Sąrašo lyderis – antros kadencijos siekiantis dabartinis Vilniaus meras R. Šimašius. Už jo rikiuojasi tarybos narys, Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Kasparas Adomaitis, jauna aktyvi liberalė Deimantė Rimkutė, frakcijos Liberalai „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!” seniūnas Vincas Jurgutis, Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų Asociacijos pirmininkė ir 4 vaikų mama Ieva Jagminienė.

Kaip skelbta siųstame pranešime spaudai, antrajame penketuke rikiuojasi frakcijos miesto taryboje narys, Švietimo, sporto ir kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Mitalas, Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius, politologas ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės vykdantysis direktorius Renaldas Vaisbrodas, teisininkas ir LGBT žmogaus teisių aktyvistas Tomas Vytautas Raskevičius. Dešimtuką užbaigia tarybos narys, tinklaraštininkas ir daugiabučių namų administravimo ekspertas Skirmantas Tumelis.

„Komiteto tikslas – turėti stipriausią komandą Vilniuje, kuri būti pasirengusi įgyvendinti darbus, kurių laukia vilniečiai. Matau, kad mūsų komandoje puikiai dera politinė patirtis su nauja šviežia atskirų sričių ekspertų energija. Esu tikras, kad šio sąrašo pagrindu suformuota nauja valdančioji dauguma Vilniuje bus pajėgi ne tik įgyvendinti mūsų suplanuotas 12 ambicijų Vilniui, bet ir kartu su miestiečiais generuoti naujas idėjas”, - teigė R. Šimašius.

Iš viso sąraše – 72 asmenys. Tarp komiteto „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!” kandidatų – ne tik dabartiniai Vilniaus tarybos atstovai, bet ir ekspertai iš kultūros, sporto, architektūros, žmogaus teisių, švietimo, miesto plėtros ir kitų sričių. Visą reitinguotą kandidatų sąrašą galima rasti čia.

12 ambicijų Vilniui

Ambicingiausias komiteto tikslas – pasiekti, kad vilniečių vaikai galėtų mokytis vienose geriausių mokyklų Europoje, tiek kokybiško ugdymo, tiek deramos aplinkos prasme. Vietoje kasmet atliekamų remonto darbų, kurie kainuoja apie 20 mln. eurų, siūloma privačios ir viešosios partnerystės dėka pritraukti 300 mln. eurų investiciją ir per 4-7 metus vienu atnaujinti visas Vilniaus mokyklas. Taip pat švietimo srityje žadama sukurti mokytojų pritraukimo ir motyvavimo programą, įvesti Vilniaus mokytojų atlyginimų „grindis” ir tokiu būdu dabar esančius mažiausius atlyginimus padidinti bent 50 proc. Trečiuoju švietimo srities tikslu meras įvardino mokymosi aplinkos keitimą, kuri moksleivius išmokytų spręsti gyvenime iškylančias problemas.

Antras ambicingas tikslas - stoties rajoną paversti šiuolaikinės miesto kultūros centru su savo neformalia dvasia, gatvės menu, pramonės objektų virsmu į kultūros, kūrybos ir pramogų erdves. Stoties ir Naujininkų rajonų gyventojams bei miesto svečiams žadamas radikalus aplinkos atnaujinimas ir jų glaudesnis sujungimas su senamiesčiu. „Geležinis Vilnius” – taip pavadintas antrasis strateginis blokas, kuriame numatyta vietoje nebereikalingų geležinkelio bėgių pastatyti naują autobusų stotį ir požemine galerija sujungti ją su atnaujinta traukinių stotimi.

R. Šimašiaus komanda turi gerą žinią miesto rajonuose gyvenantiems vilniečiams. Įgyvendinus tris svarbiausias priemones, laukiama, kad pasikeis jų gyventojų emocija, jie jausis gyvenantys ne miegamuosiuose, o gyvenamuosiuose rajonuose. Visų pirma – sovietinių rajonų atgaivinimas, taikant kompleksinį požiūrį į jų renovaciją. Pradedant nuo seniausiųjų rajonų, būtų atnaujinama jų aplinka - apšvietimas, takai, parkavimas, sporto ir žaidimų aikštelės, gatvės ir žaliosios zonos. Kiekvienam rajonui taip pat numatoma po naują išskirtinį traukos objektą, aplink kurį galėtų formuotis savotiškas kiekvieno rajono centras. Tokių traukos objektų pavyzdžiai – Nacionalinis stadionas Šeškinėje, baseinai Lazdynuose ir Fabijoniškėse, Nacionalinė koncertų salė Naujamiestyje, modernus skveras Perkūnkiemyje ir kt.

Itin svarbu atsižvelgti į miestiečių poreikį greitai ir patogiai keliauti po miestą ir su automobiliu, ir be jo. Todėl judėjimo pagerinimui Vilniuje numatoma vystyti greitojo viešojo transporto sistemą – išnaudojant jau atnaujintą autobusų parką ir jiems sukuriant autonomines juostas mieste, kurios nesikirstų su automobilių judėjimu. Iki 2020 m. žadama sukurti vientisą mikromobilumo tinklą – dviračių ir paspirtukų takai bus sujungti į magistralinį tinklą, kuris tokiu būdu leis patogiai pasiekti bet kurį miesto rajoną. O miesto arterijų kokybiškam palaikymui siūlomas naujas standartas – kasmet sostinėje nutiesti bent po 100 km gatvių ir šaligatvių.