aA
Konservatorių partijoje artėjant vidiniam reitingavimui kandidatų į Europos Parlamento rinkimus užvirė diskusijos dėl istorinės atminties – ar prasminga versti kandidatus į politines pozicijas deklaruoti, kad jie yra užėmę vadovaujančias pareigas Lietuvos komunistų partijoje.
Nijolė Oželytė
© DELFI / Domantas Pipas

Į diskusijas įsijungė ir buvusi šios partijos narė, Nepriklausomybės akto signatarė Nijolė Oželytė, kuri sakė pati niekada neslėpusi savo biografijos fakto, kad beveik vienerius metus yra buvusi Lietuvos komunistų partijos nare.

„Pamačiau ten tokių dalykų, kad, jeigu kas nors pašalinis man būtų papasakojęs apie juos, tai gyvenime nebūčiau patikėjusi. Niekada to neatsižegnojau“, – sakė N. Oželytė.

Pasak jos, tuo metu toje partijoje jau nebuvo jokios ideologijos – tik ūkiniai interesai.

„Man gali kas tik nori dėl to priekaištauti, aš dėl to nekompleksuoju. Man dėl to neskauda, man skauda tik dėl politinės profanacijos, absoliučios idėjinės tuštumos“, – sakė N. Oželytė.

Pašnekovė kritikavo parlamentarų Audroniaus Ažubalio ir Lauryno Kasčiūno siūlymą Lietuvos komunistų partiją pripažinti nusikalstama organizacija ir reikalauti, kad sovietmečiu vadovaujančias pareigas LKP ėję asmenys turėtų apie tai paskelbti kandidatuodami rinkimuose, taip pat dalyvaudami konkursuose į valstybės ar diplomatinę tarnybą.

Ji taip pat kritikavo šių konservatorių frakcijos narių ir Agnės Bilotaitės parengtas Švietimo įstatymo pataisas, kad tautinių mažumų mokyklose pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 60 proc. programos būtų vykdoma lietuvių kalba, o likę ne mažiau kaip 40 proc. programos temų – tautinės mažumos kalba.

Buvusi politikė neslėpė savo neigiamų nuostatų A. Ažubalio ir L. Kasčiūno atžvilgiu, ir jų siūlomus įstatymų projektus vadino antipartine veikla ir provokacijomis.

Partija atsiriboja nuo siūlymų dėl LKP

Gabrielius Landsbergis
Gabrielius Landsbergis
© DELFI / Domantas Pipas

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pripažino nesąs įsigilinęs į įstatymų projektus dėl tautinių mažumų mokyklų, tačiau sukritikavo siūlymus dėl LKP pripažinimo nusikalstama.

„Mūsų partijoje dažnai atsiranda savarankiškų iniciatyvų. Čia ne pirmas kartas, kai keli Seimo nariai turi kokią nors savo atskirąją nuomonę, ir nėra prasmės dėl to ypatingai karščiuotis. Tik noriu pabrėžti, kad partija kaip institucija nuo tokios iniciatyvos atsiriboja“, – sakė G. Landsbergis.

Jo vertinimu, tokios iniciatyvos yra „pigus populizmas“ ir nesudaro galimybės kažką pasiekti. Jis taip pat pabrėžė, kad įstatymai jau dabar apibrėžia kaip savo dalyvavimą turi deklaruoti asmenys bendradarbiavę su NKVD arba KGB.

Seimo narių iniciatyvas G. Landsbergis siejo su artėjančiais rinkimais.

A. Ažubalis yra TS-LKD narys, o L. Kasčiūno narystė partijoje kovą sustabdyta metams dėl bendravimo su buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

Iniciatorius nustebino reakcija: Oželytę tai dar galima suprasti

Projekto iniciatorius nustebino TS-LKD pirmininko reakcija. L. Kasčiūnas priminė, kad prieš metus Seimas balsavo už rezoliuciją, kuria Vyriausybė yra raginama parengti įstatymą, kuriame būtų įtvirtinta nuostata, kad Komunistų partija būtų pripažinta nusikalstama organizacija. Kaip rodo balsavimo rezultatai, pats G. Landsbergis balsavo už rezoliuciją.

A. Ažubalis mano, kad dėl to, kad yra vasara ir atostogų metas, partijos pirmininkas neturėjo galimybės įsigilinti į įstatymo projektą. O N. Oželytės reakcija jo nenustebino.

„Ponios Oželytės, kaip buvusios LKP CK narės reakcija, tai man yra suprantama. Tikriausia nėra labai lengva suvokti, kad kažkuriuo gyvenimo metu buvai kitoje barikadų pusėje“, – sakė A. Ažubalis.

Pasak jo, konservatoriai nuo pat įsikūrimo turėjo „turėjo labai aiškų ir artikuliuotą požiūrį į LKP vaidmenį Lietuvos istorijoje“.

Siūlo pripažinti nusikalstama organizacija

Kaip rašė BNS, projektu Lietuvos komunistų partija būtų pripažįstama „nusikalstama organizacija, 1940–1941 metais ir 1944–1990 metais SSRS okupuotoje Lietuvoje įtvirtinusi diktatūrą“.

Seimas pernai priėmė šių dviejų konservatorių frakcijos atstovų inicijuotą rezoliuciją, kuria pareiškė, kad Lietuvos komunistų partijos veikla sovietų okupacijos metais turėjo nusikalstamos veiklos požymių.

Rezoliucija Vyriausybė paraginta parengti įstatymo projektą dėl LKP pripažinimo nusikalstama organizacija. Už ją tuomet balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė 24 parlamentarai.

Pataisas dėl LKP sukritikavo ir Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas, anot jo, tokie siūlymai gali „įnešti ne tik painiavos, bet ir didelės istorinės neteisybės“.

„Kuri LKP būtų nusikalstama? Ta, kuri liko su TSKP (Tarybų sąjungos komunistų partija)? Bet ji jau pripažinta kaip nusikalstama ir uždrausta. Tai gal ta, kuri atskilo į savarankišką LKP? Bet tuomet nusikaltėliais būtų išvadinti pusė Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių, kurie tuo metu buvo komunistų partijos nariais, bet ir vedė Lietuvą į nepriklausomybę“, – feisbuke rašė G. Paluckas.

Atgimimo metu, dar iki nepriklausomybės atkūrimo, 1989 metų pabaigoje Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo sovietinės komunistų partijos. 1990 metais LKP pakeitė pavadinimą ir tapo Lietuvos demokratine darbo partija, o vėliau – Lietuvos socialdemokratų partija.

1990–1991 metais tuo pat metu veikė su partijos atsiskyrimu nuo sovietų komunistų partijos nesutikusi Lietuvos komunistų partija, vadinamieji „platformininkai“, siekę grąžinti sovietų valdžią. Dėl perversmo organizavimo partija buvo uždrausta.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

VU profesoriaus elgesį tyrusi komisija nustebino studentą: pripažino, kad esu „Karbauskio b...pys“ ir „šiukšlė“ (136)

Nors profesorius Paulius Subačius viešoje erdvėje palankiai vertino itin įžeidžiančius...

Visą Švediją šokiravęs žudikas pareikalavo Lietuvoje stabdyti įkalinimo iki gyvos galvos skyrimą (74)

Už žinomos Švedijos psichologės nužudymą iki gyvos galvos įkalintas kaunietis Vidmantas...

Kadaise nusikaltėlių pamėgta gatvė keičia įvaizdį: dabar tai viena patraukliausių vietų pirkti būstą (21)

Savanorių prospektas – viena ilgiausių sostinės gatvių, besidriekianti net per tris...

Žvilgtelėkite į naują Erikos Vitulskienės plius dydžio kolekciją: noriu, kad moterys neatrodytų nuobodžiai pamatykite pirmieji (74)

Ketvirtadienį sostinėje startavo tradicinė mados mugė „Fashion Bazaar“, kurioje šįkart...

Liga daugelį metų gadino Rimos gyvenimą: pasveikti padėjo mažai kam žinomas būdas

Kai kurias ligas ar sutrikimus galima gydyti ne vien vaistais, bet ir treniruojant kūną ar smegenis....

Guoga: Ramūnas su Saulium daro tai, ko konservatoriams padaryti nepavyko (220)

Ketvirtadienį europarlamentaras Antanas Guoga paskelbė savo sprendimą nekandidatuoti į Vilniaus...

Paskutinis Jamalo Khashoggi žodis „The Washington Post“: arabų pasauliui labiausiai reikia žodžio laisvės (25)

„The Washington Post“ žurnalistė ir skilties „Global Opinions“ redaktorė Karen Attiah gavo...

Prieštaringai vertinama kriptovaliutų keitykla bitkoinais prekiauja 300 dolerių brangiau

Kriptovaliutos keitykla „ Bitfinex “ ir toliau bitkoinus parduoda beveik 300 dolerių brangiau,...

Prezidentiniai reitingai: Nausėdai ant kulnų lipa dar du kandidatai (456)

Lenktynėse dėl vietos Daukanto aikštės Baltuosiuose rūmuose vyrauja keturi lyderiai....

BMW vairuotojams pabodo neigiami epitetai: važinėjame tvarkingai, nedaužome stotelių (30)

Nuolatos antraštėse dėl įvairių nusižengimų linksniuojami BMW vairuotojai nusprendė, kad...