Atliekant PISA tyrimą aiškinamasi 15-mečių moksleivių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai bei juos lemiantys veiksniai. 2018 m. tyrime dalyvavo 79 šalys.
Pagal skaitymo rezultatus Lietuva yra 29-36 pozicijoje iš 78 šalių, kartu su Rusija, Italija, Slovakija, Izraeliu ir kitomis valstybėmis.
„Mūsų rezultatai gerėja. Turbūt, po kurio laiko mes galime pranešti džiugią naujieną, kad statistiškai reikšmingai, 8 taškais, nuo praeitų metų skaitymo gebėjimų tyrimo, kuris vyko 2009 metais, pagerėjo mūsų mokinių rezultatai“, – sakė EBPO PISA valdybos narė dr. Rita Dukynaitė.
Tyrimas atskleidė ir Lietuvos mokinių požiūrio į skaitymą skirtumus pagal lytį. Lietuvoje 22 proc. daugiau vaikinų mano, kad skaitymas yra laiko švaistymas. 19 proc. daugiau vaikinų skaito tik tada, kai reikia kokios nors informacijos. 17 proc. daugiau vaikinų skaito tik tada, kai privalo.
22 proc. daugiau merginų skaitymas yra vienas mėgstamiausių laisvalaikio leidimo būdų. 21 proc. daugiau merginų patinka kalbėtis apie knygas su kitais žmonėmis.
Pagal matematinio raštingumo rezultatą esame 32-37 vietoje is 79, kartu su Rusija, Italija, Slovakija, Liuksemburgu, Ispanija, Vengrija ir JAV. Pasak tyrėjų, nuo 2009 m. matematinio raštingumo tyrimo rezultatai išliko stabilūs.
Pagal gamtamokslį raštingumą Lietuvos penkiolikmečiai yra 30-33 vietoje, kartu Ispanija, Vengrija, Rusija. Gamtamokslio raštingumo rezultatų pokytis nėra statistiškai reikšmingas.
Svarbus socialinis ekonominis kultūrinis kontekstas
Tyrėjai kaip vieną iš problemų įvardijo skirtumą dėl žemo ir aukšto socialinio ekonominio kultūrinio konteksto.
„90 taškų skiriasi rezultatas žemo ir aukšto socialinio ekonominio kultūrinio konteksto. Kontekstas yra labai reikšmingas“, – sakė R. Dukynaitė.
Pasak EBPO PISA valdybos narės, skirtumai matomi ir tarp mokinių pasiekimų miesto ir kaimo mokyklose.
„Yra skirtumų, juos reikia labai atsakingai ir atsargiai interpretuoti. Todėl, kad mes imame tris imtis – mokyklas rusų, lenkų, lietuvių kalba, bet neimame visos generalinės aibės. (…) Yra pavienių mokyklų, kurios (pagal kokybinius rezultatus diagramose) yra labai žemai nukritę, ir yra tokių, kurios yra labai viršuje. (…) Turime visuose regionuose ir džiugesnių, ir liūdnesnių naujienų. Bendrąja prasme miestų, tarp jų ir sostinės, rezultatai yra geresni, tačiau nereikėtų žiūrėti į kiekvieną mokyklą, kad, jeigu tai yra kaimo mokykla, tai jau yra bloga mokykla. Viršuje yra pavienių kaimo, o apačioje – ir sostinės mokyklų“, – sakė R. Dukynaitė.
Pasak mokslininkės, yra labai svarbus ankstyvusis ugdymas. Tą pabrėžia visos EBPO tyrimo šalys.
„Visur ankstyvasis ugdymas duoda geresnį rezultatą vėlesniame laikotarpyje, kai vaikas jau yra paaugęs – penkiolikmetis“, – sakė R. Dukynaitė.
EBPO pateikė preliminarias rekomendacijas. Lietuvai rekomenduojama spręsti problemas dėl socialinio, ekonominio, kultūrinio konteksto įtakos.
„Taip pat reikia spręsti ugdymo turinio klausimus. Į ugdymo turinį turi būti įtraukti naujieji gebėjimai, naujosios kompetencijos, naujos sritys. Taip pat – ankstyvojo ugdymo plėtra, pedagogų rengimas, kvalifikacija“, – sakė R. Dukynaitė.
Monkevičius: tikslas – mažinti atotrūkius
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius teigė, kad tokio tipo tyrimai yra reikalingi.
„Reikalingas toks kompasas, tokie tyrimai, kurie padeda orientuotis, kokie yra vaikų pasiekimai, kaip jie keičiasi, palyginti (…) platesniame kontekste, ir adekvačiau numatyti priemones, kad pasiekimai gerėtų“, – sakė A. Monkevičius.
Vienu svarbiausių darbų ministras įvardijo atotrūkių tarp skirtingų mokyklų mažinimą.
„Toje pačioje savivaldybėje, nepriklausomai mieste mieste ar kaime, yra labai nevienodos mokyklos. (...) Patyčių tema labai svarbi. Ten, kur mikroklimatas geras, matome, kad yra koreliacija su pasiekimais“, – kalbėjo A. Monkevičius.
Su estais žaidžiame skirtingose lygose
Pagal skaitymo rezultatus geriausiai tyrime pasirodė keli Kinijos miestai, Singapūras, Makao (Kinijoje), Honkongas (Kinija), Estija, Kanada, Suomija. Blogiausiai – Filipinai, Dominikos Respublika, Kosovas, Libanas, Marokas.
Paklausta apie tai, kiek mes atsiliekame nuo Estijos, EBPO PISA valdybos narė sakė, kad, krepšinio terminais kalbant, estai žaidžia kitoje lygoje. Pirminis EBPO PISA tyrimas nepateikia priežasčių, dėl kurių egzistuoja toks atotrūkis.
Ministras A. Monkevičius mano, kad atsilikimą gali lemti net tokie dalykai, kaip abejose šalyse mokiniai įveikia baimę ir sukuria pasitikėjimą.
„Sociologiniai tyrimai rodo, kad skandinavų pavyzdys yra susijęs su charakteriu, kurį lemia net religijos forma. Mes nesame šios dienos visuomenė. Mūsų visuomenė formavosi kaip katalikiška. Kaip matome, katalikiškų šalių tarpe mes esame tame klube. Gal tai ir yra tas protestantiškas charakteris – nebijoti veikti ryžtingiau“, - sakė A. Monkevičius.
Tyrimas atliekamas kas treji metai
Kaip rašė BNS, PISA tyrimas vyksta kas treji metai nuo 2000 metų.
2015 metais pagal gamtamokslinį raštingumą Lietuvos penkiolikmečiai užėmė 36–38 vietas, matematinio raštingumo rezultatas panašus – 36 vieta, vertinant skaitymo gebėjimus teko 39 vieta iš daugiau kaip 70 vertintų šalių ir regionų.
Tuomet tarp tyrime dalyvavusių EBPO narių geriausiai įvertinti Japonijos, Estijos, Suomijos ir Kanados penkiolikmečiai. Latviai lietuvius lenkė pagal gamtamokslio raštingumo ir skaitymo gebėjimų vidurkius.
PISA tyrimą sudaro užduotys moksleiviams, jų bei tėvų, mokytojų, mokyklų vadovų anketos.