aA
Premjeras Saulius Skvernelis ir prezidentė Dalia Grybauskaitė iškasė karo kirvį. Jų kaktomuša apžvalgininkų jau vadinama karu, kuriame nugalėtojas neaiškus. Tai gali būti kova ne tik dėl žemės ūkio ministro Broniaus Markausko galvos, bet ir ruošimasis kitąmet vyksiantiems prezidento rinkimams.
Dalia Grybauskaitė ir Saulius Skvernelis
Dalia Grybauskaitė ir Saulius Skvernelis
© DELFI montažas

Įtampa tarp D. Grybauskaitės ir S. Skvernelio kaista. Premjeras antradienį paskelbė apie žemės ūkio ministro Broniaus Markausko likimą poste. Trečiadienį D. Grybauskaitė pareiškė: ministras pirmininkas, dangstydamas B. Markauską, parodė, kad yra priklausomas, nesavarankiškas ir neprincipingas.

Iškart sekė aštrus premjero atsakas. Šis pareiškė nepasiduosiantis nei prezidentės D. Grybauskaitės, nei kieno nors kito spaudimui sprendžiant dėl žemės ūkio ministro likimo.

Atsakydamas į prezidentės išsakytą kritiką, kad yra priklausomas ir neprincipingas, S. Skvernelis pareiškė: nėra priimtina, kai prezidentės patarėjai kviečiasi ministrus ir „įsakmiai jiems nurodo atsistatydinti“. Anot jo, jam taip pat nėra priimtina, kai sprendimai daromi „vienašališkai, nesigilinant, neįsiklausant“.

Paskutinis kadencijos karas?

„Tai ką – paskutinysis didysis kadencijos karas. Prezidentė prieš premjerą. Ant kortos ne tik ambicijos, principai, įtaka, bet ir vieta 2019 metų Daukanto rūmuose“, – situaciją apibūdino žurnalistas, apžvalgininkas Andrius Tapinas.

Politologo Kęstučio Girniaus teigimu, kova vyksta ir dėl B. Markausko, ir dėl S. Daukanto aikštės.

„Pirma reikia prisiminti, kad S. Skvernelis – pirmasis premjeras, kuris drįsta nuosekliai prieštarauti prezidentei. Čia ne pirmas kartas, čia nebus paskutinis kartas, anksčiau prezidentė pabardavo, papeikdavo premjerus ir jie tą tyliai priimdavo. S. Skvernelis jau nuo pat pradžių to nedaro.

„Tai ką – paskutinysis didysis kadencijos karas. Prezidentė prieš premjerą. Ant kortos ne tik ambicijos, principai, įtaka, bet ir vieta 2019 metų Daukanto rūmuose.

Kitas momentas – atrodo, kad šiuo atveju prezidentė nepasitarė su premjeru, kitaip sakant, nutarė, kad reikia B. Markauską atleisti nepakalbėjusi su premjeru. Čia irgi būtų netiesioginio protokolo pažeidimas – vis dėlto premjeras yra ministrų tarybos pirmininkas, kalbama apie ministro ateitį, reikia bent šiek tiek pakalbėti“, – DELFI kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas K. Girnius.

Jo teigimu, susidaro įspūdis, kad prezidentės pokalbio su premjeru nebuvo, o tai irgi galėjo sukelti S. Skvernelio pasipiktinimą, norą reaguoti. Politologo nuomone, prezidentė nėra vienvaldė – jai reikia šiokio tokio kolegiškumo.

Pasak K. Girniaus, ilgainiui paaiškės, kad B. Markauskas turi atsistatydinti.

„Manau, S. Skvernelis nori pabrėžti, kad čia ne prezidentės nutarimas ir kad dar galima palaukti savaitę, dvi tris, pasaulis nesugrius, kol galutinai paaiškės, kas ten buvo.

Gal būti, kad S. Skvernelis šiek tiek galvoja apie tapimą prezidentu, bet manau, kad čia gerokai daugiau. Jau nuo pat pradžių buvo nesutarimų, manau, kad įgriso prezidentės autoritarinis stilius ir tai, kad ji nesitaria su premjeru net tada, kai klausimais liečia ministrų kabineto sudėtį“, – kalbėjo K. Girnius.

Atsistatydinti nederėtų

K. Girnius nedrįsta spėlioti, kas šioje situacijoje gali laimėti.

Jo nuomone, S. Skverneliui nusprendus kandidatuoti į prezidentus, jo dabartinė laikysena taptų pliusu. S. Skvernelis galėtų argumentuoti, kad nėra pasiruošęs nusileisti, turi savo poziciją ir neleidžia kitiems daryti įtakos, jei nėra argumentų ir rimtų priežasčių.

S. Skverneliui nusprendus kandidatuoti į prezidentus, jo dabartinė laikysena taptų pliusu. S. Skvernelis galėtų argumentuoti, kad nėra pasiruošęs nusileisti, turi savo poziciją ir neleidžia kitiems daryti įtakos, jei nėra argumentų ir rimtų priežasčių.

O gal S. Skverneliui paranku didinti įtampą, o tada – atsistatydinti?

„Manyčiau, tikrai ne, tai būtų labai kvaila, nes tada žmonės pagalvotų, kad jis neturi jokios ištvermės – susiginčija, o tada kaip mažas vaikas surenka savo žaislus ir pasitraukia. Čia, manau, būtų tragiška klaida, labai nustebčiau, jei jis taip nusileistų, tai būtų absoliuti prezidentės pergalė. Tai būtų visiškai nevykęs apskaičiavimas“, – versiją, kad S. Skverneliui būtų naudinga atsistatydinti siekiant prezidento posto, atmeta K. Girnius.

Jo nuomone, nusprendęs kandidatuoti į šalies vadovus, S. Skvernelis gali laukti ir atsistatydinti iki rinkimų likus 3-4 mėnesiams. Mat, sako politologas, jo pozicijos sustiprėtų matant Lietuvos ūkio augimą, o būtent tai ir prognozuojama.

Iš kur tokia S. Skvernelio drąsa?

„Pirma, manau, jis ūmaus būdo, jei korespondentai paskambina tuo metu, kai jis pyksta, jis tą pyktį išlies. Nemanau, kad jis geba tuo atžvilgiu susitvarkyti. Antra vertus, manau, jis nepatenkintas sistema, kada žmonės meta priekaištus nepasitarę, kaip tą darė Graužinienė, prezidentė – nepasitarę, bendrauja ne tiesiogiai su juo, o per žiniasklaidą“, – dėstė K. Girnius.

Kaip žinoma, dar būdamas vidaus reikalų ministru, S. Skvernelis įsivėlė į konfliktą su tuomete Seimo pirmininke Loreta Graužiniene. Po L. Gražinienės kritikos dėl esą netinkamo požiūrio į Vilniuje vykusią operaciją, kurios metus gaudytas pareigūno ginklą pagrobęs vyras, S. Skvernelis pareiškė, kad parlamento vadovė jam trukdė dirbti. Šalies vadovai ir politikai tai įvertino kaip žemą politinę kultūrą, kai kurie ragino S. Skvernelį atsiprašyti Seimo vadovės.

Trauktis ragina jau ir savi

Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausantis Justas Džiugelis sako, kad įtampa tarp prezidentės bei premjero nenaudinga valstybei, o B. Markauskas turi pasielgti vyriškai.

„Deja, situacija dėl žemės ūkio ministro užsitęsė ir kelia įtampą tarp prezidentės bei premjero, o tai nėra į naudą valstybei.

Pritariu sakantiems, kad ministrui taikoma ne tik teisinė, bet ir politinė atsakomybė. Teisintis politinės patirties neturėjimu profesionalų vyriausybės ministras neturėtų...

Ministro elgesys meta šešėlį visai vyriausybei, valdančiajai koalicijai, LVŽS frakcijai. Broniau Markauskai, būk vyras, prisiimk asmeninę atsakomybę ir traukis, nelaukdamas interpeliacijos, nes ją palaikys ne tik opozicija“, – trečiadienį feisbuke paskelbė J. Džiugelis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Po reto įžūlumo medžioklės Vilniaus rajone – išskirtinė malonė girtam šauliui (16)

Per išgertuves nusprendęs pamedžioti Vilniaus rajono gyventojas išsitraukė namuose slėptą...

Pavojingiausi mikrorajonai Vilniuje: mažos būsto kainos suvilioja tik drąsiausius (3)

Rinkdamiesi būstą, naujakuriai sudaro visą reikalavimų sąrašą: patraukli kaina, kokybiškas...

Ekonomistai pernelyg susirūpinę nelygybe – ne tai nulemia gyventojų laimę (4)

Ekonomistams didžiausia nelygybės problema – tai, kiek iš tiesų mažai jie apie ją išmano. O...

The Economist

Nugaros skausmas – rimta ir prastai sprendžiama pasaulinė problema

Kodėl geresni metodai padėti kenčiantiems plinta taip lėtai?

Apžvalgininkai: „valstiečiai" smūgį jau atlaikė, Narkevičius liks iki pabaigos (274)

Nors net kelis mėnesius žiniasklaidoje netilo kalbos apie tai, kad susisiekimo ministras Jaroslavas...

Mokytojai kyla į kovą su internete nusirašinėjančiais moksleiviais: priemonės tokios, kad noras sukčiauti praeina akimirksniu (153)

„Patogiausia ir išmaniausia pratybų atsakymų svetainė! Pranešk draugams! Būk protingas“, –...

Išdalytos „Žmonės 2020“ statulėlės: Dano Rapšio triumfas ir jautriai pagerbtos pernai išėjusios žvaigždės (216)

Sausio 23-iąją dieną, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre bei tiesioginiame LNK...

„Žmonių“ apdovanojimuose – jautrus dukters gestas Vitalijui Cololo: žiūrovai nesulaikė ašarų (56)

Skelbiant „ Žmonių “ apdovanojimų laureatus paminėti ir praėjusiais metais anapilin...

Europos įmonės sunkiai randa vietą „Naujojo Šilko kelio“ projekte (52)

Europos kompanijos iš esmės nedalyvauja prezidento Xi Jinpingo „Vienos juostos, vieno kelio“...

Vyresni kolegos įvertino Gabrieliaus Landsbergio laišką bendražygiams (676)

Po to, kai trečiadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas...