Kai šios kadencijos Seimas šeštadienį susirinks į pirmą savo paskutinės sesijos posėdį, iki rinkimų bus likęs be dienos mėnuo. Tad iš viso šiam Seimui posėdžiauti nuo rugsėjo 10 iki lapkričio 10 d. liko keliolika dienų, apie 20 posėdžių. Jo pirmtakai 2012 m. rudenį posėdžiavo 17 dienų, bet buvo sušaukta ir neeilinių posėdžių. Tačiau dabar kadenciją baigiančiųjų užmojai – kaip visiems metams. Pripažįsta, kad paskutinei minutei paliko privalomus atlikti darbus? Bando imituoti darbštumą? Ar tiesiog „trolina“?
Vyriausybė taip ir neparengė pusės savo siūlytų projektų
Per aštuonias šios kadencijos sesijas parlamentarai iš viso priėmė 2611 teisės aktų, iš jų beveik pusė – 1277 pasiūlyti Vyriausybės. Vadinasi, per sesiją parlamentarai vidutiniškai palaiko apie 160 Ministrų kabineto pasiūlytų projektų.
Tačiau šįsyk Vyriausybė siūlo svarstyti 374 (174 pagrindinius ir 200 lydimuosius) teisės aktų projektus, beveik pustrečio karto daugiau, nei Seimas paprastai priima Vyriausybės pateiktųjų per vieną eilinę sesiją, o ši juk trumpesnė nei įprastinė. Bent jau praėjusios kadencijos paskutinėje sesijoje priimti 53 Vyriausybės pasiūlyti projektai, tai yra septyniskart daugiau, nei dabar siūloma.
Tiesa, rudens sesijai siūloma programa – ne tik paskutinei, bet ir pirmajai jau naujos kadencijos Seimo sesijai. Bet joje paprastai darbai koncentruojasi į du prioritetus: pirma, suformuoti naujo Seimo vadovybę, komitetus, patvirtinti Vyriausybės programą, antra, priimti valstybės, savivaldybių, „Sodros“, Privalomojo sveikatos fondo biudžetus. Šios kadencijos Seimas pirmojoje sesijoje suskubo priimti 73 Vyriausybės pasiūlytus teisės aktus. Vadinasi, susumavus šios kadencijos paskutinės sesijos ir naujosios debiutinės sesijos palaikytus Vyriausybės siūlymus jie triskart viršija dabartinius Ministrų kabineto teisėkūros užmojus.
Gal Vyriausybė susipainiojo skaičiuose? Tai kad ne, nes Vyriausybės posėdyje, patvirtinusiame jos nutarimą dėl Seimo rudens sesijos darbų programos, Vyriausybės Strateginio planavimo ir stebėsenos skyrius pateikė pažymą, kurioje atkreipė dėmesį į šias disproporcijas.
Kyla klausimų ir dėl Ministrų kabineto siūlomų projektų parengimo kokybės ir apskritai ar jie bus parengti, nes šiuo metu iš siūlomų Seime registruota tik pusė. Rudens sesijai siūlomi 183 teisės aktai dar rengiami ar Seimo grąžinti tobulinti. O šių metų pavasario sesijos metu, Vyriausybės Strateginio planavimo ir stebėsenos skyriaus skaičiavimais, Ministrų kabinetas nepateikė 119 projektų, sudarančių daugiau nei pusę (55 proc.) visų numatytų pateikti projektų.
Svarbiausi sesijos darbai – vetuotas Darbo kodeksas ir biudžetas
Paskutinę savo sesiją šios kadencijos parlamentarai, pasak Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės, pradės netradiciškai – turės apsispręsti dėl trijų Prezidentės veto – Darbo kodekso, Pagalbinio apvaisinimo ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymų. Jau pirmajame posėdyje rugsėjo 10 d. bus paskelbta apie šalies vadovės veto, kitame posėdyje jos atstovas pristatys Prezidentės dekretą, jos siūlomas pataisas. Seimas turės apsispręsti, ar laiko savo įstatymą nepriimtu, t. y. ar lieka galioti dabar galiojantis senasis kodeksas, ar priima svarstyti Prezidentės pasiūlytas pataisas. Per savaitę ir komitete, ir Seime turi būti priimti sprendimai.
Jeigu Seimas apsispręs svarstyti Prezidentės siūlomas pataisas, dokumentas vėl grįš į Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Jam pateikus išvadas, Seimas balsuos. Šiuo atveju galimi tik du keliai: arba Seimas priima Prezidentės pataisas visas be pataisymų, arba atmeta veto. Tam reikia 71 Seimo nario balso. Pažymėtina, kad Seimo Statutas nenumato jokių papildomų procedūrų teikti pasiūlymus ir pataisas šiame etape.
Pasak L.Graužinienės, pagrindinis rudens sesijos akcentas – užbaigti pradėtus darbus, kurie yra svarstymo stadijoje arba laukia priėmimo: tai biudžeto projektas, Prezidentės veto, piliečių iniciatyvos.
Kaip ir kiekvieną rudenį Vyriausybė turi pateikti Seimui tvirtinti kitų metų valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus. Tai pagal įstatymą privalu padaryti spalio viduryje, vadinasi, jau bus po rinkimų. Tad šios kadencijos Seimas tik pradės jį svarstyti, o priims jau naujasis.
Trumpajai paskutinei sesijai Vyriausybė dar siūlo krūvą projektų, susijusių su administracinės naštos ūkio subjektams mažinimu, atsisakant perteklinių reikalavimų, kai kurių leidimų (licencijų), gerinančių verslo sąlygas ir investicijų pritraukimą – nustatant palankesnes sąlygas smulkiojo ir
vidutinio verslo subjektams pasinaudoti ES parama.
Siūloma priimti teisės aktus, susijusius su valstybės ir savivaldybės įmonių valdymo kokybės gerinimu, su vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos įgyvendinimu, profesionalių fizinių globėjų sistemos formavimu.
Seimui svarstyti Vyriausybė ketina teikti teisės aktų projektus, padedančius kovoti su šešėline ekonomika, didinant kontrolės efektyvumą ir galimybes atsekti daugiau neteisėtų sandorių, stiprinant įmonių finansinę drausmę, mažinant kontrabandos mastą.
Šio politinio sezono Prezidentės prioritetai – socialinė gerovė, politinis skaidrumas ir valstybės turto apsauga. D.Grybauskaitė siūlo į Seimo rudens sesijos darbotvarkę įtraukti 16 naujų įstatyminių iniciatyvų, kurios prisidėtų prie socialinės žmonių gerovės kūrimo, padėtų apsaugoti valstybės turtą ir žemę, užkirstų kelią sukčiavimui, mokesčių vengimui, nebaudžiamumui, valstybės apgaudinėjimui ir padėtų kurti skaidresnę politinę sistemą šalyje.
Į Seimo rudens sesijos programą pretenduoja ir 384 parlamentarų siūlomi projektai (pagrindiniai, neskaičiuojant lydinčiųjų). Iš viso į Seimo rudens sesiją įrašyta 780 projektų. Dalis jų vis dar neparengti. „Šios sesijos darbų programą projektuoju taip, kad neįtrauksiu į ją neregistruotų teisės aktų projektų. Turime daug atsakingo darbo ir labai mažai laiko. Asmeniškai sieksiu užtikrinti, kad nesusidarytų keblių situacijų. Privalome išvengti klaidų ir neišleisti nesuderintų įstatymų į gyvenimą“, – sako L.Graužinienė.
Populizmas ir fantazijos
Iš savo patirties ji puikiai žino, kiek įmanoma nuveikti per paskutinę sesiją, juolab praėjusią kadenciją pati buvo Seimo pirmininkė. Iki rinkimų bus posėdžiaujama kokias šešias dienas, o paskutinę sesiją prieš rinkimus, pasak I.Degutienės, Seimo salė būna pustuštė – sėdi tik tie, kurie nedalyvauja rinkimuose ar yra pavyzdingi parlamentarai, o dauguma pasineria į rinkimų kovas ir net sunku surinkti tiek parlamentarų, kad būtų galima priimti kokį įstatymo projektą.
Po rinkimų susirinkęs naujas Seimas koncentruojasi į organizacinius klausimus ir biudžetų projektus, tad kitiems projektams laiko beveik nelieka.
Toks dabartinės valdančiosios daugumos „darbštumas“ teisėkūroje – gerokai pavėluotas.
www.veidas.lt taip pat skaitykite: