Dažniausiai iš miego pabudę tokie asmenys nė nenutuokia, kad miegodami užsiiminėjo seksu.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) miego asociacijos specialistai nurodo, kad asmenys, kuriems pasireiškia seksomnija, miego metu dejuoja, mylisi su šalia esančiu asmeniu, nepriklausomai nuo to, ar jis miega, ar ne, taip pat seksualiai tenkina ir save.

Toks elgesys dažnai pasireiškia giliausiame miego etape, todėl patys asmenys apie tokį savo elgesį nė nenutuokia, kol apie tai jiems nepapasakoja lovos partneriai. Seksomniją patiriantys asmenys tiesiog pabudę to neatsimena.

Portalas medicalnewstoday.com išskiria daugiau seksomnijos požymių: trynimasis į šalia miegantį asmenį, gilus kvėpavimas ir padažnėjęs širdies ritmas, prakaitavimas, orgazmas ir panašiai.

Santykių ekspertas Darius Ražauskas DELFI teigė, kad seksomnijos nepriskirtų prie sutrikimų bei pridūrė, kad tai itin reti atvejai.

Vis dėlto, kodėl seksomnija gali pasireikšti? Pirmiausia, D. Ražausko teigimu, reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad žmonės šiuolaikiniame pasaulyje yra labai vieniši.

„Šiais laikais mes esame labai vieniši, to niekada nebuvo, – teigė D. Ražauskas. – Bet aš kalbu ne apie lytinį vienišumą.“

D. Ražauskas pabrėžė, kad nors vis daugiau žmonių gyvena didmiesčiuose, tačiau plintančios technologijos didina atstumus tarp žmonių, dėl to daugelis net ir turėdami antrąją pusę gali jaustis labai vieniši. „Sugebame nebeturėti normalaus kontakto ir nebepasitenkinti kontaktu su aplinka, gamta ir žmonėmis. O tą turėdavome anksčiau, kai buvo mažiau įtampos, mažesnis bėgimas“, – tvirtino D. Ražauskas.

Santykių ekspertas tvirtino, kad sekso miegant jokiu būdu nebūtų galima vadinti ir liga bei pridūrė, kad „kiekvienas turime savo unikalumų“.

Beje, jo teigimu, seksomnija gali būti siejama su erotiniais sapnais, tačiau ertoiniai sapnai būna ryškūs, tad jie sapnuojami toje stadijoje, kai sapnuojantysis, rodos, nė nekrusteli, tad seksomnija jokiu būdu negalėtų būti lyginama su erotiniais sapnais.

D. Ražauskas taip pat tvirtino, kad seksomnija dar yra neištirta sritis. „Nesu girdėjęs, kad kažkas tirtų, darytų rimtus tyrimus ir eksperimentus, būtų pagrindęs hipotezėmis. Visa tai yra tiesiog įdomus pastebėtas dalykas, kuris tarsi būna, tarsi nebūna. Tarsi ir įvardytas kaip sutrikimas, tačiau nežinomos to priežastys“, – kalbėjo santykių ekspertas.

Darius Ražauskas

JAV miego asociacijos tinklapyje asmenys, patiriantys seksomniją, dalijasi ir savo patirtimi. Vienas vyras teigė, kad geriausias sprendimas – miegoti atskirai. „Atskiros lovos puikus sprendimas, – teigė vyras. – Tačiau, jei vis dėlto norite miegoti su savo partneriu, prasidėjus jo veiksmams geriausia pasitraukti iš lovos.“

Kita moteris dėsto, kad yra vedusi jau dešimt metų, su vyru augina tris vaikus, tačiau jam naktimis pasireiškia seksomnija, todėl ji esą jau galvoja apie skyrybas. „Jis vis atsiprašinėja, tačiau santykiai be mano sutikimo mane erzina, – rašė moteris. – Aš nebenoriu taip gyventi. Jaučiuosi taip, lyg jis yra kažkoks iškrypėlis, kuris mane verčia tai daryti.“

Pats D. Ražauskas teigė, kad jam su asmenimis, kuriuos kankintų seksomnija, nebuvo tekę susidurti. Tik dėl to, kad tai retas reiškinys ir dar nėra ištirtas, jis nepriskyrė tokiam elgesiui ir jokių tikslių pasekmių.

„Tai retas dalykas, todėl apie jį sunku kalbėti. Jei Lietuvoje būtų koks tūkstantis klientų, kurie su tuo susidūrė, kurie buvo stebimi, būtų galima kažką padaryti, bet jei per gyvenimą esi matęs vieną, du ar tris tokius atvejus, negali daryti išvadų. Jos visada bus pritemptos sapalionės“, – tvirtino pašnekovas.

Beje, santykių ekspertas įvardijo, kad dažnai nustatomi kiek kitokie taip pat su seksualiniu gyvenimu susiję sutrikimai. Vienas jų – negalėjimas susijaudinti matant savo partnerę, tačiau nuolatinis susijaudinimas žiūrint pornografiją. „Tai žymiai dažnesnis sutrikimas, nes pornografija per daug žiūrima, per daug įlenda vyrams į galvas, jie dažnai masturbuojasi ir dėl to vėliau su gražia, jauna, patrauklia partnere sunku pasiekti erekciją. Tam prireikia psichologinės pagalbos, reikia „atrakinti“ nuo tų visų dalykų, kad mestų masturbaciją ir pornografiją“, – kalbėjo D. Ražauskas.

Santykių ekspertas įvardijo, kad būtent masturbacija ir pornografija dažnai daro neigiamą įtaką santykiams. „Nei partneriui, nei partnerei nuo to nebūna nei maloniau, nei geriau, – kalbėjo D. Ražauskas ir pasvarstė apie seksomniją. – Kadangi tu turi lytinius santykius ir jų neatsimeni, tarsi jie buvo, tarsi nebuvo... Bet Lietuvoje nesu girdėjęs nieko panašaus, kad miego metu galima išprievartauti ar panašiai.“

Tiesa, būtent toks įvykis, išprievartavimas seksomnijos metu, buvo užfiksuotas Didžiojoje Britanijoje. Prieš septynerius metus teismas aiškinosi bylą, kurioje keturiasdešimtmetis buvo kaltinamas santykiavimu su moterimi be jos sutikimo.

Vyras teisme aiškino, kad kenčia nuo seksomnijos, todėl negalėjo kontroliuoti savo veiksmų.

Mail Online skelbė, kad britas merginą parvedė į viešbučio kambarį po to, kai ji padaugino naktiniame klube. Ji jautėsi blogai, buvo susmukusi ant grindų, todėl jos draugai paprašė brito pabudėti prie jos naktį.

Ir nors mergina nesutiko su vyro pasiteisinimu, kad šis su ja santykiavo miegodamas, teismas vis dėlto nusprendė išteisinti vyrą.

Pirmą kartą seksomniją buvo prabilta tik po 2000-ųjų. Žurnale "Canadian Journal of Psichiatry" buvo paviešinti Otavos bei Toronto universitetų tyrinėtojų duomenys, kuriuose buvo spėjama, kad seksomnija yra viena iš lunatizmo formų.

Mokslininkai stebėjo vienuolika seksomnijos atvejų. Vienas iš tiriamųjų - trisdešimt penkerių metų vyras, teigė, kad naktimis sapnuoja itin realistiškus erotinius sapnus. Jis tvirtino, kad nė nenutuokia, su kuo užsiiminėja seksu sapnuose, tačiau vėliau išsiaiškino, kad iš tikrųjų tai buvo šalia jo miegojusi jo žmona.

Vienas iš tiriamųjų sapnuodamas būdavo itin šiurkštus ir vos nepasmaugė savo mylimosios. Pabudęs, kaip teigė mokslininkai, stebėdavosi savo elgesiu.

Tik 2013 metais seksomnija buvo oficialiai pradėta diagnozuoti.

Beje, tiek užsienio šaltiniai, tiek ir DELFI kalbintas D. Ražauskas teigia tą patį - žmonės dažnai gėdijasi pripažinti tokius poelgius ir kreiptis į specialistus, dėl to dažnai tokie atvejai ir nėra nustatomi.

Tiesa, nors D. Ražauskas teigia, kad seksomnijos neįvardytų nei kaip sutrikimo, nei kaip ligos, tačiau užsienio šaltiniuose tai dažnai įvardijama ir kaip sutrikimas, ir kaip psichinė negalia.