Paskutinė rinkėjų apklausa prieš Seimo rinkimus pademonstravo, kad trys partijos finišo link žengia koja kojon. Pirmąsias pozicijas tradiciškai išlaiko socialdemokratai, tačiau valstiečiai žalieji ir konservatoriai atsilieka paklaidos ribose. Tai reiškia, kad daugiamandatėje rinkimų apygardoje šios partijos yra lygiavertės, o rinkimai tampa neprognozuojami.
Algirdas Butkevičius, Ramūnas Karbauskis, Gabrielius Landsbergis
© DELFI montažas

Klausiami apie galimas koalicijas, respondentai dažniau minėjo norintys tokios pat koalicijos, kaip dabar, arba panašios. Šiuo metu koaliciją sudaro socialdemokratai, Darbo partija bei Tvarka ir teisingumas. Antroji pagal populiarumą – socialdemokratų ir valstiečių žaliųjų koalicija.

Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ rugsėjo 19-27 dienomis atlikus gyventojų apklausą.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis teigia, kad vertinant reitingus labai svarbu trajektorija – ar ji eina aukštyn, ar žemyn. Socialdemokratų reitingai po truputį vis mažėja, tuo metu valstiečių žaliųjų ir konservatorių – šiek tiek auga.

„Apibendrinus visų visuomenės nuomonės tyrimų agentūrų rezultatus, visų trijų pirmųjų partijų galimybės prieš rinkimus daugiamandatėje apygardoje praktiškai yra vienodos, bet socialdemokratai turėtų sunerimti, nes jų trajektorija pastaruosius pusę metų yra aiškiai žemėjanti. Kai valdančiosios partijos reitingas yra labai panašus į opozicinių partijų, kyla nemažas pavojus prarasti pirmąsias pozicijas. Lietuvos balsavimo dinamika tokia, kad valdžia paprastai baudžiama. Tai socialdemokratams prastas ženklas", - teigia politologas.

Mažvydas Jastramskis
Mažvydas Jastramskis
© DELFI / Karolina Pansevič

Žemėjantis reitingas nėra geras ženklas dėl to, kad rinkimų metu kartais veikia ir vadinamasis laimėtojo sindromas: abejojantys rinkėjai renkasi balsuoti už tikėtiną laimėtoją. Jei politinė jėga nesugeba įtikinti neabejotinai pasieksianti pergalę – gali būti sunku pritraukti tokių rinkėjų.

Pasak M. Jastramskio, socialdemokratai atotrūkį praranda dėl negebėjimo tinkamai atsakyti į Vyriausybę krečiančius skandalus ir dėl Darbo kodekso priėmimo.

„Manau, kad priimdami prieš rinkimus Darbo kodeksą socialdemokratai gerokai sumažino savo galimybes laimėti", - teigia M. Jastramskis.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis sako, kas socialdemokratus puola visi – ir žiniasklaida, ir opozicija, tad reitingai natūraliai žemėja.

Lauras Bielinis
Lauras Bielinis
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Tokia trajektorija paaiškinama nuolatiniu socialdemokratų atakavimu. Jis buvo daug intensyvesnis nei konservatorių atžvilgiu, praktiškai nebuvo jokių atakų, nukreiptų į valstiečius ir žaliuosius. Taigi mes turime stebėtis ne tuo, kad socialdemokratų reitingas šiek tiek nukrito, o tuo, kad jie sugebėjo atlaikyti atakas iš žiniasklaidos ir oponentų", - aiškino L. Bielinis.

Kas nutiko pastaruoju metu:

- Atmestas prezidento veto ir priimtas naujas Darbo kodeksas (rugsėjo 14 d.);

- Krašto apsaugos sistemą sukrėtė „auksinių šakučių" skandalas (Viešųjų pirkimų tarnybos pranešimas išplatintas rugpjūčio 30 d.);

- Premjeras prabilo apie nepatenkinamus santykius su prezidente Dalia Grybauskaite (rugsėjo 5 d.) ir paskelbė, kad jam išvykus atostogų buvo organizuojamas „pučistinis perversmas" (rugsėjo 12 d.);

- Prekybos centrai iš visų alkoholio pirkėjų nuo rugsėjo pradžios ėmė reikalauti asmens dokumentų, kai kurie gyventojai tokią naujovę siejo su Vyriausybe.

Lyderiai ir antrasis flangas

Lietuvos rinkimų sistema yra mišri: 70 parlamento narių išrenkami daugiamandatėje rinkimų apygardoje, 71 – vienmandatėse. Tai reiškia, kad per pirmąjį rinkimų turą paaiškės tik pusė būsimo Seimo.

Remiantis apklausa, rinkimus daugiamandatėje apygardoje artimiausią sekmadienį laimėtų Algirdo Butkevičiaus socialdemokratų partija. Už ją balsuotų 15,6 proc. apklaustų rinkėjų. Prieš mėnesį norinčių balsuoti už socialdemokratus buvo 17,2 proc. Vadinasi, populiarumas sumažėjo 1,6 proc.

Tačiau socialdemokratai nebegali pasigirti atotrūkiu nuo kitų partijų. Antroji populiariausia partija Lietuvoje šiuo metu yra Ramūno Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Rugsėjo mėnesį jos populiarumas siekė 14 proc., rugpjūtį – 12,4 proc. Pokytis siekia 1,6 proc.

Paklaidos ribose atsilieka Gabrieliaus Landsbergio Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Balsuoti už konservatorius pasiryžę 13,7 proc. respondentų. Prieš mėnesį tokių žmonių buvo 10,5 proc. Per mėnesį populiarumas išaugo 3,2 proc.

„Realiai rezultatai rodo, kad mes turime tris pirmas partijas prie starto linijos, jų pozicijos šiai dienai yra labai panašios. Taip pat turime dar pulkelį partijų, kurių populiarumas apie 5 proc. Taigi turime dvi grupes partijų“, - teigia įmonės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

Ignas Zokas
Ignas Zokas
© DELFI / Tomas Vinickas

Toliau sąraše esančios partijos gali pasigirti kur kas mažesniu reitingų lygiu nei trys pirmosios. Balsuoti už Valentino Mazuronio vadovaujamą Darbo partiją norėtų 5,2 proc. respondentų (buvo 6,6 proc.).

Remigijaus Šimašiaus Liberalų sąjūdžio populiarumas apsistojo ties 5 proc. riba (buvo 6,3 proc.).

Tuo metu Rolando Pakso „Tvarkos ir teisingumo“ partijos gerbėjų sumažėjo iki 4,9 proc. (buvo 5,1 proc.).

Reitingus augina Antikorupcinė Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicija: jos populiarumas – 4,6 proc. (buvo 3,3 proc.). Tiesa, koaliciniai dariniai rinkimuose turi surinkti ne mažiau nei 7 proc. nuo balsavusių rinkėjų - tik tuomet galima dalyvauti mandatų dalybose.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija rugsėjo mėnesį pritrauktų 4,2 proc. respondentų (rugpjūtį – 4,7 proc.), Lietuvos laisvės sąjunga – 2,5 proc. (buvo 3 proc.).

Dar 2,5 proc. apklaustųjų balsuotų už kitą partiją, 16,3 proc. nebalsuotų ir 11,5 proc. nežinojo arba neatsakė į klausimą.

Konservatoriai ir lenkai – išskirtinės partijos

Klausiami apie antrąjį pasirinkimą gyventojai dažniausiai vardijo socialdemokratus, valstiečius žaliuosius, liberalus ir N. Puteikio bei K. Krivicko koaliciją.

Antrasis pasirinkimas paprastai atskleidžia, kurio partijos turi potencialą pritraukti papildomų rinkėjų.

Socialdemokratus antruoju bandymu rinktųsi 16,9 proc. apklaustųjų, valstiečius žaliuosius – 13,8 proc., Liberalų sąjūdį – 11,1 proc., N. Puteikio ir K. Krivicko koaliciją – 10 proc.

Darbo partiją, kaip alternatyvą pirmajam pasirinkimui, rinktųsi 7,4 proc. respondentų, „Tvarką ir teisingumą“ – 7,2 proc.

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) antruoju bandymu būtų patraukli 5,3 proc. apklaustųjų.

Mažiausiai, kaip alternatyvos, patrauklios Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Už konservatorius antruoju pasirinkimu balsuotų 3,8 proc. respondentų, už lenkų partiją – 2,5 proc.

Tačiau gana daug – 22 proc. – respondentų antrojo pasirinkimo nenurodė.

Kokios koalicijos norėtų gyventojai

Respondentų taip pat buvo klausiama, kokios koalicijos jie tikisi po 2016 m. rinkimų. Paaiškėjo, kad 14 proc. žmonių tikėtųsi tokios pat koalicijos kaip dabar. Arba panašios. Šiuo metu koaliciją sudaro Lietuvos socialdemokratų partija, Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“.

Socialdemokratų bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicijos pageidautų 13,1 proc. apklaustų žmonių.

Konservatorių bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos koalicija būtų priimtina 6-iems proc. respondentų.

Liberalų sąjūdžio ir valstiečių žaliųjų – 6,8 proc., socialdemokratų ir Liberalų sąjūdžio – 2,2 proc., Liberalų sąjūdžio ir konservatorių – 3,8 proc.

Vaivorykštės koalicija, susidedanti iš socialdemokratų ir konservatorių – patiktų 1,9 proc. respondentų.

Dar 20,5 proc. žmonių nenorėtų nė vienos iš išvardintų koalicijų, o 31,7 proc. nežinojo, kaip atsakyti, arba neatsakė.

Kaip DELFI jau rašė, iš esmės politikai kalba apie dvi galimas koalicijas: socialdemokratų ir valstiečių žaliųjų arba konservatorių ir valstiečių žaliųjų.

Su socialdemokratais labiau kalbasi valstiečių žaliųjų sąrašo lyderis Saulius Skvernelis, su konservatoriais – partijos pirmininkas R. Karbauskis.

Prie abiejų koalicijų galėtų prisidėti Liberalų sąjūdis, jeigu sugebėtų peržengti 5 proc. rinkimų barjerą.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2016 metų rugsėjo 19-27 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1013 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

CITUOJANT NUORODA Į DELFI IR „SPINTER TYRIMUS" BŪTINA!

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Rimtas perspėjimas Europos gyventojams: jūsų naivumas – labai pavojingas (125)

Pastaraisiais metais Europoje ne sykį skambėjo krikščionybę priėmusių eksmusulmonų...

Svajonių telefonų kopijas siūlo įsigyti atvirai ir pigiai (30)

Telefonai „ iPhone X “ ir „Samsung Galaxy S7“ už 140 eurų? Kas gi nesusiviliotų tokia...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Ar kolchozus pripažinsime savo, o ne okupantų istorijos dalimi? (51)

Kai Seimo sveikuolis Dainius Kepenis pasiūlė statyti bendrą paminklą stribams ir partizanams,...

„Lietuvos ryto“ tritaškių lietus paskandino „Lietkabelį“ (23)

Daugiau tritaškių nei dvitaškių pataikęs Vilniaus „Lietuvos rytas“ (16-4) iškovojo...

Pirmą kartą Dakare finišavęs Žala: negaliu suprasti, kad jau baigėsi (61)

Trečias kartas nemelavo. Po dviejų nesėkmių Dakaro ralyje trečiąkart dalyvavęs Vaidoto Žalos...

Prekybos centro „Ozas“ aikštelėje užsidegė automobilis (2)

Šeštadienį į prekybos ir pramogų centrą „ Ozas “ suskubo ugniagesiai: antrame aukšte...

Tarp paauglių plinta nauja grėsminga mada: kvailumu lenkia viską, kas buvo iki šiol (287)

Užsienyje ėmė plisti naujas iššūkis , kvailumu greičiausiai lenkiantis daugumą prieš tai...

Kelio remontas pykdo: vienas darbininkas kasa, o penki stovi ir žiūri (172)

Iš Klaipėdos uoste veikiančių terminalų vedančio Jūrininkų prospekto kelio dangos...

Dakaro pragaras baigėsi: Juknevičius pagerino savo paties rekordą (293)

Dvi savaitęs trukęs alinantis, nenuspėjamas ir išbandymų kupinas Dakaro ralis – baigėsi....

Karališkieji kūdikiai: gimdymas be nuskausminamųjų, griežti reikalavimai vardui ir 163 metus dėvėti tie patys drabužėliai (7)

Didžiosios Britanijos Kembridžo kunigaikštienė praėjusių metų rugsėjo pradžioje...