aA
Lietuvoje neliks nė 2 mln. gyventojų. Nykimo nestabdys nei ilgėjanti gyvenimo trukmė, nei mažėjanti emigracija.
Keleiviai
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Taip pristatydama demografines prognozes trečiadienį Seime teigė profesorė Vlada Stankūnienė. Pasak mokslininkės, iki 2 mln. gyventojų Lietuva susitrauks jau 2040 metais, o iki 2080 m. gyventojų skaičius nukris iki 1, 9 mln.

„Amžiaus viduryje kas dešimtas žmogus bus vyresnis nei 80 metų amžiaus ir į tai reikia atkreipti dėmesį įstatymų rengėjams. Jei šiuo metu darbingo amžiaus žmonių yra 2 mln., amžiaus viduryje liks tik 1 mln.“, - atkreipė dėmesį demografė.

„Eurostato prognozės mums irgi liūdnos, nors ten įdėta optimistinių prielaidų. 2040 metais gyventojų skaičius sumažės iki 2 mln., 2060 metais bus kritęs iki 1,8 mln., ir tai turint omenyje gimstamumo, emigracijos optimistines prognozes“, - sakė V.Stankūnienė.

Prognozuojama, kad gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje bus sparčiausias tarp visų Europos Sąjungos šalių.

„Pastaraisiais metais mirtingumo lygis neadekvačiai aukštas ir aukščiausias tarp ES, vyrų ir moterų tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas – didžiausias ES, senėjimo tempai aukščiausi ES, vyks labai spartus gyventojų senėjimas“, – apibendrino profesorė. 

Elgiamės žalingai

Pasak V. Stankūnienės, mirties priežasčių dėl alkoholio statistika akivaizdžiai rodo, kad mes elgiamės žalingai. Pirmaujame ir pagal rizikingo elgesio nulemtas mirties priežastis, savižudybes. 

„Tarsi jaaučiamas nusiraminimas, kad bent gimstamumas sustojo vietoje, yra stabilus, lyg pas mus viskas gerai. Tačiau mes sustojome beveik dugne. Tik tik pradėję kopti sustojome, todėl verta susirūpinti demografine situacija Lietuvoje“, - pabrėžė V. Stankūnienė. 

Pasak demografės, gyventojų skaičiaus kreivė rodo, kad Lietuvoje žmonių intensyviai mažėja ir paskutinį šimtmetį – sparčiausiai iš visų ES šalių. Emigracijos skaičiai – dideli, o natūralus prieaugis nepakankamas.

Emigracija „išpjovė“ jaunimą ir vaikus

„Pastaruoju metu emigracija tarsi mažėja, tačiau mes stabiliai, daugmaž po 10 tūkst. žmonių per metus sumažėjame todėl, kad daugiau žmonių miršta, nei gimsta“, - pabrėžė mokslininkė.

V. Stankūnienės žodžiais, ilgą laiką buvusi didelė emigracija amžiaus struktūroje „išpjovė“ jaunimą, o ilgą laiką trukęs mažėjęs gimstamumas – priaugančią kartą.

„Po 2011 m. surašymo matyti, kad ypatingai paliesta vaikų ir jaunimo dalis. Išpjautas potencialas, kad vaikai gimtų, tad ir ateitis nieko gero mums nežada. Pagyvenusių žmonių dalis ne mažėja, o didėja“, – atkreipė dėmesį V. Stankūnienė.

Per 20 metų vyresnių Lietuvos gyventojų dalis visuomenėje didėjo sparčiausiai, Lietuva senėjo intensyviausiai, palyginti su kitomis Europos šalimis.

„Dėl gimstamumo gera žinia ta, kad Lietuva šiuo požiūriu yra net truputį aukščiau ES vidurkio. Situacija bloga, bet ES mes esame maždaug per vidurį. Bloga situacija, bet ne pati blogiausia“, – sakė demografė.

Kas vyksta su vyrais?

Vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje – pati trumpiausia tarp ES šalių ir taip yra kurį laiką. Pasak V. Stankūnienės, panaši situacija ir kitose Baltijos šalyse

„Prieš 50 metų moterų ir vyrų gyvenimo trukmė beveik nesiskyrė. Dabartiniu metu vidurio Europos šalys žengia į vakarietišką kelią, o Lietuva ne“, – pastebėjo profesorė.

Atsakydama į klausimą, kodėl šia prasme mes atsiliekame ir dar labiau tas atsilikimas didėja, V. Stankūnienė atkreipia dėmesį, kad 7 praėjusio amžiaus dešimtmetyje Vakaruose pradėta tausoti sveikatą. Ar Lietuvoje ji tampa vertybe, ar praktikuojama nesveika, sveikatai žalinga elgsena?

„Mes esame prie tų, kur praktikuoja žalingą elgseną ir sveikatą žalojantį gyvenimo būdą“, – konstatavo mokslininkė. – Tai atsispindi ir statistikoje, dėl ko mirštame. Jei Vakaruose mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų pradėjo mažėti ir vis dažniau mirštama nuo onkologinių, kitų ligų, pas mus tebepirmauja mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Be to, Lietuvoje vyrai šiomis ligomis pradėjo sirgti dar ir jaunesniame amžiuje. Šiuo požiūriu mes nuo ES senbuvių skiriamės sveikatą žalojančiu elgesiu“, – pakartojo V. Stankūnienė.

Naujausi demografiniai duomenys pristatyti trečiadienį Seime vykusioje diskusijoje „Lietuvos demografinė situacija ir ateities scenarijai“, kurią organizavo Seimo pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas ir Seimo narė Giedrė Purvaneckienė kartu su Vytauto Didžiojo universitetu.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Plyšus aortai, retas kuris išgyvena: norint sumažinti riziką, veiksmų imtis galima nedelsiant (19)

Rugsėjo 19-ąją visame pasaulyje minima aortos diena. Santaros klinikų kraujagyslių chirurgas...

Norint rasti auklę, teks paplušėti: papasakojo, kokius reikalavimus kelia tėvai, o kokių užgaidų turi auklės (24)

Prasidėjus rudeniui, daugelis mamų grįžta į darbus, o vaikai keliauja į darželius. Jei vietą...

Kupiškyje iš tėvų atimti vaikai išgyveno kančias: globėja 5-erių berniuką laikė rūsyje (201)

Kupiškio rajone, kaip įtariama, prieš penkiametį smurtavo laikinoji globėja. Ji vaiką uždarė...

ES baiminasi: viena iš jos pačios bloko narių gali Johnsoną ištraukti iš bėdos (33)

Europos Sąjunga baiminasi, kad Borisas Johnsonas stengsis įtikinti Vengriją vetuoti „ Brexit...

Rusijos komandos marškinėlius užsivilkęs Kalnietis dalijo rezultatyvius perdavimus (16)

Mantas Kalnietis po kiek ilgesnio nei savaitės poilsio po pasaulio čempionato vėl išbėgo ant...

Nausėda ir Skvernelis sukirto rankomis dėl „gyvūlių ūkio“ naikinimo: kiek realu tai pasiekti

Trečiadienį ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad su prezidentu Gitanu Nausėda rado...

Užkalnis. Kodėl lietuviai blogai maitinasi ir kaip juos perauklėti

Šlapia dešra ir forminė duona vaikų ligoninėse, fotografuota iš įvairių kampų ir įkelta į...

Kurtinaičio „Chimki“ paskendo klaidose, CSKA parodė raumenis

Naujam sezonui besirengianti Rimo Kurtinaičio treniruojama Maskvos srities „Chimki“ komanda...

Technologijų tobulėjimas gali sukelti tikrą karinės technikos perversmą: kalba apie naujos kartos tankus (79)

Elektrinės transporto priemonės vis labiau populiarėja. Tai skatina ir ekologiniai įsitikinimai,...

Kuodis: makroekonominė kriminologija yra labai smagus ir prasmingas sportas, juo užsiimu daug metų (21)

„Iš principo tas legalus gyvulių ūkis tai gausybė išimčių, kurios nėra pateisintos...