susijęs su demokratiniais procesais, nes neįmanoma įsivaizduoti, kad nedemokratinėje šalyje veiktų laisvųjų mūrininkų ložės, kadangi jos pačios iš vidaus tvarkosi demokratiškais pagrindais, tai ir jų egzistavimui reikalinga demokratinė terpė“, – tikino knygos autorius.

Paslaptingų masonų įtaka – ne iš piršto laužta: jų pėdsakus aptinka didžiausių lūžių momentais
© LRPK / Robertas Dačkus

Klausimus atsakė Mykolo Romerio dienoraštis

Istorikas R. Miknys pristatymo metu teigė, kad nemažai informacijos apie masonų veiklą Lietuvoje jam suteikė Mykolo Romerio, kuris irgi priklausė brolijai, dienoraštis.

„Be jo ta modernioji laisvoji mūrininkija nebūtų buvusi tokia, kokia ji buvo, ir kokią tąsą turi netgi dabar, mūsų dienomis.

Pirmučiausia, man kaip tyrinėtojui teko susidurti labai anksti, kokiais 1988-1989 m., kai nagrinėjau politinės minties lietuvių istoriją. Aišku, per tą XIX a. prizmę, modernios, beluomės visuomenės aplinkoje atsirandantį elitą. Netikėtai teko pažinti tą dienoraštį, kuris tuo metu jau buvo žinomas, bet jis buvo žinomas gabaliukais. Man teko pakelti 1914-1915 m. dienoraščio puslapius ir staiga aš matau, kad ten atsiskleidžia tokie dalykai, kurie man duoda atsakymą“, – intrigavo Lietuvos istorijos instituto direktorius.

"Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą": Mykolas Romeris
"Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą": Mykolas Romeris
© Organizatorių archyvas

Tyrėjo teigimu, nagrinėjant tuometinius laikraščius „Viltį“, „Lietuvos ūkininką“, dar anksčiau „Varpą“ buvo akivaizdu, kad aukščiausias šalies elitas ir inteligentija neturi bendro sutarimo ir vizijos dėl Lietuvos ateities.

„To įsivaizdavimo, kokie mes turime būti kaip visuomenė, arba kokiais įrankiais ta visuomenė galėtų perspektyvoje tvarkytis. Aišku, pagrindinis įrankis – valstybė, kita vertus, ir autonomijos variantas Rusijos sudėtyje“, – galimus pasirinkimus tuometei Lietuvai vardijo R. Miknys.

Tačiau būtent 1910-1915 m., kai Lietuvoje vėl pradeda aktyviai veikti masonai, pasak istoriko, galima pastebėti ir aiškios strategijos, valstybės linijos atsiradimą.

„Ta kryptis beveik sustatoma į labai aiškias projekcijas. Staiga mes matome, kad tas lietuvių lenkų konfliktas, kuris buvo labai natūralus ir reikalingas mums surasti save, tampa valdomas. Dienoraštis man iš karto davė atsakymą. Tai ištikrųjų todėl, kad tie žmonės, kurie pagal ryšius žiūrint, atrodo, nesueina, jie sueina į vieną vietą ir kalbasi“, – įžvalgomis dalinosi mokslininkas.

Įžvelgė gebėjimą susitarti

Panašūs apsisprendimo momentai dėl šalies ateities, primena R. Miknys, buvo ir anskčiau, kai 1815 m. Lenkijos ir Lietuvos žemės, priklausiusios Napoleonui, atiteko Rusijai ir buvo sukurta Lenkijos karalystė.

„1817–1821, 22 m. – tai yra tas laikas, kai Lietuvai buvo apsisprendimas. Lietuvos elitui buvo iškeltas uždavinys – ar su ta nauja valdžia kariauti, ar su ja nekariaujant ieškoti sutarimo ar kažkokio naujo plano. Bet planas buvo įvairus, mes turėjome Oginskį, Čartoriskį prieš tai. Napoleono siūlymai irgi buvo įvairūs ir staiga reikia surasti savo. Tarimosi momentas privertė eiti į šitokią organizaciją, tokias struktūras“, – apie senąją masoniją Lietuvoje kalbėjo tyrėjas.

Masonų atributika ir susitikimai visame pasaulyje
Masonų atributika ir susitikimai visame pasaulyje
© Vida Press

Būtent jai, pasak R. Miknio, priklausė ir žymus Lietuvos bajoras Mykolas Juozapas Romeris, Mykolo Romerio prosenelis, kuris vadovavo to meto vienai pagrindinių Lietuvos ložių.

„Apie masonus turėjau tokį įsivaizdavimą, kad tai iš tikrųjų kažkas slapto, yra kažkoks darnus pasaulio valdymo mechanizmas ir kad iš tikrųjų piramidės mechamizmu veda į kažkokį aukščiausią valdymo mechanizmą pasaulyje. Taip nėra, bet tai gaunasi natūraliai. Iš kur? Tie dalykai yra amžini. Aš kalbu ne savo žodžiais, aš kalbu tais žodžiais, kuriuos buvo galima įskaityti ne tik Mykolo Romerio dienoraštyje, bet ir jo darbuose. Tai, pirmučiausiai, kad žmogus yra nepaprastas. Žmogus savyje yra iš dviejų dalių – tai yra ta vadinama žmogiškoji dalis ir dvasinė dalis. Tai va, kiek iš tikrųjų tos dermės reikia kiekvienam viduje ir kiek tą dermę galima išplėsti aplinkui. Norint kažką nuveikti būtina tartis. Tartis tame dideliame lauke, pirmiausia, politiniame lauke. Tartis su tam tikrais vertybiniais įsipareigojimais vienas kitam, nes kitaip mes nieko negalėsime nuveikti.

Mes matome, kad vienoje gretoje atsiduria ne tik demokratinių pažiūrų, turime ir tautinės orientacijos. Bendras aiškinimasis atsirada iš to suvokimo, kad tu esi įpareigotas ne pats sau, nes gyveni ne dėl to, kad pragyventum ir išeitum kažkur į dangų, bet gyveni, kad kitiems paliktum galimybę gyventi, tartis ir išmokti to. Absoliutus susitarimas neįmanomas, bet įpareigoja tuos žmones, kurie jaučia atsakomybę. Ta atsakomybė simbolių ir ritualų per tradicijas pagalba žmogų įpareigoja“, – mintis dalijosi mokslininkas.

Įžvelgia indėlį į JAV demokratijos kūrimą

Anot knygos autoriaus V. Plečkaičio, Lietuvos masonams priklausė ir daugiau žinomų, prie Lietuvos nepriklausomybės atgavimo 1918 m. prisidėjusių žmonių.

„Pavyzdžiui, Mykolas Šleževičius, tris kartus premjeras, kurio dėka buvo organizuotas pasipriešinimas bolševikams, sukurta mūsų kariuomenė ir panašiai. Jis buvo vienas aktyviausių Vilniaus, o paskui ir Kauno masonų, kuriam rūpėjo, kad Lietuva, kuri buvo sukurta 1919-1920 metais, būtų ne tik nepriklausoma valstybė, bet būtų demokratiška ir tolerantiška valstybė.

Tolerancija laisviesiems mūrininkams arba masonams yra labai svarbus rodiklis. Šimtą metų tos tolerancijos trūko ir Vilniuje, ir Kaune, tolerancijos trūksta ir dabar, bet galima pasidžiaugti tuo, kad masonija, nors Lietuvoje egzistavo su dideliais laiko pertrūkiais, vis dėlto išlaikė tęstinumą“, – brolijos privalumus įžvelgė istorikas.

Masonų atributika ir susitikimai visame pasaulyje
Masonų atributika ir susitikimai visame pasaulyje
© Vida Press

Tuo tarpu VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto profesorius, habil. dr. A. Beinorius pasidalino amerikiečio profesoriaus, tyrinėjusio masonų veiklą, citata, kurioje teigiama, kad būtent šios slaptos organizacijos nariai JAV pakreipė demokratijos keliu.

„Profesorius Stevenas C. Bullockas savo knygoje apie masonijos veiklą transformuojant JAV teigia, jog masoniškos brolijos idealai ir praktikos buvo revoliuciniai savo esme, nes aktyviai formavo socialinius subkultūrinius pokyčius, kurie Ameriką perkėlė iš XVIII a. aristokratinės hierarchinės sąrangos į XIX a. demokratinį individualizmą. Mes galime lygiai tą patį pasakyti apie Indiją, manau, kad galime lygiai tą patį pasakyti ir apie kitus regionus“, – sakė A. Beinorius.

Tuo tarpu pristatymą moderavęs žurnalistas, redaktorius Arūnas Brazauskas pabrėžė, kad kalbos, jog masonai vadovaujasi tam tikrais simboliais – neišgalvotos. Pasak jo, kadangi brolijos nariai išsibarstę po visą pasaulį, tam tikri simboliai jiems padeda susikalbėti.

Masonų atributika ir susitikimai visame pasaulyje
Masonų atributika ir susitikimai visame pasaulyje
© Vida Press

Apkaltino surengusiais žmonijos genocidą

Kad pasaulyje išplitusi ne tik pati organizacija, bet ir nevienareikšmiškas jos vertimas, atsispindėjo ir knygos pristatyme. Po mokslininkų pasisakymų klausimą panoręs užduoti vyras, kuris prisistatė kaip buvęs VU Tarptautinių santykių instituto studentas, teigė ir pats domėjęsis masonų veikla.

Klausytojas buvo įsitikinęs, kad masonai esą ne tik sukėlė pirmą žmonijos genocidą, bet ir išrado giljotiną, sukėlė daugybę kruvinų revoliucijų Lotynų Amerikoje, Šiaurės Amerikoje ir Rusijoje. Diskusijos klausęs vyras taip pat tikino, kad italų masonai norėjo sunaikinti katalikų bažnyčią į ją įsiskverbdami ir esą netgi yra dokumentų, kuriuose masonai skatinami tvirkinti vaikus.

Diskusiją moderavusio A. Brazausko paprašytas užduoti klausimą, vyras jį suformulavo – ar galima Lietuvai ar dar kažkam nusipelniusia vadinati organizaciją, kuri kaltinama tokiais nusikaltimais?

Į šį klausimą A. Brazauskas atsakė: „Su masonais tai nieko bendro neturi, pavieniai nariai gali būti masonai, bet organizacija niekados tokių tikslų nekėlė.“ Tiesa, pats diskusijos moderatorius laikraščiui „Lietuvos žinios“ 2010 m. yra netiesiogiai užsiminęs, kad priklauso masonų ložei.

Arūnas Brazauskas
Arūnas Brazauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Per vieną iš kavos pertraukėlių LŽ kalbino A.Brazauską. „Arūnai, tu masonas?“ – A.Brazausko klausimas nenustebino. „Oi, ne, tau aš – ne masonas“, – gurkšnodamas kavą iš popierinio puodelio žurnalistei žavingai nusišiepė jis. Tačiau išgirdęs nuoširdų norą palytėti tikrą masoną – tamplierių palikuonį, A.Brazauskas atkišo kostiumo rankovę. „Na, gerai, pačiupinėk“, – ištarė šis masonų konferencijos dalyvis“, – savo publikacijoje tuomet rašė žurnalistė Goda Ambrazas.

Tuo tarpu, replikuodamas į klausytojo įžvalgas, A. Beinorius pabrėžė, kad pasaulyje vis labiau aktyvėja masonofobai, kurie broliją kaltina dėl lokalių ir globalių problemų bei nusikaltimų.

„Mes turime tokius reiškinius kaip masonofobija – tai yra užslėpta arba atvira masonų baimė ir Indijoje ji pastaruosius kelis dešimtmečius labai stipriai reiškiasi. Vyksta mitingai, kuomet musulmonai reikalauja uždaryti ir jiems atiduoti, kaip jie vadina, žydišką masonų šventyklą“, – teigė profesorius.

„Iš tikrųjų niekas šiame renginyje nebandys jų išbaltinti, tai yra neįmanoma ir neturime tam laiko, bet tam ir yra atžymėta, kad tai yra kultūrinė tradicija, yra vienas momentas – masonai nėra visagaliai. Ką jie daro, tai jie dalyvauja tose vadinamose žmonijos pervartose, bet tos pervartos, jeigu žiūrėtume per socialinę prizmę, nesibaigia žmonijai tragiškai, žmonija toliau gyvena. Karai yra vienas iš žmonių problemų sprendimo (būdų – DELFI). Tam tikras kultūrines, politines sistemas sprendžia karas, revoliucijos arba sprendžia kažkokie netikėti susitarimai“, – pridūrė R. Miknys.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(79 žmonės įvertino)
3.9114

Top naujienos

Lietuvio gyvenimas – deimantais klotas: jaunas vyras sukasi klestinčiuose versluose per du žemynus (6)

Jaunas Lietuvos žydas Patrikas Ribas šiandien gali džiaugtis itin sėkmingu šeimos verslu. Nuo...

Nesuvokiamos skerdynės: dėl 10 km plyno lauko galvas padėjo per milijoną karių (47)

Somos mūšis , buvo vienas didžiausių Pirmojo pasaulinio karo mūšių. Jis vyko nuo 1916-ųjų...

Princesės Dianos žūties liudininkais tapusi amerikiečių pora bijo dėl savo gyvybių: parodymai atskleidė netikėtas detales (66)

Kaip sako 1997 metų rugpjūčio 31 dieną princesės Dianos žūties Paryžiuje liudininkais...

Paaugliai žaislus keičia į ginklus: buriasi į grupes, smurtauja, vagia ir nieko nebijo (120)

Vagia automobilius, peilius naudoja kaip grasinamuosius įrankius, apiplėšinėja, spardo, muša ir...

Patikrinę iš JAV į Lietuvą atvežtą „Volvo“ visureigį konstatavo: gerai, kad ne dyzelinis (118)

Vieša paslaptis, sako autoservisų specialistai, kad dažniausiai benzininiai automobiliai genda...

Nemaloni tiesa: šie baisuokliai gyvena ant jūsų veido ir kasnakt rengia puotas (19)

Nepulkite į paniką, bet ant jūsų veido veikiausiai yra kelios dešimtys voragyvių, gyvenančių...

Į kovą dėl Davieso parašo jungiasi „Barcelona“: pasiūlymas gerokai pelningesnis nei kitų (4)

Kauno „Žalgirio“ lyderis Brandonas Daviesas – dar vieno Eurolygos grando radare. Pasak...

Kodėl daliai žmonių sunkiau pajusti orgazmą ir ką jiems daryti (4)

Žmonės nepatiria orgazmo taip dažnai, kaip rodoma Holivudo filmuose ar kalbama prie savaitgalio...

Grilio mylėtojų šventėje – nuodėmingo maisto lavina: kepimo virtuozai pranoko patys save (5)

Saulėtą šeštadienio popietę būrys žmonių rinkosi į didžiausios Baltijos šalyse grilio...

Norėdami išvengti odos vėžio, privalote apsižiūrėti: gydytoja įvardijo, kam rizika susirgti didžiausia (5)

Anot gydytojos dermatovenerologės Astos Dumbliauskienės , odos vėžio prevencija Lietuvoje...