„Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje fiziškai pasyvus žmogus vidutiniškai šaliai dėl išlaidų gydymui, prastesnių darbo rodiklių kainuoja nuo 1 iki 1,5 tūkst. eurų per metus.

Fiziškai pasyvus žmogus yra tas, kuris nejuda vidutiniu tempu penkis kartus per savaitę po 30 minučių. O Lietuvoje tokių 35-80 metų amžiaus žmonių, kurie per savaitę penkis kartus po 30 min. vidutiniu tempu juda, yra maždaug 2-3 procentai“, – sakė A. Skurvydas.

Mokslininkas paskaičiavo, kad Lietuvoje yra apie 1,5 mln. žmonių, kuriems trūksta normalaus fizinio aktyvumo, ir tai sudaro maždaug 1 tūkst. eurų per metus naštą ekonomikai. Padauginęs šiuos skaičius jis gavo 1,5 mlrd. eurų fiziškai pasyvių žmonių sudaromą naštą Lietuvos ekonomikai per metus.

„Panašūs skaičiai yra ir kitose šalyse. Kai kurių Skandinavijos šalių gyventojai daugiau juda, surenka iki 15-30 proc. reikiamo judėjimo, tačiau bendrame kontekste nesame išskirtiniai“, – sakė A. Skurvydas.

Mokslininko išvados nuvils tuos, kurie galvoja, kad lengvu žingsniu nuėję 10 tūkst. žingsnių per dieną, jau gali save laikyti pakankamai fiziškai aktyviais.

„Iš tų 10 tūkst. žingsnių 5 tūkst. reikia nueiti vidutiniu arba labai sparčiu tempu. Visi tie, kurie galvoja, kad surenka žingsnius, ir yra sveiki, klysta“, – sakė A. Skurvydas.

Trūksta supratimo ir valios

Mokslininkas konstatavo, kad Lietuvoje labai trūksta supratimo apie fizinio aktyvumo svarbą.

„Šitoje srityje raštingumas yra menkas visuose lygmenyse – ir bendrai žmonių, ir medikų, ir politikų, niekas į tai rimtai nekreipia dėmesio. Visame pasaulyje taip pat pastebima ir kita problema, psichologiškai sunku prisiversti judėti, tam reikia susiformuoti įgūdžius“, – sakė A. Skurvydas.

LSU profesorius apibendrino, kad žmogaus smegenys taip sutvertos, kad nori atpildo. „Judant gali gauti atpildą džiaugsmu, bet tą patį atpildą gali gauti tenkindamas kitas pagundas – žaisdamas kompiuteriu, žiūrėdamas televizorių, gerdamas kavą ar alkoholį, dalyvaudamas vakarėliuose. Konkurenciją dar sudaro vaistai. Žmonės su malonumu moka pinigus nusipirkti tabletę, kuri panašiai veiktų kaip judesys“, – sakė A. Skurvydas.

LSU profesorius turi daug argumentų, kodėl verta pradėti sportuoti. Pasak jo, pradėjęs aktyviau judėti žmogus 30-50 proc. sumažina riziką susirgti 26 lėtinėmis ligomis, senėjimo slenkstį nustumia 10 metų, nuotaika pagerės 30 proc., protinis darbingumas – 7 procentais.

Iš politikų nieko nesitiki

LSU profesorius nesitiki, kad pamatę tokią statistiką politikai pasidarys kokią nors išvadą.

„Nieko jie nesupras, jie beraščiai. Juos reikia mokyti. Žmonės nežiūri į tai rimtai, todėl politikai irgi į tai rimtai nežiūri. Tik 3 proc. žmonių tai svarbu, o politikai daro tai, kas patinka likusiems 97 proc“, – sakė A. Skurvydas, kuris piktinasi planais LSU prijungti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto.