Iš anksto buvo pranešta, kad į Briuselį renkamasi vos porai valandų. Per darbo susitikimą nebus daroma jokių oficialių išvadų, o tik apsikeičiama nuomonėmis viena tema: kaip kovoti su pasauline finansų krize, kuri jau stumia į stagnaciją Amerikos ir Europos ekonomikas.
Akivaizdu, kad į šį daugiau formalų susitikimą galėjo vykti kuris nors vienas Lietuvos vadovų, nors pati institucija ir vadinasi Valstybių ir vyriausybių vadovų taryba. Europą jau kurį laiką pusiau juokina, pusiau šiurpina Lenkija, kurios prezidentas ir premjeras niekaip nesutaria, kuriam reikia atstovauti šioje Taryboje, tad savo šalį jie reprezentuoja abudu.
LŽ šaltiniai Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje informavo, kad į šį skubotai sušauktą susitikimą Briuselyje kvietimą iš pradžių buvo gavęs tik prezidentas V.Adamkus. Tačiau norą sulakstyti "pasižmonėti" į Briuselį pareiškė ne tik premjeras, bet ir būrys jo patarėjų.
Vienuolikos asmenų V.Adamkaus vadovaujama delegacija, į kurią įėjo prezidento patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Ramūnas Vilpišauskas, patarėja, Spaudos tarnybos vadovė Rita Grumadaitė, patarėjas Simonas Šatūnas, prezidento Protokolo skyriaus vedėjas Ernestas Mickus, Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis ir Europos Sąjungos departamento direktoriaus pavaduotojas Sigitas Mitkus bei keturi apsaugos karininkai, išsiplėtė net iki 23 žmonių.
Tačiau išsigandus, kad išplėstinė delegacija gali tapti žinoma visuomenei, kuriai valdžia vis žada susiveržti diržus, didžiosios dalies prielipų paskutiniu metu buvo atsisakyta. Premjero atstovė spaudai Nemira Pumprickaitė neigė žinias, jog G.Kirkilas įsiprašė į delegaciją. "Kaip žinoma, Kirkilo laikais į tokio pobūdžio susitikimus visada vyksta abu šalies vadovai. Kadangi pagrindinis klausimas - neplanuota krizė, kad ir kaip suksi, tai yra ir premjero reikalas. Netiesa, jog jis įsiprašė", - žvaliai kalbėjo N.Pumprickaitė. Ji pabrėžė, kad Vyriausybės vadovą išlydėjo tik vienas asmuo - apsaugos karininkas. Atstovė spaudai, kaip ir premjero patarėjai, esantys Vilniuje. Taupumo sumetimais.
Patikrinti, kokio dydžio delegacija, kokių pakeleivių pasiėmusi (Audriaus Siaurusevičiaus precedentas) ir kokiu lėktuvu išskrido į Briuselį, nebuvo paprasta. Bendrovė "FlyLAL", su kuria prezidentūra yra sudariusi sutartį, tegalėjo patvirtinti, jog užsakomasis reisas į Briuselį buvo. Tačiau nei kokiu lėktuvu, nei kiek keleivių juo skrido, neaišku. "Mes parduodame lėktuvą. O visa su skrydžiu susijusi informacija yra konfidenciali", - pavarčiusi sutartį su prezidentūra pareiškė "FlyLAL" Komunikacijos skyriaus vadovė Gintarė Rimkuvienė.
Vis dėlto LŽ pavyko išsiaiškinti, kad prezidento vadovaujama delegacija papietauti į Briuselį išskrido lėktuvu SAAB 2000, į jį įlipo 13 asmenų. Orlaivis, kuriame telpa iki 50 keleivių, išskrido pustuštis.