Spalio 25-ąją, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, lygiai 4 valandą visi laikrodžiai Lietuvoje turi būti pasukti viena valanda atgal. Įvesto žiemos laiko rimtu gyvensime iki paskutinio kovo sekmadienio. Vis dėlto laiko sukiojimas iki šiol kelia daug ginčų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje (ES).

Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento (EP) ir Tarybos direktyvą dėl vasaros-žiemos laiko susitarimų. Sezoninį laiką turi dauguma Senojo žemyno valstybių ir nemažai kitų pasaulio šalių.

Šįmet laikrodžius persukti vis dar privalu: Europos Parlamento sprendimas dėl sezoninio laiko buvo atidėtas iki 2021 metų, tačiau 2020 m. pavasarį prasidėjus koronaviruso pandemijai ir tebesitęsiant deryboms dėl „Brexit“ šis klausimas kol kas atidėtas. Vis dėlto tikimasi, kad sukioti laiko nebereiks nuo 2021m.

Siūloma, kad paskutinį kartą laikrodžiai ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, būtų persukti paskutinį 2021 metų kovo sekmadienį, o pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tą padarytų 2021-ųjų paskutinį spalio sekmadienį.

„Delfi“ primena, kad žiemos ir vasaros laikas įvestas, siekiant geriau išnaudoti šviesųjį paros metą, tačiau kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai. Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmąją laiko juostą, likusi šalies dalis – į antrąją laiko juostą.