aA
Pagal optimistinį scenarijų, jei dabartinio karantino efektyvumas ir gyventojų savisauga nesikeistų, tai dar iki šių metų pabaigos pasiektume bent 1,5 tūkstančio naujų koronaviruso atvejų per dieną skaičių, rodo mokslininko-modeliuotojo Algio Džiugio sudaryti Covid-19 eigos galimi scenarijai.
Mobiliosios patikros punktas Vilniuje
Mobiliosios patikros punktas Vilniuje
© DELFI / Andrius Ufartas

Iš mokslininko tinklaraštyje publikuoto grafiko galima matyti, kad situacija dėl sergamumo koronavirusu galimai keistųsi priklausomai nuo gyventojų elgesio ir Vyriausybės priimtų veiksnių. Pats mokslininkas pabrėžia, kad ši analizė tėra skirtingi scenarijai, kurių negalima laikyti prognozėmis.

„Pasaulyje nėra tokių modelių, kurie leistų Covid-19 eigą patikimai prognozuoti ilgesniam nei vienos dviejų savaičių laikotarpiui“, – teigė A. Džiugys.

COVID-19 scenarijai. A. Džiugio analizė
COVID-19 scenarijai. A. Džiugio analizė
© Asmeninio albumo nuotr.


Iš scenarijaus A (grafike pažymėtas raudona trūkia linija) matome, kaip, A. Džiugio skaičiavimais, augtų vidutinis paros užsikrėtimų skaičius, jei išsilaikytų rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje esantis apytikriai 2,5-3 proc. paros užsikrėtimų santykinis prieaugis ir neįvedama papildomų apsaugos (karantino) priemonių. Tai yra pats pesimistiškiausias scenarijus.

Šio scenarijaus atveju dar nebuvo įvertinti (nes dar tuo metu, kai jis buvo sudaromas, jų nebuvo) Vyriausybės sprendimai, kurie buvo priimti šį trečiadienį.

Iš pateikto grafiko matosi, kad 1 000 naujų atvejų per dieną rodiklį Lietuva galimai pasiektų jau gruodį, ir sergamumo kreivė toliau kiltų į viršų. Jos linkio žemyn scenarijų grafike net nesimato.

„Naujų užsikrėtimo atvejų skaičius per dieną vis išauga 3 procentais. Tai yra eksponentinis augimas. Kreivė linkį anksčiau ar vėliau turėtų įgauti, bet tai jau yra labai dideli skaičiai. O iki kelių tūkstančių (trijų tūkstančių arba net daugiau) naujų atvejų per dieną ribos jokio linkio savaime neatsiras, ir, jeigu nebus priimta naujų priemonių, arba nepasikeis gyventojų elgesys, tai kreivė taip ir kils toliau“, – aiškino A. Džiugys.

Scenarijus B (grafike pažymėtas mėlyna trūkia linija) rodo tai, kaip augtų vidutinis paros užsikrėtimų skaičius, jei tas pats scenarijus A, bet Vyriausybė visgi nuspręstų po Vėlinių (lapkričio 7 dienos) įvesti karantiną tokį kaip gegužės – birželio mėnesiais, kai buvo užtikrintas 2 proc. paros užsikrėtimų santykinis mažėjimas. Tai yra pats optimistiškiausias scenarijus.

„Tai nėra totalinis karantinas. Totalinis karantinas buvo įvestas kovo 16 dieną, paskui, po tam tikro laiko, jis buvo laisvinamas. Kadangi nemanau, kad vyriausybė įvestų totalinį karantiną net esant 1000 arba 1500 naujų atvejų per dieną – dėl ekonominių priežasčių, ir, kad žmonių neerzintų, tai užtektų įvesti karantiną, kurio efektyvumas buvo toks, koks buvo gegužės-birželio mėnesiais, t. y. toks kuris užtikrintų kasdienį 2 proc. naujų atvejų mažėjimą“, – sakė A. Džiugys.

Iš grafiko matosi, kad po Vėlinių įvedus karantiną dar kurį laiką kreivė šiek tiek augtų, o paskui skaičiai imtų mažėti.

„Remiantis patirtimi, to, kas jau buvo kitose šalyse ir pas mus, žinome, kad įvedus karantiną, jo priemonės šalyje pilnai pradeda veikti tik po dviejų-trijų savaičių, todėl įvedus karantiną dar kurį laiką matome augimą. Paskui – matomas 2 proc. kritimas, jeigu karantino efektyvumas yra toks kaip birželio-gegužės mėnesiais“, – komentavo A. Džiugys.

Scenarijus C (pažymėtas grafike purpurine trūkia linija), tai kaip augtų vidutinis paros užsikrėtimų skaičius, jei karantino efektyvumas būtų toks pat, kaip ir rugsėjo mėnesį (paros užsikrėtimų santykinis prieaugis 5,8 proc., o po Vėlinių (lapkričio 7 d.) Vyriausybė įveda karantiną tokį kaip gegužės – birželio mėnesiais, kai buvo užtikrintas 2 proc. paros užsikrėtimų santykinis mažėjimas.

B ir C scenarijų pagrindinis skirtumas priklauso nuo psichologinių veiksnių – žmonių reagavimo į situaciją.

„Žmonių savisauga banguoja. Pavyzdžiui, kai tik užsikrėtimų skaičius padidėja, jie patys pradeda saugotis ir be papildomų karantino priemonių. Jie mažiau eina į darbą, daugiau būna namie, vengia masinių renginių, nustoja bėgioti į barus ir naktinius klubus. Tačiau, kurį laiką pasisaugoję pamato, kad vėl užsikrėtimų yra fiksuojama mažiau, galiausiai, atsibosta ir pavargsta, ir jie vėl atsipalaiduoja.

Tas atsipalaidavimas, kuris buvo po vasaros, rugsėjo mėnesį, kai jaunimas atėjo į mokyklas ir universitetus, nubėgo švęsti į barus ir naktinius klubus, lėmė berods 5,8 proc. naujų atvejų per dieną kilimą. Jeigu tokia tendencija tęstųsi ir toliau, tai ir matytume situaciją, kokia yra C kreivėje iki Vėlinių. Tolimesnė scenarijaus eiga yra, kad neapsikentusi Vyriausybė po Vėlinių įvestų karantiną – tokio pat lygio kaip ir B kreivės atveju.“, – komentavo A. Džiugys.

Mokslininko vertinimu, ta situacija, kuri yra stebima realybėje, kol kas yra maždaug tarp B ir C scenarijų.

Nemano, kad dabartinių priemonių užteks situacijai pakeisti iš esmės

Mokslininkas abejoja, kad epidemijos eigą paveiks tos priemonės, kurias dviem savaitėms Vyriausybė jau priėmė praeitą trečiadienį.

„Man panašu, kad šitų priemonių sergamumas nepradėtės mažėti. Kiek suprantu, jų tikslas yra valdyti padėtį taip, kad sveikatos sistema nebūtų perkrauta. (…) Po dviejų savaičių žiūrės, kokia yra padėtis, jeigu užsikėtimų tendencija išsilaikys, tai turbūt taikys papildomas priemones.“, – sakė A. Džiugys.

Mokslininkas pastebėjo, kad žmones imtis papildomų priemonių dažniausiai psichologiškai skatina kokie nors apvalūs skaičiai. Ir ta psichologinė riba su laiku keičiasi.

„Prisiminkite, kad pavasarį 60 atvejų per dieną veikė psichologiškai labiau negu dabartiniai 300 atvejų. Tada bijojo 100, dabar bijos 1000 atvejų. Kai peržengsime 1000 atvejų, tada, tarkime, bijos 5000 atvejų.“, – teigė A. Džiugys.

Prognozavimo metodika

Mokslininkas savo tinklaraštyje paaiškino, kad scenarijų sudarymo metodika buvo sukurta kartu su bendradarbiais ir Martynu Bieliūnu iš „Privacy partners“ ir paskelbta moksliniame žurnale „ Chaos, Solitons & Fractals“.

Metodo pagrindinės prielaidos yra:
1. Šiame epidemijos etape užsikrėtusių ir persirgusių skaičius daug kartų mažesnis nei gyventojų skaičius.
2. Užregistruoti užsikrėtusieji yra efektyviai izoliuojami.
3. Paros užsikrėtimų skaičius sąlyginai priklauso nuo užsikrėtusių per vakar dieną, o ne nuo tebesergančių (aktyvių užsikrėtusių) skaičiaus, nes visi išsiaiškinti užsikrėtę yra pakankamai efektyviai izoliuojami. Tai pagrindinis metodo skirtumas nuo SIR/SEIR šeimos modelių.
4. Užsikrėtimų importas iš užsienio yra mažas, palyginus su užsikrėtimais viduje.
5. Naujų užregistruotų užsikrėtimų augimas arba slopimas priklauso nuo karantino priemonių ir gyventojų savisaugos lygio. Jei tas lygis yra pastovus, tai paros užsikrėtimų augimo arba slopimo greitis irgi yra pastovus.
6. Naujų užregistruotų paros užsikrėtimų skaičius yra pakankamai didelis, kad užsikrėtimai jau nebūtų pavieniai ir pasitaikantys atsitiktinai.

„Šių prielaidų ir epidemijos eigos Lietuvoje bei kitose pasaulio šalyse pagrindu yra nustatyta, kad epidemijos pagreitis (registruojamų paros užsikrėtimo atvejų augimo greitis) priklauso nuo įvestų karantino priemonių ir gyventojų savisaugos (judrumas, tarpusavio atstumas, minios vengimas uždarose patalpose ir t.t. ir pan.) veiksmingumo. Tai pavadinkime karantino efektyvumu.

Vieni svarbiausių karantino efektyvumo veiksnių yra ir grynas oras. Pavyzdžiui, jau pandemijos pradžioje buvo nustatyta, kad daugiau nei 90 proc. visų masinių užsikrėtimų, kai užsikrečia daugiau nei 4 žmonės vienu metu, įvyko uždarose patalpose. O svarbiausia karantino pasekmė, kad užregistruoti užsikrėtę yra izoliuojami ir daugiau neužkrečia kitų“, – teigiama mokslininko straipsnyje.

Taip pat, pasak mokslininko, epidemijos eigai labai svarbu ir gyventojų mobilumas. Daug kas mėgsta nurodyti švedus kaip pavyzdį, kad galima ir per daug ir nesisaugoti, o susirgimų bus mažai. Tačiau M. Bieliūno pateikta mobilumo analizė rodo, kad švedai saugosi nemažiau, o gal net ir daugiau nei lietuviai. vasaros pabaigoje / rudens pradžioje švedai ženkliai daugiau būna namuose ir mažiau darbe, o pas mus deja tie sumažėjimai kur kas mažesni.

COVID-19 scenarijai. A. Džiugio analizė
COVID-19 scenarijai. A. Džiugio analizė
© Asmeninio albumo nuotr.


Plačiau su scenarijų sudarymui taikyta metodika ir teiginiais galima susipažinti čia.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(56 žmonės įvertino)
2.9286

Top naujienos

Kinų vakcina? Farmacinė chimera, kurios vieni ieško, kiti bijo (40)

Ji yra. Bet jos niekas iki šiol nematė. Cirkuliuoja šen bei ten Europoje vieniems keldama...

Ekspertai apie tai, kas naudingiau: eiti į prastovas, gauti ligos išmokas ar net stoti į bedarbių gretas (29)

Įmonėms skelbiant prastovas, gyventojai teiraujasi ir skaičiuoja, kas jiems naudingiau – eiti į...

Jasikevičius – apie žalias kojines, skambutį Schilleriui ir širdies skausmą dėl Blaževičiaus (26)

Kaip ir buvo galima tikėtis, po keturių beatodairiškos kovos tarp Kauno „Žalgirio“ (5/7) ir...

Žvarbus vėjas slopins šilumą (2)

Šeštadienį virš Lietuvos tęsis ciklono ir anticiklono dvikova, to pasekmė gūsingas ir žvarbus...

Iš Vilniaus greitoji iškviesta į Ukmergę: atvykusi medikė nesulaikė ašarų – 35 metų pacientė nesulaukusi pagalbos mirė (816)

„Karščiuojanti pacientė saugiai perduota į rūpestingas infekcinės ligoninės slaugytojų...

Kaip Hitleris ištekindavo savo meilužes, arba garsiausios ir įtakingiausios Trečiojo reicho moterys (81)

Karas laikomas vyriška prerogatyva, tačiau moterų vaidmuo jame irgi svarbus. Net Vokietijoje, nors...

Jasikevičiaus sugrįžimas į Kauną paženklintas klaidų jūra ir pergale prieš „Žalgirį“ (476)

„Žalgirio“ (5-7) duobė Eurolygoje gilėja – Lietuvos čempionai po penktadienio dvikovos Kaune...

Prekybos po „Brexit“ susitarimo pasiekti nepavyko (72)

Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos derybininkai penktadienį pareiškė, kad jiems...

Pažanga pasidžiaugęs Schilleris nuo Šaro šešėlio nebėga: jis yra šio klubo legenda (5)

Buvusį savo trenerį Šarūną Jasikevičių penktadienio vakarą namuose priėmęs Kauno...