aA
Kandidatai į Prezidentus, Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda paskutiniuose LRT organizuojamose prezidentiniuose debatuose atskleidė savo santykį su religija. G. Nausėda teigė besilankantis bažnyčioje „patyliukais“. I. Šimonytė tvirtino, kad kiekvieną sprendimą priima remdamasi krikščioniška etika.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Ekonomistas Gitanas Nausėda akcentavo, kad žmonės turi gerbti vienas kito tikėjimą.

„Aš pasisakau už tai, kad privalome gerbti vienas kito tikėjimą, privalome gerbti vienas kitą ir mums tikrai reikia koordinačių ašies, kurios mes šiandien taip stokojame“, - sakė G. Nausėda.

Ekonomistas taip pat teigė, kad bažnyčioje lankosi nereguliariai ir „patyliukais“.

„Aš esu nereguliariai praktikuojantis katalikas ir man tikrai kartais labai reikia, ir aš tai darau patyliukais, nueiti, pamedituoti, atsisėsti, pasilikti kartu su savimi, pasilikti kartu su Dievu ir prisiminti brangius žmones, kurie jau išėjo“, - sakė G. Nausėda.

Seimo narė I. Šimonytė akcentavo, kad yra tikinti ir jai tikėjime svarbiausia yra bendruomenė. Ji taip pat teigė, kad sprendimus priima remdamasi krikščioniška etika.

„Esu tikintis žmogus, tai nereiškia, kad man nekyla klausimų, kuriuos aš kartais matau reikalą aptarti su bažnyčios žmonėmis. Kartais diskutuojam, kartais liekam ir nesutarę, bet man bažnyčia visų pirma yra bendruomenė. Ne institucijos, ne vadovybė, ne kažkokie konkretūs žmonės, o bendruomenė ir bendrystė. Ir taip pat ta etika, dekalogas, krikščioniška etika yra pagrindai, kuriais aš stengiuosi įsivertinti kiekvieną savo sprendimą, nes kai aš kažką darau, aš visada stengiuosi sau užduoti klausimą ar aš su tuo galėčiau pasižiūrėti Dievui į akis“, - sakė I. Šimonytė.

Klausimas apie mokytojus nesuglumino

LRT debatuose kandidatai į prezidentus ekonomistas Gitanas Nausėda ir Seimo narė Ingrida Šimonytė aiškino kaip elgtųsi susidūrę su kilusiu mokytojų streiku.

I. Šimonytė teigia, kad streiko akistatoje bandytų finansiškai kelti mokytojų atlyginimus bei mažinti jų darbo krūvį. Tuo tarpu ekonomistas G. Nausėda teigia, kad su politikais bandytų ieškoti ilgalaikės strategijos mokytojų problemoms spręsti.

G. Nausėda teigia, kad mokytojų streikas pskritai yra kraštutinė žmonių pasipiktinimo reiškimo priemonė.

„Jeigu tokia problema atsirado, tai reiškiasi ji atsirado gerokai anksčiau. Mes turėjome visiškai neseniai panašius mokytojų streikus. Bėda tai, kad kol nėra didelio nepasitenkinimo, mes stengiamės problemą atidėlioti ir jos nespręsti. Tuomet mums tenka gesinti gaisrus. Jeigu iš tiesų tokia situacija kyla, reiškiasi gaisras jau įsiliepsnojęs", - teigė jis.

Pasak jo, tokioje situacijoje jis kviestų politikus bei švietimo atstovus prie bendro stalo ir stengtųsi pasirašyti ilgalaikį planą mokytojų problemoms spręsti.

„Manau, prezidento priedermė pakviesti ir šituos protestuojančius žmones ir išgirsti jų reikalavimus. Aš, jei būčiau išrinktas prezidentu, stengčiausi iš karto nacionaliniais susitarimais užbėgti už akių panašiems streikams. Tačiau, jei tai atsitiko, (stengčiausi – ELTA) pamėginti įtikinti mokytojus, jog verta grįžti į mokyklas ir dirbti savo darbo. O politikai kartu su švietimo lyderiais nuspręs ir patvirtins ilgalaikį planą, pagal kurį galima būtų spręsti švietimo sektoriaus problemas, įskaitant mokytojų atlyginimo ir kitus klausimus", - teigė jis.

Tuo tarpu I. Šimonytė teigia, kad pirmiausia stengtųsi išspręsti mokytojų prestižo klausimą. Pasak jos, ji sutelktų švietimo bendruomenę ir kartu su politikais bandytų priimti bendrą sprendimą.
"Situacija sudėtinga ir prezidento, kaip didžiausio pasitikėjimą turinčio politiko priedermė, būtų tuos žmonės, kurie yra atsakingi už priimamus sprendimus ir Vyriausybėje, ir Seime, telkti ir sutarti dėl konkrečių sprendimų", - teigė ji.

Taip pat, pasak jos, reikia bandyti finansiškai kelti mokytojų atlyginimus bei mažinti jų darbo krūvį.

"Tai, kad mokytojas yra apkrautas ir "užknistas" darbais, kurių neturėtų dirbti tuo metu, kada turėtų mokyti vaikus... Mes turime sutarti, kad mes mokytojais pasitikime ir mes nemokysime jų kaip reikia mokyti vaikus", - sakė ji.

Kandidatai į Prezidentus sutarė: pajamų nelygybė yra didelė problema Lietuvoje

Kandidatai į Prezidentus sutaria, kad pajamų nelygybė Lietuvoje yra didelė problema. Tačiau kandidatų nuomonės išsiskyrė dėl Prezidento galimybių mažinti šią nelygybę – Gitanas Nausėda teigė, kad prezidento galios šioje srityje nėra tik formalumas, už kurio jis slėptųsi, Ingrida Šimonytė teigė, kad už tai pirmiausia atsakinga Vyriausybė.

Ekonomistas G. Nausėda akcentavo, kad būdamas Prezidentu nesislėptų už formuluotės, kad vidaus politika nėra Prezidento pagrindinė pareiga. Jis teigė, kad pensijos ir atlyginimai turi būti didinami pamatuotai, bet sparčiau nei tai vyksta dabar, o šeimos turėtų būti skatinamos tiesioginėmis išmokomis.

„Pensijų atotrūkis yra ypatingai nepakenčiamas ir ypatingai didelis (...) būtina jas (pajamas - ELTA) didinti sparčiau nei kyla kainos, tačiau daryti tai ne finansinio tvarumo sąskaita. (...) Aš pasisakau ir už spartų minimalios mėnesio algos didinimą, kad jis galėtų augti panašiai kaip ir vidutinis darbo užmokestis“, - paskutiniuose LRT transliuojamuose debatuose sakė G. Nausėda.

Savo ruožtu Seimo narė Ingrida Šimonytė teigė, kad pajamų nelygybę spręstų perskirstant biudžetą. Visgi ji pripažino, kad tai yra Vyriausybės prerogatyva. I. Šimonytė, taip pat, akcentavo poreikį užtikrinti vienodas starto pozicijas, ypatingą dėmesį kreipiant pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.

„Trumpalaikiam pajamų nelygybės, mažų pajamų apatinėse grandyse sprendimui nėra kitų būdų kaip tik mokesčių ir išmokų politika. Žinoma už ją pirmiausia yra atsakinga Vyriausybė. (...) Man svarbiausias klausimas yra kaip mes galime panaikinti žmonėms galimybių skurdą. Tai yra tai, kad išties vaikai gautų vienodas starto sąlygas į gyvenimą, neįgalieji nebūtų uždaryti kažkokiose erdvėse negalėdami integruotis į visuomenę, mamos, kurios vienos augina vaikus, neturėtų rinktis tarp vaikų ir darbo“, - sakė I. Šimonytė.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(131 žmogus įvertino)
3.7939

Top naujienos

Pasidalino abituriento rašiniu: šimtukininkas, olimpiadininkas, o egzamino neišlaikė (94)

Į DELFI redakciją kreipėsi abituriento, kuris neišlaikė valstybinio lietuvių kalbos ir...

Naujų mokesčių vajus: automobilių ir NT savininkai gali pradėti skaičiuoti (127)

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį dar kartą pareiškė, kad nuo 2020 metų keisis...

Cemento kompanijas kamuoja 33 trilijonų dolerių galvos skausmas (2)

Didžiausi pasaulyje cemento gamintojai jaučia spaudimą iš aplinkosaugos grupių, reguliuotojų...

Javapjūtė įsibėgėja – aiškėja reali derliaus kokybė (8)

Praėjusį savaitgalį Rokiškio rajono laukuose jau triūsė kombainai – ūkininkai pradėjo pjauti...

Taršos mokesčiai privers išlipti iš pamėgtų automobilių – galingus vokiškus pakeis nedideli japoniški (841)

Prabilusi apie mokestį taršiems automobiliams, Aplinkos ministerija riebų brūkšnį nubrėžė...

Donata Gutauskienė atvirai – apie nuteistojo vyro pamokas ir dar vieną jo atžalą: mūsų šeima nebus ta, kuria kiti žavėsis (42)

Atlikėja ir žurnalistė Donata Gutauskienė-Laisva sako pasirinkusi ne patį lengviausią kelią,...

Pats metas ieškoti kraujažolės: Bružienė papasakojo, kokiais atvejais tai bus puikus vaistas

„Ir ateis ta diena – kai tu nieko nedirbsi./ Ir eisi tą dieną skinti augalų./Ir senatvėje...

Mokslų daktarė apie uogas, kurių naudą dažnai užmirštame: jei jų nevalgote, neįsivaizduojate, ką prarandate (62)

Juodieji serbentai (lot. ribes nigrum ) Europoje valgomi jau apie 400 metų, o įrašai apie šias...

„Sūduva“ šeimininkavo San Marine: gynėjo benefisas ir sutriuškinti varžovai (80)

Iš UEFA Čempionų lygos atrankos iškritusi Marijampolės „Sūduva“ sėkmingai persikėlė į...

Patikrinti būdai, kaip atsikratyti bjauraus dvoko vonioje (1)

Ar teko kada įeiti į vonią ir sušukti: „O Dieve! Kas čia taip smirda?“ Jūsų poilsio oazę...